„Santaka“ / Į tūkstantmečio girią patekti gana sunku

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-07-01 16:42

Dalinkitės:  


Miško savininkė tikisi, kad vieną dieną vietoje žolių tarp medžių nusidrieks pasivaikščiojimo takai.

Autoriaus nuotr.


Į tūkstantmečio girią patekti gana sunku

Andrius GRYGELAITIS

Perskaitęs birželio 9 d. „Santakos“ laikraštyje išspausdintą straipsnį „Paežerių kaime žaliuoja tūkstantmečio giria“ ne vienas rajono gyventojas nusprendė aplankyti minėtą vietą. Deja, sulaukėme kelių atsiliepimų, kad miško teritorija nėra prižiūrėta, o norint į ją patekti reikia prasiskinti kelią per žoles.

Žmonės skundėsi, jog neprižiūrėta ne tik tūkstantmečio giria, bet ir greta esanti istorinė vieta – Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus.

„Girios gamta apleista, netvarkoma, į pačią klėtelę sunku patekti per nenušienautą žolę. Kiemo teritorija prie klėtelės yra sutvarkoma tik prieš renginius. Už pastatų, ežero link, teritorija taip pat apaugusi žolėmis“, – piktinosi esama padėtimi nepatenkintas Žilvinas Kirilevičius.

Marijampolės miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Ramūnas Mažėtis sakė, kad prižiūrėti bei tvarkyti tūkstantmečio girios teritorijos jos savininkė marijampolietė Alvyra Taujinskienė neprivalo. Anot inžinieriaus, jei teritorija turi miško statusą, ją prižiūrėti ir žolę šienauti bei šalinti kitą augmeniją reikia tol, kol ši stelbia medelius.

„Aišku, jei tai būtų rekreacinis miškas, situacija būtų kita. Dabar medžiams jau yra apie dešimt metų, todėl žolės bei kiti augalai jų augimui įtakos neturi, tad ir prižiūrėti teritorijos nebūtina“, – sakė R. Mažėtis.

Pati miško savininkė A. Taujinskienė neneigė, kad giria jau keletą metų netvarkyta, tačiau, anot jos, tam ir nėra poreikio. Moteris tikino medelius puoselėjusi ir žolę šienavusi pirmus penkerius metus, o dabar ten leidžia vykti natūraliems gamtos procesams.

„Žolės auga, krenta, pūva. Žiemą į mišką patekti lengviau, be to, ir vaizdas tuomet būna daug gražesnis. Pasodintos girios kontūrai tikrai niekur nedings tol, kol kas nors nepradės kirsti medžių“, – sakė A. Taujinskienė.

Ji pasakojo, kad yra užsakiusi projektą, pagal kurį tūkstantmečio miškas būtų pritaikytas rekreacijai. Čia turėtų būti pastatytos pavėsinės, įrengti pasivaikščiojimo takai. Anot pašnekovės, tai įgyvendinus mišką būtų privalu prižiūrėti, jį nuolat šienauti.

Marijampolietė apie šį savo sumanymą jau yra kalbėjusi ir su Vilkaviškio valdžios atstovais, todėl viliamasi, kad visa tai vieną dieną bus įgyvendinta. Tiesa, moteris tikina, jog sutvarkyti reikėtų ne vien mišką, bet ir šalia esančią V. Kudirkos klėtelę-muziejų bei paversti visą teritoriją gausiai turistų lankoma vieta.

Ji neneigė, kad klėtelės-muziejaus teritorija taip pat šiek tiek apleista, neprižiūrima taip, kaip derėtų.

A. Taujinskienė apgailestavo, kad surasti ir pasamdyti žmonių, norinčių dirbti lauko darbus, yra labai sunku.

„Klėtelę esu perdavusi Vilkaviškio krašto muziejui. Jis dabar viskuo ir rūpinasi. Kol tai buvo mano nuosavybė, viską prižiūrėdavau, savo teritoriją nuolat šienaudavau. Dabar esu susitarusi su rajono valdžios atstovais, kad jie pasirūpintų teritoriją nušienauti bent du kartus per metus: gegužės pabaigoje, kai būna didžiausias žolės augimas, ir prieš Mindaugo karūnavimo šventę, kai čia paprastai giedamas himnas. Mačiau, kad šiemet teritorija nėra tinkamai nušienauta. Vietomis žolė didesnė, vietomis – mažesnė. Bandysiu ieškoti būdų, kaip prieš liepos 6-ąją viską sutvarkyti“, – sakė A. Taujinskienė.

Ji turi ir daugiau planų. Marijampolietė nori lauke, prie jau esančio suolo, pastatyti ir stalą, klėtelės lankytojams įrengti biotualetą. Ji viliasi, kad rajone atsiras verslininkų, kurie galėtų padėti įgyvendinti šiuos sumanymus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas