„Santaka“ / Atliekos sodų bendrijose: vieni moka, kiti – ne / Problema

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Problema

Dalinkitės:  


Sodininkai piktinasi, kad atliekų prie konteinerių priveža ir pašaliniai žmonės.

Autorės nuotr.


Atliekos sodų bendrijose: vieni moka, kiti – ne

Eglė MIČIULIENĖ


Atliekų tvarkymo sistema yra ta sritis, kurioje žmonėms nuolat kyla įvairių klausimų. Deja, panašu, kad tų klausimų iškyla ne tik eiliniams gyventojams, bet ir patiems atliekų tvarkytojams bei įstatymų leidėjams, nes vos patvirtinti įsakymai vis keičiami naujais.

Įžvelgia nelygybę

Į „Santaką“ užsukęs vilkaviškietis Jonas (skaitytojo pavardė redakcijai žinoma) stebėjosi dėl, anot jo, nelygybės sodų bendrijose.

Vyriškis tvirtino, kad pats turi sodo sklypą su nameliu ir moka mokestį už atliekas, siekiantį beveik 3 eurus per ketvirtį. Tuo tarpu jo kaimynė turi net tris sodo sklypus, bet kadangi juose nėra namelio, tai jokio mokesčio ji nemokanti.

Taigi vilkaviškiečiui nesuprantama tokia tvarka: juk teršia ne namelis, o žmogus.

Apskritai Jonas įsitikinęs, kad moka ne tik už sodo sklypų savininkų suneštas šiukšles. Mat prie konteinerių sodų bendrijų aikštelėse dažnai būna prikrauta net šaldytuvų, padangų, t. y. tokių atliekų, kokios atgabenamos iš kitur.

O pats Jonas teigė žaliąsias atliekas kompostuojantis, kitokių šiukšlių prikaupiantis labai nedaug.


Taigi žmogus nori teisingumo: kad nereikėtų mokėti už svetimas atliekas, atvežamas pašalinių žmonių, ir kad dėl mokesčio nebūtų diskriminacijos tarp namelius sodų bendrijose turinčių ir neturinčių žmonių.

Nėra namelio – nėra mokesčio

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) prevencinės veiklos organizatorė Liucija Burbienė paaiškino, kad atliekos sodų bendrijose apmokestintos vadovaujantis Aplinkos ministerijos išleistu įsakymu. Jame yra sąrašas nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį.

Šio įsakymo 2014 m. liepos 31 d. pataisoje, pasirašytoje aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, ir yra nurodyta, kad mokėti minėtą rinkliavą privaloma už sodų paskirties objektus, t. y. pastatus su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais arba be jų, kitas patalpas, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre.

Paprasčiau kalbant, mokestis už atliekas, ministro nurodymu, gyventojams skaičiuojamas atsižvelgiant ne į turimus žemės sklypus, kad ir kiek jų valdytum, o į pastatus – net ir tuo atveju, jei jie nėra registruoti.
Mokestis už atliekas gyventojams skaičiuojamas atsižvelgiant ne į turimus žemės sklypus, o į juose esančius pastatus.


Tvarka vėl keisis

L. Burbienė paaiškino, kad šiuo metu yra rengiama ir savivaldybių tarybose netrukus turi būti patvirtinta nauja apmokėjimo už atliekų tvarkymą tvarka, kuri turėtų įsigalioti jau kitais metais. Mokestis už atliekas bus sudarytas iš dviejų dalių.

– Viena mokesčio dalis bus pastovioji, skirta išlaikyti sistemą, ir ją visi mokės vienodą. Skirtinga mokesčio dalis bus kintamoji, kuri priklausys nuo susidarančių atliekų kiekio. Todėl pirmiausia turime pasiekti, kad kiekvienas konteineris turėtų savo šeimininką – mokėtoją, kuris žinotų, kad moka tik už savo atliekas. Kol kas labiausiai iškreiptas vaizdas regione – sodų bendrijose. Dažnai ten sukaupiamos ne tik sodininkų atliekos, jas atveža ir išmeta visai pašaliniai žmonės, – pripažino L. Burbienė.

MAATC atstovė teigė, kad skaičiuojant naujuosius mokesčius bus vertinama, kiek atliekų iš kurios konkrečios bendrijos atvežama, nes nuo to priklausys kintamoji mokesčio dalis. Tad sodininkai, nenorėdami mokėti ne už savo atliekas, privalės užtikrinti, kad į jiems priskirtus konteinerius nepatektų svetimos atliekos.

Priverčia žolės ir šakų


Tačiau kaip užtikrinti, kad visokie prašalaičiai nekrautų savo senų sofų svetimose sodų bendrijose? Anot L. Burbienės, konteinerių aikštelės turės būti įrengtos sunkiau pasiekiamose vietose bendrijos viduryje. Visų būsimųjų aikštelių vietas turėtų įvertinti ir nustatyti savivaldybės.

Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis paaiškino, kad iš tiesų soduose svarstoma įrengti uždaras aikšteles su rūšiavimui skirtais konteineriais, tačiau kol kas viskas – dar tik planuose. Be to, tai nėra taip paprasta, nes, kaip žinia, sodų bendrijose nėra tiek daug laisvos vietos, kaip norėtųsi.

– Blogai, kad dabar beveik nėra įregistruotų sodų bendrijų. Galbūt jos labiau rūpintųsi bendrais reikalais, apsitvertų, labiau prisižiūrėtų savo konteinerių stovėjimo aikšteles. Kita vertus, patys sodininkai priverčia į konteinerius žolės, lapų, šakų – ir už visa tai reikia mokėti. O ateityje, kai mokestis bus diferencijuotas į dvi dalis, kintamoji dalis dėl nerūšiuojamų atliekų gerokai išaugs. Taigi patys žmonės turėtų būti suinteresuoti stebėti, kas vyksta prie jų konteinerių, ir patys nemesti bet kokių atliekų, tarp jų – ir žaliųjų, kurias soduose kuo puikiausiai galima kompostuoti, – aiškino ekologas.

Mokestis – už metus

Dar viena į redakciją kreipusis vilkaviškietė stebėjosi, kodėl mokestis už atliekas sodų bendrijose renkamas visus metus. Anot moters, žiemą paprastai net ir sodo nameliuose niekas nesilanko, tad kokiu būdu ten gali prisikaupti šiukšlių?

D. Bunikis paaiškino, kad šiuo atveju mokestis yra suskaičiuotas ne už mėnesį, o už visus metus.

– Šis metinis mokestis, siekiantis 11 eurų per metus, išskirstytas mokėti ketvirčiais. Tačiau jei žmogus nori, gali jį mokėti vienu kartu, kad ir vasarą, jeigu jam taip patogiau. Tad ar mokėti vienu sykiu daugiau, ar keturis kartus po mažesnę sumą – tai jau paties žmogaus reikalas. Tiesa, kai mokestis taps dvinaris, gali būti, kad ir pati mokėjimo tvarka keisis, – sakė D. Bunikis.



Publikuota: 2016-06-21 15:29:00

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai