„Santaka“ / Kviečia Sūduvos šviesulys – Gelgaudiškis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-06-27 16:45

Dalinkitės:  


Gelgaudiškio dvare vyksta intensyvus kultūrinis gyvenimas.

Kviečia Sūduvos šviesulys – Gelgaudiškis

Praėjusiais metais pirmoji mažoji Lietuvos kultūros sostinė buvo Šiaulių rajone esantys Naisiai. Šiemet visoje šalyje tokių mažųjų kultūros židinių paskelbta dešimt įvairiuose regionuose, tarp jų – ir Sūduvoje. Vienas iš jų – Gelgaudiškio miestelis Šakių rajone.



Miestelio atgimimas

Gelgaudiškis – apie 1700 gyventojų turintis miestelis, įsikūręs ant Nemuno kranto, nuo Šakių 15 km į šiaurę. Ilgus metus buvęs ūkinio gyvenimo centras, paskutiniesiems dvarininkams jį palikus tarpukariu pasižymėjo tik senąja plytine, kurios dabar jau nėra nė ženklo, ir vaikų namais, prieglobstį radusiais dvaro sodyboje.

Sovietiniu laikotarpiu Gelgaudiškį planuota paversti pramonine zona su didžiule melioracijos įmone, gelžbetonio konstrukcijų gamykla ir iš plytinės išaugusia keramikos gamykla. Šis pramoninis „užtaisas“ pirmaisiais nepriklausomybės metais tik per plauką netapo akmeniu po kaklu, vos nepaskandinusiu geresnio ir sotesnio laisvo gyvenimo vilčių. Didelis nedarbas, nekilnojamojo turto nuvertėjimas sukėlė net respublikinėje žiniasklaidoje sušmėžavusias Didžiasalio gyvenvietės likimo pranašystes. Tačiau 2000 m. susibūręs bendruomenės aktyvas suprato, kad ateities vizijų neišvys, jei neatsirems į praeities ištakas. Taip prasidėjo didelis bendruomenės žadinimo, telkimo darbas per kultūros renginius, akcijas ir savo kultūrinio bei istorinio paveldo aktualizavimą, populiarinimą ir atgaivinimą.

Dabar Gelgaudiškio vardas daugumai neatsiejamas nuo Gelgaudiškio dvaro, kuriame vyksta intensyvus kultūrinis gyvenimas.



Gelgaudiškio dvaras

Gelgaudiškio dvaras – seniai žinoma vietovė šiauriniame Sūduvos pakraštyje. Nors jai pradžią po Žalgirio mūšio davė Vytauto Didžiojo politikas Jurgis Gelgaudas, vėliau dvarą valdė Sapiegos, Dembskiai, G. Masalskis, Ozemblovskiai, Čartoriskiai, Zabielos, dabartinius dvaro rūmus pastatė Koideliai, tačiau dvarvietės vardas siejamas su paskutiniųjų valdytojų ir savininkų Komarų pavarde. Ir ne veltui, nes apie 1900 m. grafas Komaras dvaro rūmus perstatė, išplėtė ir išpuošė.

Net gaisras, 1979 m. nusiaubęs rūmus, nesunaikino senų laikų didybės akcentų. Lubų gipsatūra, koklinių krosnių likučiai, autentiškas parketas kalba apie rūmų šeimininkų turtus ir norą gyventi ištaigingoje aplinkoje, leidžiančioje pasipuikuoti prieš aplinkinius dvarininkus. Gelgaudiškio dvaras – bene turtingiausias visoje Užnemunėje.

Dvaras pagal valdomos žemės plotus prisidėjo prie dabartinės – ketvirtosios – Gelgaudiškio bažnyčios statybos 1866–1868 m. Dvare veikė mokykla vokiečių, rusų, vėliausiai – lietuvių kalbomis. Komarų valdymo laikotarpiu buvo išpuoselėtas daržininkystės ūkis su daugybe inspektų, trimis oranžerijomis bei gausybe dar ir šiandien egzotiškai skambančių augalų rūšių: artišokais, pomidorais, pievagrybiais, Briuselio, Savojos, raudonaisiais kopūstais, kaliaropėmis ir kt. Dvaras turėjo sukaupęs biblioteką. 1908 m. rugsėjo 7 d. pirmą kartą dvare lietuviškai suvaidinta komedija „Užburtas kunigaikštis“.

XX a. pradžioje dvarą įsigijusio grafo M. Komaro iniciatyva parkas buvo pertvarkytas, išplėtojant gamtovaizdį bei papildant dendrofloristiškai. Nepaisant to, kad ilgą laiką buvo apleistas, parkas yra išlaikęs didelių, net unikalių vertybių. 1974 m. Paminklų restauravimo institute atlikti L. Čibiro ir K. Labanausko dalies parko želdinių tyrimai inventorizavo per 2000 medžių, iš jų per 400 brandžių ąžuolų, individualiai fiksavo ir aprašė unikalią 4 eilių sidabrinių klevų alėją. Ypač savita ąžuolų alėja. Greta didingo šimtamečio savaiminių rūšių medyno ir minėtų alėjų pažymėtinos tokios retenybės kaip amerikinė liepa ir rausvažiedis kaštonas, stambūs maumedžiai, bukai, trešnės, juodoji ir Veimuto pušys. Gaila, retėja jau amžiaus ribą pasiekusių keliasdešimties paprastųjų kaštonų alėja, o išvirtus neprižiūrimiems užtvankų pylimams sunyko tvenkinių sistema.

Atgimimo vilčių teikia Panemunių regioninio parko veikla ir 1999 m. įrengtas pažintinis takas bei 2009 m. prasidėjusi ir vis dar besitęsianti rūmų restauracija. Palaipsniui pradėtas tvarkyti ir parkas. Per 2015 m. Žolinę suskambęs 36 varpų kariljonas senajame vandentiekio bokšte vilioja naujais potyriais.

Šalia gražuolių rūmų dvaro ansamblyje glaudžiasi senieji pastatai – kumetynas, oranžerija, vandens bokštas su originaliu vandens pakėlimo mechanizmu. Kad jie būtų panaudoti veikloms, ieškoma koncesininko, kuris 25 metams įgytų išskirtines teises čia organizuoti įvairias pramogas, teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas.

Nuo 2010-ųjų lapkričio dvaro sodybą valdo Šakių rajono savivaldybės administracija.



Kultūrinė Gelgaudiškio nūdiena

Miestelio kultūros įstaigos, vienydamos visos bendruomenės pajėgas, dvaro prieigose organizuoja tradicines šventes: amatų dieną „Stasiuko mugė“, literatų šventę „Pavasarinė mūza“, Dvaro dieną, teatralizuotą ekskursiją parko takais, dvaro laikų šokių edukaciją, įvairias parodas, konferencijas, koncertus. Bendruomenė tvirtai tiki, kad miestelio ateities perspektyvos nušvinta tik jo praeities ištakose, todėl vykdomi projektai, kultūrinė, meninė, edukacinė veikla ir sukasi aplink dvarą, jo istorijos aktualizavimą ir populiarinimą.

Gelgaudiškiui tapus 2016 metų mažąja kultūros sostine buvo suplanuoti pagrindiniai renginiai ir kasdienės veiklos gairės. Gegužę jau įvyko keli renginiai, kiekvieną mėnesį jų bus organizuojama iki pat metų pabaigos.

Liepos 6 d. į Gelgaudiškį kvies Valstybės dienai skirti varpų koncertas „Karūna Lietuvai“ ir himno giedojimas. Rugpjūčio 1–15 d. suplanuotas tradicinis rankdarbių pleneras „Meno receptas“, rugpjūčio 15 d. vyks Gelgaudiškio miestelio diena – Žolinė. Rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių dieną bus rengiama ugdymo įstaigų bendra šventė. Rugsėjo 17-oji bus skirta švęsti Dvaro dieną. Spalio 22 d. suskambės liaudies muzikantų šventė „Gelgaudiškio armonika“, lapkričio 25 d. vyks talentų šou „Muzikuojančios šeimos“, o gruodžio 26-ąją – tradicinis padėkos koncertas.

Birželio–rugpjūčio mėnesiais yra suplanuotas koncertų ciklas „Muzikiniai penktadieniai Gelgaudiškio dvare“ bei aktyvūs ir sportiški savaitgaliai įvairiose miestelio erdvėse.

Visus metus Gelgaudiškio dvare vyks keičiamos profesionalių menininkų parodos, festivalių koncertai, susitikimai su kultūros, meno žmonėmis ir visuomenės veikėjais.

Iš anksto užsisakius galima dalyvauti įvairiose edukacinėse programose: pažintinėje ekskursijoje po dvarą, teatralizuotoje ekskursijoje Gelgaudiškio dvare ir parke, programoje „Senųjų menių paslaptys“ su dvaro šokių pamoka ir dvaro vaišėmis (ar be jų), pažintinėje ekskursijoje, edukacinėje programoje vaikams.

Daugiau informacijos ieškokite adresu gelgaudiskiokc.lt arba teiraukitės tel. 8 610 67 462 bei el. p. diana462@gmail.com.



Edgaras PILYPAITIS

Šakių rajono savivaldybės mero pavaduotojas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas