„Santaka“ / Vietovardžiai – krašto istorijos dalis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-06-20 16:34

Dalinkitės:  


Didvyžių kaimas – viena iš gyvenamųjų vietovių, kurią numatyta priskirti prie kitos. Šis vietovardis išliktų bažnyčios, kapinių ir socialinės globos namų pavadinimuose.

Autorės nuotr.


Vietovardžiai – krašto istorijos dalis

Renata VITKAUSKIENĖ

Šiemet, Bendruomenių metais, garsiau kalbama apie būtinybę nuodugniau pasvarstyti prieš nusprendžiant naikinti gyvenamąsias vietoves, o savaime – ir jų vardus. Akademikai ragina ne tik liautis naikinti, bet ir atkurti iš gyvenamųjų vietovių sąrašo išbrauktus kaimų bei viensėdžių pavadinimus. Dėl teisės aktų pataisų kreiptasi į aukščiausias šalies instancijas, saugant vietovardžius kliaujamasi vietos politikų, bendruomenių sąmoningumu.



Neliktų dešimties vardų

Šias idėjas skleidžianti Etninės kultūros globos taryba Marijampolėje diskutavo su Sūduvos regiono kultūrininkais, valdžios atstovais. Akcentuota būtinybė atkurti panaikintus kaimų bei viensėdžių vardus, saugoti atsidūrusiuosius prie išnykimo ribos, neleidžiant jų išbraukti iš gyvenamųjų vietovių sąrašų. Apie tai kalbėjusi Lietuvos geografų draugijos narė bei Vilniaus universiteto docentė dr. Filomena Kavoliūtė pabrėžė šito klausimo svarbos suvokimą įvairiuose visuomenės lygmenyse.

Šiuo metu Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme numatyta, kad gyvenamąsias vietoves panaikina Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Taigi labai daug priklauso ir nuo vietos politikų, seniūnų, vietos bendruomenių narių išprusimo, veiksmo pasekmių gilesnio suvokimo.

Šis klausimas aktualaus ir mūsų rajonui, mat praeitą rudenį vyko vietos gyventojų apklausa dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių nustatymo, panaikinimo ir gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo ar keitimo. Išanalizavus situaciją siūloma naikinti dešimt gyvenamųjų vietovių, jas priskiriant prie kitų. Turėtų nebelikti Didvyžių, Dvarnųjų, Gobiškių, Indūriškių, Kunigiškių (Bartninkų sen.), Vienbiškių, Vižaidų, Norvydų, Padurpinyčio, Pagerniavės II (Bartninkų sen.) kaimų teritorijų.



Kreipėsi į aukščiausią valdžią

Manydami, kad visoje šalyje atsinaujinęs kaimų ir viensėdžių vardų naikinimas yra neapgalvotas ir pražūtingas žingsnis, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos geografų draugija, istorikai, lituanistai, žemėtvarkininkai ir kitų sričių specialistai dėl gyvenamųjų vietovių išsaugojimo įvairiomis formomis yra kreipęsi į aukščiausius šalies vadovus ir institucijas. Savo požiūrį akademikai ir visuomenininkai išsakė Prezidentei, Seimo ir Vyriausybės vadovams, Lietuvos savivaldybių asociacijai, kitoms aukštoms instancijoms. Jų visų prašoma pagal turimus įgaliojimus padaryti tam tikrus sprendimus, inicijuoti teisės aktų pataisas. Gyvenamųjų vietovių išsaugojimo iniciatoriai prašo pripažinti istorinius kaimų ir viensėdžių vardus Lietuvos nematerialiuoju kultūros paveldu. Taip pat siekiama nedelsiant stabdyti teisinės nuostatos, kad gyvenamoji vietovė, kurios visa teritorija priskiriama kitų vietovių teritorijoms, panaikinama, veikimą. Prašoma neleisti naikinti kaimų, jeigu juose yra sodybų arba kai jų atkurti toje teritorijoje nedraudžiama. Taip pat prašoma atkurti ir įregistruoti 1966–2015 m. panaikintas visas gyvenamąsias vietoves, o šiuo metu jas naikinti tik išskirtiniais atvejais.

„Dabar galiojančiais teisės aktais įtvirtinta, kad išnykęs kaimas pavadinamas šalia esančiojo vardu. Taip buvo sovietmečiu, šita nuostata remdamiesi mes toliau išdidžiai naikiname savo kultūrą“, – apgailestavo dr. F. Kavoliūtė.

Po valstybingumo atkūrimo kaimų ir viensėdžių teritorijose buvo grąžinta žemės nuosavybė, tačiau liko pamiršta restitucija istoriniams vietovardžiams, po sovietmečiu vykdytos melioracijos išbrauktiems iš gyvenamųjų vietovių sąrašo. Gyvenamosios vietovės naikinamos ir nepriklausomoje Lietuvoje, toks likimas šiuo metu gresia 4200 kaimų bei viensėdžių.

Vietovardžių išsaugojimu besirūpinantys Lietuvos mokslininkai perspėja, kad panaikinus teritorijas į užmarštį nugrims didelė vertybė – daugialypę vertę turintys kaimų ir viensėdžių vardai. O jie vertinami kaip senųjų bendruomenių iškalbingi kodai, kuriuose glūdi valstybės ir lietuvių tautos istorija, daugelis kalbinių, etnologinių, paleogeografinių žinių.



Vardai prilygsta papročiams

„Pasistenkime suvokti, ką reiškia vietovardis, koks jo turinys, – ragino dr. F. Kavoliūtė. – Tai yra ženklas, iš kurio galima išskaityti visą krašto, tautos praeitį.“ Įvairių sričių mokslininkai sutaria, kad gyvenamųjų vietovių vardai apibūdina iki mūsų gyvenusias bendruomenes arba jų gyvenamą aplinką: gamtovaizdžio ypatybes, žmonių verslus, socialinį statusą, istorinius įvykius, kaimų įkūrėjų pavardes, bendruomenių būdą, kraštovaizdžio elementus.

„Pavyzdžiui, kaimui duotas vardas Patilčiai. Tai reiškia, jog tiltas toje vietoje buvo toks svarbus, kad visas kaimas gavo jo vardą. Vietovardžiuose Kunigiškės, Bajorai, Vaišvilai, Karaliai „įrašytas“ socialinis statusas. Dar K. Donelaitis yra užfiksavęs, jog vietovės, kur gyveno miško sargai, vadinosi Vartais, Varteliais“, – vietovardžius, kultūriškai ne ką mažiau reikšmingus kaip papročiai ar tradicijos, „šifravo“ dr. F. Kavoliūtė. Pasak jos, sovietmečiu kaimų ir viensėdžių vardus „ištrinti“ buvo stengiamasi tikslingai, kad neliktų istorinės atminties, kad nutrūktų žmogaus ryšys su praeitimi. Stokojant įžvalgumo šitie vardai tebenaikinami ir dabar.



„Kalbėti už tuščią lauką“

Per laiką, kurio reikės valstybės lygiu apsispręsti dėl panaikintų gyvenamųjų vietovių atkūrimo ir administracinių vienetų nenaikinimo, nemažai nuveikti gali sąmoningi piliečiai.

„Labai norėdami galime išsaugoti tuos vietovardžius, jei tik suvoksime jų kultūrinę vertę. Mums reikia kalbėti už tuos vardus, už tuos tuščius laukus“, – sakė dr. F. Kavoliūtė.

Mokslininkė pristatė Lietuvos geografų draugijos idėją, kurią vietos bendruomenėse būtų prasminga įgyvendinti laukiant valstybės šimtmečio.

„Mes neatkursime tų kaimų, tačiau galime sudėti tuos vietovardžius kaip šukes, sugrąžinti laukams vardus ir tokiu būdu valstybės šimtmečio proga įamžinti bendruomenes, kurias sunaikino tam, kad sunaikintų mus“, – kalbėjo dr. F. Kavoliūtė.

Kaip pavyzdį ji pateikė Sintautų kraštą, kurio žmonės, susigrąžinę žemę, pirmiausia ėjo į laukus, statė paminklus ten, kur buvo ariamos kapinės, kaimų atminimą įamžino kryžiais.

Jų pavyzdžiu tvarkosi kitų vietų gyventojai, po truputį į oficialią vartoseną grąžindami tai, kas jau buvo pasmerkta užmarščiai. Mat svarbu ne tai, jog kaimų, viensėdžių vardai būtų užfiksuoti kartotekose kaip muziejinės vertybės. Reikia, kad jie taptų dalelyte dabarties.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas