„Santaka“ / Kraštietės darbas ir pomėgiai pilni įvairovės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-07-11 16:27

Dalinkitės:  


Interneto portalo redaktorei Irmai Gudžiūnei tenka ruošti naujienas ir televizijai.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Kraštietės darbas ir pomėgiai pilni įvairovės

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Į Šiaulius iš gimtojo Vilkaviškio Irma GUDŽIŪNĖ išvyko dar visai mergaičiukė. Prieš gerus devynerius metus baigusi „Aušros“ gimnaziją vilkaviškietė nusekė paskui savo svajonę – žurnalistiką. Dabar ji – interneto portalo „Etaplius.lt“ vyriausioji redaktorė ir aktyvi Šiaulių miesto gyventoja. Tad Irmos mama pedagogė Rasa Kuršentaitienė savo dukters svečiuose sulaukia vis rečiau, tačiau džiaugiasi jos sėkme.

Šiandien I. Gudžiūnė – „Santakos“ viešnia.

– Ir kas gi mūsų krašto dukrą nuviliojo į Šiaulius?

– Į šį miestą mane atviliojo studijos. Su ašaromis išvažiavau į Šiaulius, nes visada norėjau gyventi sostinėje. Tačiau po studijų jau nebenorėjau išvažiuoti iš Šiaulių, save mačiau tik šiame mieste. Studijų metais buvau padirbėjusi Šiaulių universitete, jau turėjau daug pažįstamų, atradau širdžiai mielų žmonių.

– Koks vėjas nupūtė į žurnalistikos vandenis?

– Oi, neseniai mama priminė mano kelio į žurnalistiką pradžią. Kokioje šeštoje klasėje, iki tol žadėjusi būti buhaltere, užsigeidžiau į žurnalistikos būrelį, tad mama nuvedė mane pas mokyklos laikraščio „Žibintas“ vadovę Vidą Kučiauskienę. Lengvas bendravimas su mokytoja Vida, jos pasitikėjimas, patarimai mane sužavėjo. Paskutinėse klasėse teko būti mokyklos laikraščio redaktore, bendradarbiauti su „Santakos“ laikraščiu. Darbas pasirodė be galo įdomus, nemonotoniškas, įtraukiantis.

Stojančią į žurnalistiką Vilniaus universitete mane aplenkė sėkmė, bet jau žinojau, kad bet kokia kaina dirbsiu žurnalistinį darbą, tad pasirinkau ryšių su visuomene studijas Šiaulių universitete ir įsidarbinau universiteto laikraštyje.

Dažnai juokiuosi, kad aš ir negalėjau pasirinkti kitokio kelio, nes visada netyčia pamatau tai, ko nereikėjo matyti, išgirstu, ko nereikėjo girdėti...

– Kaip klostėsi tolimesnė karjera?

– Jau ketveri metai darbuojuosi didžiausioje šiaurės Lietuvoje žiniasklaidos grupėje VšĮ „Šiauliai plius“, kuriai priklauso televizija „Etaplius“, savaitraštis „Etaplius“ bei Šiaulių regiono interneto naujienų portalas „Etaplius“.

Įsidarbinau portalo administratore. Teko ir videosiužetus montuoti, ir televizijos žinių anonsus ruošti, reklaminius langelius administruoti, rengti tiesiogines transliacijas su pašnekovais, rašyti, vesti portalo apžvalgų laidelę. Grupei „Šiauliai plius“ priklausančių žiniasklaidos priemonių žurnalistai glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja, tad teko ir reportažų televizijai, ir publikacijų savaitraščiui parengti.

Dabar esu portalo „Etaplius.lt“ vyriausioji redaktorė. Darbas įdomus, mūsų komanda stengiasi nuolat tobulėti, augti, tad vykdome įvairius projektus. Neseniai interneto paslaugų gigantas „Google“ patikėjo mūsų idėja ir vieninteliams Lietuvoje suteikė paramą.

– Ar nepasiilgsti namų? Ko labiausiai pasigendi kitame mieste?

– Žinoma, pasiilgstu. Bet gerai tai, kad turiu dvejus namus. Kai vykstu į Vilkaviškį, sakau, jog važiuoju namo. Kai jau paviešėjusi grįžtu į Šiaulius, irgi sakau, kad važiuoju namo.

Paprastai prie vietų ir daiktų aš neprisirišu, tik prie žmonių. Todėl labiausiai, aišku, trūksta tėvų, sesės, močiutės ir šuns. Na, kartais pasiilgstu savo kambario. Vos įvažiavusią į miestą visuomet užklumpa keistas jausmas – viskas taip sava, artima...

– Ar dažnai grįžti į Vilkaviškį?

– Deja, pas mamą, kad ir kaip būtų liūdna, grįžtu retai. Keliones riboja ir didelis atstumas, ir darbai. Be to, norisi aplankyti ir vyro tėvus Radviliškyje, ir seserį Kaune. Visi išsibarstėme po Lietuvą.

Bet kai grįžtu į gimtąjį miestą, visuomet pasidžiaugiu, ypač vasarą. Čia taip tvarkinga, visur žydi gėlės, atnaujinta daug pastatų. Didesniuose miestuose sunkiau palaikyti tvarką. Šiaulių gyventojai vis piktinasi nepjauta žole, ko Vilkaviškyje niekada nepamatysi.

– Kuo Šiauliai skiriasi nuo Vilkaviškio?

– Skiriasi. Dviem savaitėmis. Tikrai tikrai. Čia dviem savaitėmis vėliau ateina pavasaris ir vasara. Vilkaviškyje jau žaliuoja medžiai, Šiauliuose – vienas kitas žalias lapas, Vilkaviškyje žydi vyšnios, vadinasi, Šiauliuose baltų žiedų lauksiu dar dvi savaites.

Be abejo, ir galimybėmis skiriasi. Nelyginu Šiaulių su Vilniumi – ten galimybių dar daugiau, bet ir Šiauliuose yra dvi televizijos, trys miesto laikraščiai, naujienų portalas. Žurnalistams tikrai yra ką veikti.

Skiriasi ir tarmė. Pirmaisiais metais visi nutildavo ir suklusdavo, kai imdavau kalbėti suvalkietiškai: visiems būdavo taip gražu, o aš šiek tiek gėdijausi.

– Ką veiki laisvalaikiu?

– Pomėgių turiu visą galybę, kad tik tiek laiko būtų. Gaminau papuošalus, bet dabar karoliukai slepiasi stalčiuje. Po savo pačios vestuvių buvau užsidegusi dekoruoti šventes, teko prisiliesti prie kelių gražių progų. Kartais į rankas paimu teptuką ir ką nors nutapau. Esu susižavėjusi fotografija, labai mėgstu vairuoti. Bet, ko gero, didžiausia dabartinė mano aistra – maisto gamyba.

Viskas prasidėjo prieš keletą metų, kai man pasiūlė rengti portalo skiltį apie maistą: fotografuoti gaminimo procesą ir jį nenuobodžiai aprašyti. Vėliau gimė ir feisbuko puslapis „Virtuvės princesė“, o ateityje svajoju išleisti netradicinę, neįprastą receptų knygą.

– Ar kada svarstei galimybę gyventi ir dirbti užsienyje? Gal ten pasiektum dar daugiau?

– Užsienyje save įsivaizduoju tik atostogaujančią, bet tam kol kas nelieka laiko. Gyventi svečioje šalyje niekada nenorėjau, dirbti – taip pat. Esu per daug prisirišusi prie Lietuvos, šeimos, tad greičiausiai galimybę gyventi užsienyje praleisčiau.

Apskritai man labai keista, kai jaunimas piktinasi Lietuva, sako, kad šalis jiems nieko nedavė. O ką turėjo duoti? Aš viską, ko noriu, pasiimu pati. Niekas man nieko neskolingas. Tą gali padaryti kiekvienas. Tik reikia noro.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas