„Santaka“ / „Su muzika užaugau, su ja ir gyvenu“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-06-20 16:32

Dalinkitės:  


Rita Štrimaitienė likimo duotą dovaną – muziką savo gyvenime stengiasi išnaudoti visapusiškai.

Autorės nuotr.


„Su muzika užaugau, su ja ir gyvenu“

Trisdešimt penkerius muzikinės veiklos metus skaičiuojanti Rita ŠTRIMAITIENĖ savo vadovaujamų kolektyvų nariams gali būti drauge, griežta vadove ar tiesiog viskuo besirūpinančia mokytoja. Pedagogė neslepia, kad muzika yra jos gyvenimas, ir dalijasi mintimis apie nepastebimai prabėgusius metus.

– Kaip atsirado polinkis į muziką?

– Esu iš labai muzikalios šeimos. Mano močiutė visada dainuodavo, o mama su savo sese dar mokyklos laikais buvo puikus duetas. Žinoma, jos turėjo svajonių tapti dainininkėmis, tačiau anais laikais tam nebuvo nei pinigų, nei galimybių.

Dažnai prisimenu, kai nuvykdavau pas močiutę į Kybartus, į tokį mažutėlį medinį namuką, išėjusios į lauką atsisėsdavome drauge po medžiu ir močiutė uždainuodavo. Dainavo labai gražiai – visokius romansus, lietuvių liaudies dainas. Aš sėdėdavau ir klausydavau. Su tomis dainomis užaugau, jos visąlaik mane ugdė.

Tėtis taip pat buvo muzikalus. Jis visada norėjo išmokti groti kokiu nors instrumentu, bet taip ir neišmoko. Vieną dieną parnešė iš turgaus nupirkęs mažą akordeoną, padėjo jį ant spintos mano miegamajame, uždengė mamos skarele, o vėliau vis garsiai užsimindavo: „Jei aš neišmokau groti, tai gal kuri nors mano dukra išmoks.“

Taip ir stovėjo tas akordeonas ant spintos gal kokius metus, kol galiausiai paėmiau jį į rankas. Iš pradžių pradėjau groti vienu pirštuku, paskui keliais. Stengiausi pagroti žinomų dainų melodijas ir man tai visai neblogai sekėsi. Vieną dieną atėjęs tėtis pasakė: „Tau laikas eiti pas Petrutę.“ Petrutė buvo mūsų kaimynė, pati kažkada savarankiškai išmokusi groti akordeonu.

Vėliau pradėjau mokytis Vilkaviškio muzikos mokykloje. Baigusi 8 klases vykau į Klaipėdą pas gimines. Klaipėdoje bandžiau įstoti į Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, į dainavimo skyrių. Tačiau nepavyko, kadangi priimdavo tik baigusiuosius 11 klasių. Sugrįžau į gimtąjį kraštą ir po metų vėl bandžiau. Tąkart įstojau mokytis chorinio dirigavimo. Po mokslų grįžau dirbti į gimtinę, o vėliau dar baigiau Šiaulių pedagoginį institutą.

– Kokia veikla užsiimate dabar?

– Esu suskaičiavusi, kad šiuo metu dirbu penkiose darbovietėse. Pagrindinis mano darbas – „Aušros“ gimnazijoje. Dirbu muzikos mokytoja ir vadovauju mokyklos ansambliui, mokau dainuoti gabius mokinius. Taip pat su vaikais dirbu ir Vilkaviškio muzikos mokykloje, esu dainavimo mokytoja. Dar vadovauju Vilkaviškio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Svaja“ ir pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ mišriam vokaliniam ansambliui. O savo sekmadienius praleidžiu Gižų bažnyčioje, kur giedu ir groju vargonais.

Vis galvoju, kad reikėtų mažinti savo veiklą. Nors ir suprantu, jog dirbu kone 24 valandas per parą, tačiau gaila palikti bet kurį kolektyvą.

– Kokiais savo pasiekimais didžiuojatės?

– Manau, kad esu maksimalistė – man niekada negana. Pasiekiu rezultatą ir vis galvoju, kad galiu ir geriau. Žinoma, stengiuosi visada tobulėti – pasitaikius galimybėms dalyvauju mokymuose, stovyklose. Nors dažnai susimąstau, ar mano naudojama technika gera, seminaruose turiu progą įsitikinti, ar einu teisinga linkme. Tada pasidžiaugiu, atsikvepiu ir dirbu toliau.

Neseniai su moterų ansambliu „Svaja“ buvome įvertinti pirmojo laipsnio diplomu konkurse „Sidabriniai balsai“. Šį konkursą galėčiau sulyginti su vaikų ir moksleivių „Dainų dainele“. Skirtumas tik tas, kad „Sidabriniai balsai“ vyksta kas penkeri metai ir juose dalyvauja suaugusių žmonių kolektyvai.

Širdį itin glosto, kai buvę mokiniai prisimena, sugrįžta ir aplanko. Lygiai taip pat gera žinoti, kad padėjau tam tikrą pamatą jų tolimesniame gyvenime. Smagu, jei mokiniai nepamiršta muzikos ir sieja su ja savo ateitį.

Norėčiau paminėti ir savo vaikus – jie taip pat dalis manęs. Kol neišleidau jų į mokslą, darbui galėjau skirti kur kas mažiau jėgų, nes visą laiką atiduodavau savo vaikų auklėjimui. Dabar galiu jais didžiuotis.

– Ką Jums reiškia muzika?

– Muzika – mano gyvenimas. Aš su ja užaugau, su ja ir gyvenu. Manau, jog muzikos pagrindas yra liaudies dainos. Per jas išmoksti jausti muziką, valdyti balsą. Daugelis mano moksleivių ateina pamėgę popmuziką, turintys kokį savo „dievaitį“, kurio pavyzdžiu seka. Po kurio laiko jie man sako: „Mokytoja, padainuokime ką nors rimčiau.“ Išmokus akademiškai taisyklingai ir gerai dainuoti, joks kūrinys tampa nebebaisus.

Itin gerai jaučiuosi giedodama bažnyčioje – ta galybė ir puiki akustika leidžia pajusti euforiją. Sakoma, kad giedodamas Dievui meldiesi dvigubai. Kitaip tariant, likimo duotą dovaną – muziką savo gyvenime stengiuosi išnaudoti visapusiškai.

– Kokie ateities planai, tikslai?

– Laukia daug pasirodymų, koncertų bei išvykų su kolektyvais. O ateityje tiesiog norėčiau nesustoti, judėti pirmyn. Kad būtų dar daugiau koncertų, švenčių, pasirodymų. Visada iš savo kolektyvų turiu ko pasimokyti, su jais kartu augame, gyvename ir kuriame ateities planus. O jie niekuomet nemažėja, tik auga ir auga.



Odeta ČERNAUSKAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas