„Santaka“ / Lietuviai ir kiti europiečiai mieliau gydosi savam krašte / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Lietuviai ir kiti europiečiai mieliau gydosi savam krašte


Briuselyje vykusiame Tarptautinės viešosios politikos agentūros organizuotame simpoziume, kuriame dalyvavo ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atstovas, atkreiptas dėmesys į tai, kad žmonės neskuba naudotis tarpvalstybinės sveikatos priežiūros teikiama galimybe ir mieliau gydosi savo krašte.

Kad dėl sveikatos priežiūros paslaugų į užsienį keliaujančių pacientų yra nedaug, pabrėžiama ir Europos Komisijos ataskaitoje.

„Naujausio Eurobarometro tyrimo rezultatai rodo, kad tik 2 proc. Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojų per pastaruosius dvylika mėnesių gavo iš anksto planuotas gydymo paslaugas kitoje ES šalyje", – sakė Vaida Momkuvienė, VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja, kuri neseniai dalyvavo Briuselyje vykusiame simpoziume „Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra Europoje: skaidrumo ir pacientų mobilumo gerinimas".

Prieš kelis metus į mūsų šalies teisę perkėlus ES direktyvos nuostatas dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, Lietuvos gyventojams atsirado galimybė laisviau gydytis svetur. Nuo tada mūsų šalies gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gydytis ES šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine bei Norvegijoje, ten gauti reikiamas sveikatos priežiūros specialistų paslaugas, o šių šalių piliečiai – naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis mūsų šalyje.


Per penkis šių metų mėnesius tarpvalstybinės sveikatos priežiūros teikiama galimybe pasinaudojo 21 mūsų šalies gyventojas. Jiems už gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto buvo kompensuota beveik 9 tūkst. eurų. 2014–2015 metais tokia galimybe pasinaudojo 139 Lietuvos apdraustieji ir jiems iš PSDF biudžeto buvo kompensuota daugiau nei 120 tūkst. eurų.

Šiemet mūsų šalies gyventojai per penkis mėnesius daugiausiai pateikė prašymų kompensuoti Latvijoje (7), Estijoje (3), Vokietijoje (3), Lenkijoje (2), Slovakijoje (2), Prancūzijoje (2) patirtas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Dėl Belgijoje, Švedijoje patirtų išlaidų kompensavimo buvo pateikta po vieną prašymą.

Pasak V. Momkuvienės, Briuselyje vykusiame simpoziume buvo atkreiptas dėmesys, kad dažniausiai dėl planinės tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų pacientai vyksta iš Liuksemburgo į Vokietiją, iš Prancūzijos – į Belgiją, iš Austrijos – į Vokietiją, iš Vokietijos – į Čekiją ir Austriją, iš Liuksemburgo – į Belgiją.
Per penkis šių metų mėnesius tarpvalstybinės sveikatos priežiūros teikiama galimybe pasinaudojo 21 mūsų šalies gyventojas. Jiems už gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto buvo kompensuota beveik 9 tūkst. eurų.


„Gydytis į užsienį iš Lietuvos išvyksta mažai žmonių. Mūsų šalyje sveikatos priežiūros sistema yra pakankamai gera, gyventojai ja pasitiki, neabejoja savo šalies medikais, teikiamų paslaugų kokybe. Kita vertus, užsienyje gydymo kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Senosiose ES narėse sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 9 kartų. Pagal šiais metais pacientų pateiktas sąskaitas jiems teko sumokėti daugiau nei 38 tūkst. eurų, o kompensuota tik apie 9 tūkst. eurų. Vadinasi, patys gyventojai išleido 4, 2 karto daugiau, nei jiems buvo kompensuota. Gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalo sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl išlaidų kompensacijos bei atgauti dalį tam išleistų pinigų", – teigė V. Momkuvienė.

Reikėtų nepamiršti ir to, kad Lietuvoje negali būti kompensuojamos tų paslaugų išlaidos, kurios čia nėra apmokamos PSDF lėšomis. Be to, nėra kompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, transplantacijos, skiepijimo paslaugų, prevencinių programų paslaugų svetur išlaidos. Na, o išvykstant visuomet reikalingas gydytojų siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje.


„Žmonės, svarstantys galimybę gydytis svetur bei matydami, kad kompensuojamos ne visos patirtos išlaidos, turėtų patys įvertinti situaciją ir atsakingai apsispręsti. Pirmiausia labai svarbu sužinoti, kiek norima gydymo paslauga kainuos užsienio šalyje, į kurią planuojama vykti, ir kokia išlaidų dalis bus kompensuojama grįžus į Lietuvą", – sakė V. Momkuvienė.

VLK specialistai pataria prieš priimant sprendimą dėl gydymosi ES apsilankyti artimiausioje teritorinėje ligonių kasoje ir išsiaiškinti, kiek ir už kokį gydymą bus kompensuojama, kokius dokumentus reikės pateikti sugrįžus, norint gauti kompensaciją. Na, o grįžus reikėtų nedelsti ir kiek galima greičiau pateikti TLK reikiamus dokumentus. Taip bus galima išvengti nesklandumų.



Valstybinės ligonių kasos info



Publikuota: 2016-06-28 15:54:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai