„Santaka“ / Mintys po referendumo: vienybėje stiprybė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-07-04 16:22

Dalinkitės:  


Motinėlės Hildegart ir Katerina – uždaro vienuolyno seserys padarė išimtį ir referendumo dieną palikusios klauzūrą atėjo į rinkimų apygardą išreikšti savo pilietinę poziciją.

Hannah Mckay / European Pressphoto agentūros nuotr.


Mintys po referendumo: vienybėje stiprybė

Už ar prieš?

Kelias savaites prieš referendumą ne tik Jungtinės Karalystės (JK) spaudoje, televizijoje bei radijuje, socialiniuose tinkluose, bet ir privačiuose pokalbiuose dominavo viena tema – referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Ne tik langų vitrinos bei pakelės plakatai, autobusų reklamos ragino apsispręsti už ar prieš. Net ir švarkų atlapuose, ant kepurių, kuprinių suraudonavo agitaciniai ženkleliai ir emblemos „vote to leave“ (balsuok palikti) arba mėlyni (aliuzija į ES mėlyną vėliavą) „vote to remain“ (balsuok likti). Nors daug santūrumu garsėjančių anglų iki birželio 23 dienos buvo linkę viešai netrimituoti savo pozicijos, Joninių rytą paskelbus rezultatus, kurie sudrebino šalį, įtampa išsiliejo ir užtvindė žmonių mintis bei pokalbius.



Nuomonių „žemėlapis“

Kelias dienas pabendravusi su įvairiais žmonėmis jau galėjau nubraižyti ir savą apžvalgos „žemėlapį“, kuris atspindėjo pagrindinius abiejų stovyklų argumentus bei nuogąstavimus.

Kilęs iš Mančesterio, gyvenantis ir dirbantis Londone kunigas, katalikų kapelionų viršininkas JK kalėjimuose Patrikas balsavo už tai, kad šalis liktų ES. „Tai tikra beprotystė neigti, kas akivaizdu. Mes esame neatsiejama Europos dalis“, – neįstengdamas nuslėpti savo nusivylimo ir apmaudo dėl referendumo rezultatų apgailestavo dvasininkas.

Kristina, žurnalo „Good News“ („Geroji žinia“) redaktorė, gimusi ir augusi Londone, balsavo už atsiskyrimą. Jos argumentai buvo ne politiniai ar ekonominiai. „ES iš esmės prieštarauja mano įsitikinimams, nes atsisakyta į Konstituciją įtraukti teiginį, kad moderniosios Europos pamatas ir esminė indentiteto dalis bei šaknys glūdi krikščionybėje. Gal šis šokas, ekonominiai jo padariniai padės žmonėms atsipeikėti, privers Angliją atsigręžti atgal, stiprybės ieškoti tikėjime“, – svarstė Kristina.

Marion, nepriklausoma konsultantė, ekonomistė, balsavo už pasilikimą ES. Anot jos, referendumo kampanija buvo organizuota neatsakingai: argumentai primityvūs ir vienašališki, dažniausiai nepagrįsti, remtasi ne faktais ar jų analize, bet emocijomis. Žmonėms neišaiškinta, kokios bus realios ekonominės ir politinės atsiskyrimo nuo ES pasekmės, kaip ir kiek jos palies asmeniškai kiekvieną.

Inesė, rusė emigrantė iš Rygos, dirbanti didelės tekstilės įmonės „Panaz“ pardavimų vadybininke Centrinės Europos regionui, balsavo už išstojimą iš ES. Inesės manymu, iš to abi pusės tik išloš. JK atsiras daugiau darbo vietų vietiniams gyventojams, bus sutaupyta lėšų, nes nereikės mokėti į bendrą ES „katilą“. Be to, emigrantai, užuot dirbę juodus darbus užsienyje, grįš į savo tėviškę bei prisidės prie mažų nepriklausomų valstybių (tokių kaip Lietuva ir Latvija) vystymo ir stiprėjimo. „Taip, iš pradžių bus sunku, ypač mano versle – juk aš parduodu produkciją į Europą. Jei atsiras prekybiniai tarifai, kris svaro vertė bei iškils kitų kliūčių, mūsų verslas nukentės, tačiau manau, kad „auka“ laikui bėgant atsipirks“,– optimistiškai samprotavo Inesė.

Imaculada, emigrantė iš Filipinų, pensininkė, daugiau kaip keturis dešimtmečius JK išdirbusi sveikatos apsaugos sektoriuje, referendume nebalsavo, nors mano, kad naudingiau likti ES. Iš gaunamos pensijos ji remia Filipinuose gyvenančius giminaičius, todėl bet kokie pokyčiai smarkiai atsilieps jos šeimos gerovei. Išėjimas iš ES, pasak Imaculados, emigracijos problemos neišspręs, greičiau priešingai – paaštrins.

Patronažinė medicinos sesuo Jane, šiuo metu dirbanti Londone su ypač sunkiai sergančiais vaikais, pasakojo: „Esu gimusi ir užaugusi pramoniniame Anglijos regione. Mačiau, kaip buvo uždaromos anglies kasyklos, fabrikai. Sunkioji pramonė sužlugdyta, o Vyriausybė nesiėmė jokių priemonių. Žmonės liko be darbo, gyvena iš pašalpų ant skurdo ribos. Balsuodami prieš narystę jie balsavo prieš dabartinės Vyriausybės politiką, taip protestuodami ir reikšdami nepasitenkinimą. Beje, aš viena iš savo apygardos mažumos, balsavusios už pasilikimą ES. Mano sektoriuje katastrofiškai trūksta specialistų – dešimties seserų darbą atliekame trise, krūvis tapo nebepakeliamas, ieškau lengvesnio darbo.“

Barbara priklauso antrajai lenkų emigratų kartai, turi Didžiosios Britanijos pilietybę. Ji – penkių vaikų motina, valytoja dirba tik dalį darbo dienos. „Mūsų ateitis pakibo ore. Mano vyras – Lenkijos pilietis, dirba statybose. Svarstome, gal geriau grįžti į Lenkiją. Visa ši isteriška antiemigracinė kampanija labai žeminanti ir nemaloni. Juk mes dirbame, neelgetaujame, kaip ir dauguma atvykusiųjų. Ir aš, ir visi mano vaikai jau gimę Anglijoje, nors esame JK piliečiais, tačiau jaučiamės esą ir lenkais. Mano šeima balsavo už Europą. Tokių kaip mes – šimtai tūkstančių“, – kalbėjo Barbara.

„Ar esi labai nusivylusi?“ – paklausė manęs senas pažįstamas iš Kembridžo. „Manau, kad daug balsavusiųjų net nesuvokė, ką jie iš tikrųjų daro, kokias rimtas ilgalaikes pasekmes turės šis karštakošiškas sprendimas. Tikiuosi, kad tai nebus ES skilimo pradžia. Silpna ir susiskaidžiusi Europa kai kam būtų labai paranku“, – nuogąstavo žilaplaukis inteligentas anglas, puikiai menąs JK stojimo į šalių bendriją derybų sunkumus.



Ar padės istorinės pamokos?

Klausantis prieštaringų nuomonių, vienokių ir kitokių argumentų, vilčių ir nuogąstavimų, kilo netikėta mintis, kuria pasidalijau ir su salos senbuviais. Nesu politikos apžvalgininkė ar istorijos specialistė, tačiau, mano nuomone, referendumo rezultatai tarsi patvirtina bendrą tendenciją, atspindi giliau įsišaknijusią problemą: lemiamose istorijos kryžkelėse, iškilus vienam ar kitam esminiam apsisprendimo klausimui šalis dažnai skyla pusiau. Gal šįkart istorinės pamokos – Šimtametis pilietinis Baltosios ir Raudonosios rožės karas dėl monarchijos, kruvina nesantaika tarp anglikonų ir katalikų, konfliktai dėl Šiaurės Airijos, Škotijos nepriklausomybės – patalkins išspręsti dabartinį ginčą dėl narystės bendrai šalies naudai ir gerovei, o ne primityvių rasinių, nacionalistinių interesų naudai. Juo labiau kad 48 procentus „pralaimėjusiųjų“ vargu ar teisinga vadinti mažuma. Juk net šalies pavadinimas įpareigoja – Jungtinė Karalystė, o kiekvienas iššūkis ar sunkumas yra lygiavertė galimybė ir pasirinkimas suvienyti pastangas ar išsiskirti. „Vienybėje stiprybė“ – dviem žodžiais savo balsą, atiduotą už narystę ES, pateisino anglų vidutiniokų sluoksnio atstovė Žozefina, trijų anūkų močiutė, dar gerai prisimenanti tuos laikus, kai karalystė nebuvo ES nare.



Rita MITKUTĖ-MADDOCK






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas