|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ /
|
|
|
Laiko taupymas ir skirtingų skonio poreikių patenkinimas – pagrindiniai uždaviniai, su kuriais turi susidoroti gamintojai, kad įtiktų reikliam vartotojui.
Specialistų teigimu, smarkiai augančią maisto įvairovę įrodo skaičiai – per 40 metų Lietuvoje vien vištienos produktų pasiūla išaugo iš vos kelių iki 300 skirtingų produktų. Virtuvės šefės Aldonos Gečienės teigimu, šiuo metu tendencijos palankios specifinėms mėsos dalims, jų estetiniam pateikimui bei augalinės kilmės marinatams.
„Tarp populiariausiųjų mėsos rūšių galima įvardyti vištienos filė, nors vasarą padaugėja besirenkančių sparnelius, blauzdeles, petelius ir kitas ant grilio greitai iškepančias dalis, – sako A. Gečienė. – Kuo daugiau išpjaustytas mėsos gabalėlis – tuo mažiau kremzlių bei kitų, dažniausiai išmetamų, dalių, be to, į mažesnį gabalėlį geriau įsigeria marinatas. Sveikos gyvensenos bumas neaplenkė ir marinatų – žmonės pirmenybę teikia tokiems prieskoniams, kaip česnakas, imbieras, čiobrelis, bazilikas, kmynai ar peletrūnas.“
Virtuvės šefė pastebi, kad šį sezoną majonezo, alaus ar kitus prieš kelerius metus populiarius marinatus išstūmė ne tik žalumynai, bet ir vaisiai bei daržovės. Lietuviai pamėgo gurmaniškų skonių marinatus, kuriuose dominuoja žolelių bei įvairių uogų skoniai, latviai mieliau renkasi acto marinatus, o estams labiausiai patinka jogurtinio pagrindo marinatai.
Atsižvelgus į pokyčius tendencijose, produktų kūrimą perėmė technologai ir kulinarijos specialistai, kurie iki smulkmenų apgalvoja, kaip paruošti mėsą, kad ji būtų skani, o gamybos procesas lengvas bei paprastas. Jų darbas – parinkti kiekvienai mėsos rūšiai labiausiai tinkančius prieskonių derinius, pavyzdžiui, jei ruošiama vištienos filė – naudojamas aliejinis marinatas ir mažai druskos, kuri labai sausina paukštieną. Paruoštų vartoti gaminių etiketėse galima pastebėti, kad sudėtyje yra vandens – paukštiena juo papildoma tam, kad mėsa pilnai įgertų prieskonių skonius, iškepusi išliktų sultinga ir minkšta.
Keitėsi ne tik mėgstami receptai, tačiau ir maisto ruošimo įpročiai. Lietuvoje tapo populiarūs vartoti jau paruošti mėsos gaminiai, dar vadinami pusgaminiais, kurie jau daug metų labai mėgstami ir gausiai vartojami Europos bei Skandinavijos šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje ilgą laiką į šią produkciją buvo žiūrima įtariai – mieliau rinktasi šviežią mėsą. Pastarųjų metų vartojimo tendencijos ir tyrimai rodo, kad paruoštos vartoti produkcijos populiarumas sparčiai auga, daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų pusgaminius perka „dažnai“ arba „visada“. Daugiausia pusgaminių vartoja jauno amžiaus žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas.
Anot gamintojų atstovų, vartotojų požiūrio ir įpročių pokyčiai glaudžiai susiję su spartėjančiu gyvenimo tempu bei gerėjančia vartoti paruošto maisto kokybe. Pirmieji atvėsintos vištienos produktai – alternatyva šaldytai mėsai – Lietuvoje pradėti gaminti 1991 m., o pirmieji marinuoti viščiukai parduotuves pasiekė dar po kelerių metų. Nors vartoti paruoštų produktų gamybos tradicijos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, dar jaunos, per pastaruosius 25 metus Lietuvos mėsos gamintojai įdiegė naujausias gamybos bei pakavimo technologijas, užtikrino produkcijai naudojamų žaliavų bei galutinių produktų atitiktį aukščiausiems standartų reikalavimams. Naujosios maisto gamybos technologijos leidžia gamintojams išplėsti maisto produktų asortimentą, išsaugoti vertingas medžiagas bei geras skonines mėsos ir jos pusgaminių savybes.
Laiko taupymas ir skirtingų skonio poreikių patenkinimas – pagrindiniai uždaviniai, su kuriais turi susidoroti gamintojai, kad įtiktų reikliam vartotojui. |
Specialistų teigimu, smarkiai augančią maisto įvairovę įrodo skaičiai – per 40 metų Lietuvoje vien vištienos produktų pasiūla išaugo iš vos kelių iki 300 skirtingų produktų. Virtuvės šefės Aldonos Gečienės teigimu, šiuo metu tendencijos palankios specifinėms mėsos dalims, jų estetiniam pateikimui bei augalinės kilmės marinatams.
„Tarp populiariausiųjų mėsos rūšių galima įvardyti vištienos filė, nors vasarą padaugėja besirenkančių sparnelius, blauzdeles, petelius ir kitas ant grilio greitai iškepančias dalis, – sako A. Gečienė. – Kuo daugiau išpjaustytas mėsos gabalėlis – tuo mažiau kremzlių bei kitų, dažniausiai išmetamų, dalių, be to, į mažesnį gabalėlį geriau įsigeria marinatas. Sveikos gyvensenos bumas neaplenkė ir marinatų – žmonės pirmenybę teikia tokiems prieskoniams, kaip česnakas, imbieras, čiobrelis, bazilikas, kmynai ar peletrūnas.“
Virtuvės šefė pastebi, kad šį sezoną majonezo, alaus ar kitus prieš kelerius metus populiarius marinatus išstūmė ne tik žalumynai, bet ir vaisiai bei daržovės. Lietuviai pamėgo gurmaniškų skonių marinatus, kuriuose dominuoja žolelių bei įvairių uogų skoniai, latviai mieliau renkasi acto marinatus, o estams labiausiai patinka jogurtinio pagrindo marinatai.
Atsižvelgus į pokyčius tendencijose, produktų kūrimą perėmė technologai ir kulinarijos specialistai, kurie iki smulkmenų apgalvoja, kaip paruošti mėsą, kad ji būtų skani, o gamybos procesas lengvas bei paprastas. Jų darbas – parinkti kiekvienai mėsos rūšiai labiausiai tinkančius prieskonių derinius, pavyzdžiui, jei ruošiama vištienos filė – naudojamas aliejinis marinatas ir mažai druskos, kuri labai sausina paukštieną. Paruoštų vartoti gaminių etiketėse galima pastebėti, kad sudėtyje yra vandens – paukštiena juo papildoma tam, kad mėsa pilnai įgertų prieskonių skonius, iškepusi išliktų sultinga ir minkšta.
Keitėsi ne tik mėgstami receptai, tačiau ir maisto ruošimo įpročiai. Lietuvoje tapo populiarūs vartoti jau paruošti mėsos gaminiai, dar vadinami pusgaminiais, kurie jau daug metų labai mėgstami ir gausiai vartojami Europos bei Skandinavijos šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje ilgą laiką į šią produkciją buvo žiūrima įtariai – mieliau rinktasi šviežią mėsą. Pastarųjų metų vartojimo tendencijos ir tyrimai rodo, kad paruoštos vartoti produkcijos populiarumas sparčiai auga, daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų pusgaminius perka „dažnai“ arba „visada“. Daugiausia pusgaminių vartoja jauno amžiaus žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas.
Anot gamintojų atstovų, vartotojų požiūrio ir įpročių pokyčiai glaudžiai susiję su spartėjančiu gyvenimo tempu bei gerėjančia vartoti paruošto maisto kokybe. Pirmieji atvėsintos vištienos produktai – alternatyva šaldytai mėsai – Lietuvoje pradėti gaminti 1991 m., o pirmieji marinuoti viščiukai parduotuves pasiekė dar po kelerių metų. Nors vartoti paruoštų produktų gamybos tradicijos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, dar jaunos, per pastaruosius 25 metus Lietuvos mėsos gamintojai įdiegė naujausias gamybos bei pakavimo technologijas, užtikrino produkcijai naudojamų žaliavų bei galutinių produktų atitiktį aukščiausiems standartų reikalavimams. Naujosios maisto gamybos technologijos leidžia gamintojams išplėsti maisto produktų asortimentą, išsaugoti vertingas medžiagas bei geras skonines mėsos ir jos pusgaminių savybes.
Publikuota: 2016-07-01 10:39:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|