„Santaka“ / Sraigės – nereiklios, bet auginti jas ne taip paprasta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-21 14:42

Dalinkitės:  


Laura Džeremeikienė sakė, jog sraigės – labai mieli padarėliai.

Autorės nuotr.


Sraigės – nereiklios, bet auginti jas ne taip paprasta

Birutė PAVLOVIENĖ

Varpučių kaime (Kybartų seniūnija) gyvenančių Remigijaus ir Lauros Džeremeikų sodyboje galima išvysti tai, kas vadinama alternatyviu, netradiciniu kaimo verslu. Po septyniasdešimties arų voljerą šliaužioja vynuoginės sraigės.



Registravo pernai

Gretimam kaime užaugęs Remigijus ir nuo Vištyčio į šį Varpučių vienkiemį atėjusi Laura iš pradžių augino kiaules. Remontavo seną tvartą, prie jo pamūrijo nemažą naują patalpą. Kol kūrė ūkio pagrindus, smuko kiaulių kainos. Tai numušė ūpą auginti kiaules, tad jų buvo atsisakyta.

Braškes šie ūkininkai tebaugina, yra užveisę 40 arų plotą. Dalį šiemet tenka atsodinti, nes braškių krūmai išdžiūvo. Džeremeikai sėja ir javų. Pasak Remigijaus, reikia išbandyti viską. Juo labiau, kai žemės turi nedaug, nuosavos – tik trys hektarai. Dar maždaug tiek nuomoja.

Sodybą supa daug žaliųjų plotų ir Lauros labai mėgstamų gėlynų bei alpinariumų. Čia pat yra ir tvenkinys. Abu šeimininkai – aistringi žvejai. Mėgsta vykti ir į varžybas. Savo tvenkinį dar būtų plėtę pelkaitės pusėn. Bet po to, kai čia buvo rastos nuo karo užsilikusios bombos ir teko kviesti išminuotojus, tvenkinio kasėjai meldais apžėlusios linmarkos nejudino.

Sraigių auginimo ūkį Remigijus įregistravo pernai. Tam reikėjo įvairių leidimų: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, aplinkos apsaugos institucijų ir kt. Ūkio šeimininkai įstojo į Lietuvos nacionalinę vynuoginių sraigių augintojų asociaciją, pasirašė įsipareigojimų deklaracijas. Pavyzdžiui, kiek užaugintų sraigių kasmet paleis į laisvę, kad praturtintų jų išteklius gamtoje. Džeremeikai dalyvauja asociacijos rengiamuose seminaruose, susitinka su kitais sraigių augintojais, naujausias žinias gaudo internete ir kt.



Klaidinanti nuomonė

Vynuoginės sraigės – tokie padarėliai, kurie nuo rudens iki pavasario miega. Prabudusios tenkinasi tuo, kas auga aplinkui. Su pašarų kibirėliais pas jas lakstyti nereikia.

Kai laikraščiuose rašoma apie sraigių auginimą, neretai tai vadinama „tinginio darbu“. Laura sakė, o Remigijus jai pritarė, kad taip sudaroma klaidinga nuomonė, kad šis verslas pinigus žeria be jokių pastangų, rūpesčių ir investicijų. Tačiau taip nėra. Teko įruošti specialaus tinklo aptvarą, nuo žemės šiek tiek pakeltas šiferio lakštų užuovėjas ir pavėsines, pirkti pusę tonos motininių sraigių. Jau investavo keletą tūkstančių litų savų lėšų, o ar kada jos sugrįš – nežinia.

Sraigės, sveriančios 20 gramų, per vieną sezoną neužauga. Tam prireikia trejų ar ketverių metų. Jei sąlygos nepalankios, augintinės gali įsirausti į žemę ir tūnoti joje. Jaunikliai taip sugeba išbūti metus.

Laura sakė, jog sraigių būrys aptvare padidėjęs. Dar ir dabar tęsiasi jų „vestuvių“ žaidimai. Bet daug pernai į aptvarą paleistų sraigių neatlaikė žiemos šalčių. Sudėtinga buvo ir vasara. Aptvare žolių nepjovė, kad sraigės turėtų nors kiek daugiau pavėsio. Aišku, geriausia būtų buvę šią jų „ganyklą“ laistyti. „Bet tiek vandens nepriveši“, – kalbėjo šeimininkė.



Akistatos su priešais

Teisybė yra tik tai, jog sraigės visiškai nereiklios pašarui. Užtenka tų žalumynų, kurie auga aptvare. Delikatesas – dilgėlės, varnalėšos. Pastarųjų lapai sukapoti, lyg būtų iškritusi kruša. Augintinėms sumetamos ir įvairios organinės atliekos: braškių ir kitų augalų lapai.

Greta aptvaro buvo pasodinti kopūstai. Jų kvapas, matyt, buvo toks viliojantis, kad sraigių pulkeliai vis šliauždavo tinklu aukštyn ir net per užlenktą viršų sugebėdavo ištrūkti į laisvę.

Sraigių augintojai aptvaro tinkle paprastai įrengia ir elektrinį „piemenį“. Remigijus sakė, kad šį įtaisą taip pat jau turi ir jį įruoš. Dabar dažniausiai žmona apeina visą aptvarą, nukilnoja nuo tinklo bėgles ir grąžina jas atgal. Surankioja ir atsidūrusias šiapus tinklo bei šliaužiančias tolyn. „Štai šios namelis jau tuščias“, – sakė šeimininkė, pakėlusi vienos tokios „keliauninkės“ kiautą.

Sraigės turi daug priešų. Jų minkšta mėsytė patinka kurmiams, pelėms, net varlėms. Apie aptvarą sukiojasi gervės ir kiti paukščiai. Gandrus šeimininkams net teko baidyti.



Lyderiai – prancūzai

Dirbtinai sraiges Lietuvoje dabar augina per šimtą žmonių. Jas superka keturios perdirbimo įmonės, turinčios daugiau kaip 600 tonų kvotą. Remigijus Džeremeika sakė, kad užaugintas sraiges parduoti problemos nebus. Tik kainos augintojų nedžiugina. Už gyvo svorio kilogramą tikimasi tik šiek tiek daugiau nei poros litų. Lietuvoje išaugintų ir į Vakarų Europos šalis išvežtų sraigių kilogramas kainuoja apie 10 eurų.

Didžiausi vynuoginių sraigių patiekalų mėgėjai prancūzai per metus užsiaugina daugiau kaip 10 tūkstančių tonų sraigių. Tas, kurios natūraliai gyvena gamtoje, šioje šalyje rinkti draudžiama. Toks įstatymas galioja jau 40 metų.

Prancūzai sraigių skonį „atrado“ gan netikėtai. Tai atsitiko prieš tris šimtus metų. Burgundijos valstiečiams vienuoliai buvo nustatę žuvies duoklę. Vienos sausros metais su žuvimi buvo striuka, todėl žvejų žmonos pririnko miškuose sraigių.

Duoklės pakaitalas vienuoliams labai patiko. Beje, prancūzų vienuoliai dar XVI amžiuje sraiges atgabeno į Lietuvos parkus, iš kurių jos išplito į pamiškes, sodus bei kitas teritorijas.

Dirbtinai Lietuvoje sraigės buvo pradėtos veisti prieš dešimt metų. Mūsų žiniomis, rajone tuo užsiima du gyventojai. „Bet sraigių augintojų asociacijai priklausome tik mes“, – sakė Laura.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas