„Santaka“ / A. Vaičiulaitis – rašytojas, vertėjas, diplomatas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-06-17 16:33

Dalinkitės:  


A. Vaičiulaičio literatūrinio palikimo tyrinėtoja dr. V. Paplauskienė parengė leidinį „Italijos vaizdai“.

Autoriaus nuotr.


A. Vaičiulaitis – rašytojas, vertėjas, diplomatas

Literatūrinio lietuviškojo žodžio estetas – taip amžininkai įvardijo rašytojo Antano Vaičiulaičio talentą.



Išpildė žmonos svajonę

Karo sugriautoje Vokietijoje 1949 m. Kazys Bradūnas parengė ir išleido rašytojo A. Vaičiulaičio kelionių po Italiją knygelę „Italijos vaizdai“. Lyrine poetine kalba parašytas vaizdingas noveles apibūdinęs rašytojas Alfonsas Nyka-Niliūnas elegantiškai ir subtiliai pabrėžė jų „estetizmą, klasicizmą ir stiliaus bei kalbos tobulumą“.

Pirmą kartą Lietuvoje išleistą ir A. Vaičiulaičio darytomis nuotraukomis iliustruotą leidinį „Italijos vaizdai“ neseniai Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje pristačiusi jo rengėja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivijos skyriaus vedėja dr. Virginija Paplauskienė sakė, kad ji išpildė A. Vaičiulaičio žmonos svajonę. Leidinys parengtas rašytojo 110-osioms gimimo metinėms pažymėti.

Atkūrus nepriklausomybę, dr. V. Paplauskienė į Lietuvą iš už Atlanto pervežė ištisus kultūros lobius, tarp jų – ir garsių iš Vilkaviškio krašto kilusių rašytojų A. Vaičiulaičio, A. Lansbergio, K. Bradūno archyvus.

Knygos „Italijos vaizdai“ sudarytoja dr. V. Paplauskienė pati keliavo po Italiją A. Vaičiulaičio išvaikščiotais takais, ten turėjo galimybę susipažinti su Lozaraičių šeimos archyvu, saugotu Romoje, bendravo su šviesios atminties poetu A. Nyka-Niliūnu. Tėvo A. Vaičiulaičio atminimą padėjo įamžinti ir jo dukros Danutė Nourse, Joana Buivys bei Aldona DeBold.

Dr. V. Paplauskienė, leidiniui „Italijos vaizdai“ parengusi straipsnį „Lieka tik tai, kas įgijo amžinybės vertę“, nauju žvilgsniu apžvelgia A. Vaičiulaičio gyvenimo ir kūrybos kelią.



Svajotojas iš ąžuolo

Rašytojas A. Vaičiulaitis gimė ir augo išlakiais medžiais apsuptoje sodyboje Didžiųjų Šelvių kaime. Toji sodyba, pergyvenusi karus, tremtis, melioracijas ir kolektyvizacijas, tebestovi vieniša laukų apsuptyje. Sodybos puošmena – šimtametis ąžuolas. Tai į jį įsikoręs mažasis Antanukas svajojo keliauti į svetimas šalis.

Rašytojui lemtis skyrė priverstinio keliautojo dalią, pusę amžiaus trukusią kelionę svetur. Vaikystėje pėsčiomis jis vaikščiojo į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją, po to traukiniais važiavo į Kauną, kur studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas bei literatūrą. 1935 m., gavęs Katalikų mokslo akademijos stipendiją, išvyko studijuoti į Grenoblio ir Sorbonos universitetus. Daug keliavo po Europą ir ypač susižavėjo Italija, Florencijos miestu, Roma. A. Vaičiulaitis daug bendravo su prancūzų poetais, susipažino su Oskaru Milašiumi. Italijoje aplankė filosofą ir rašytoją Džiovanį Papinį, Šveicarijoje gėrėjosi Maironio apdainuotu Keturių kantonų ežeru.



Po Vatikano skliautais

1940 m. įvyko netikėtas posūkis, pakeitęs A. Vaičiulaičio gyvenimo ir kūrybos kelią. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro J. Urbšio pasirašytu įsakymu 1940 m. vasario 16 d. jis paskiriamas antros kategorijos atašė Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto. A. Vaičiulaitis gauna galimybę nemokamai lankytis Vatikano muziejuose, kurie jį užburia magiška paslaptimi, gilia senove.

Rašytojas Romoje lankėsi diplomato Stasio Lozoraičio šeimoje, susidraugavo su jo sūnumis Stasiu ir Kaziu.



Lydėjo tėvynės ilgesys

Po Europą jau vaikščiojo karo šmėkla. Italija, vedama diktatoriaus B. Musolinio, vykdė karo žygius Afrikoje, Pietų Prancūzijoje. Vokiečiams įžengus į Paryžių, Sovietų Sąjunga pradeda Lietuvos aneksiją. A. Vaičiulaitis trokšta grįžti į tėvynę, bet neketina grįžęs dirbti sovietams. Ilgisi gimtinės. Draugui rašytojui J. Kossu-Aleksandravičiui jis rašė: „Didžiausia mano laimė būtų, jei galėčiau pamatyti dešimtmetę sesers dukrelę Ijoliūtę ar mamą <...>. O dabar, be artimųjų, aš didžiai branginu kiekvieną lietuvį.“

Poeto B. Brazdžionio laiškai iš Lietuvos neguodė, tad jo patartas rašytojas nutarė pasilikti Italijoje, o 1940 m. emigravo į JAV.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui daugelis A. Vaičiulaičio draugų iš Lietuvos pasitraukė į Vokietiją. Čia į pabėgėlių stovyklas A. Vaičiulaitis draugams ir bičiuliams siuntė drabužius, maisto produktus, laikraščius, rūpinosi iš Italijos atkeliavusiais poeto Jurgio Baltrušaičio rankraščiais, parengė lietuvių literatūros istorijos vadovėlį.



Lietuvybės darbų karuose

Iš susirašinėjimo su lietuviais rašytojais pokario metais A. Vaičiulaičio archyve išliko daugiau kaip trys tūkstančiai laiškų. „Šis epistoliarinis A. Vaičiulaičio palikimas – tikras lobynas, tyrinėjant lietuvių literatūros istoriją“, – sakė dr. V. Paplauskienė.

Gyvendamas JAV, A. Vaičiulaitis dirbo Marianapolio kolegijoje Thompsone, profesoriavo Scrantono universitete Pensilvanijoje. Daug energijos ir jėgų skyrė lietuviškam „Amerikos balso“ radijui. Lietuvių skyriaus bendradarbiu čia išdirbo 25 metus. Taip pat redagavo leidinius „Aidai“, „Vytis“, „Darbininkas“. Su poetu Jonu Aisčiu atkūrė lietuvių rašytojų draugiją.

Istorija lėmė, kad A. Vaičiulaitis 1940 m. rugsėjo 27 d. stovėjo prie Lietuvos pasiuntinybės pastato Kvirinale, Romoje, kai buvo nuleidžiama Lietuvos vėliava, o 1988 m. kartu su visa Lietuva stovėjo Katedros aikštėje sveikindamas trispalvės iškėlimą.

Mirė A. Vaičiulaitis 1992 m. liepos 22 d. Vašingtone, palaidotas gimtinėje, Vilkaviškio miesto kapinėse.

Testamentiniame kūrėjo eilėraštyje „Pieva“ skaitome: „Kai mano kūnas bus žolė, aš miegosiu savo brangiųjų lygumų krašte. / Vėjams padvelkus, linguosiu su pievų pražydusia gėle.“

Rašytojas A. Nyka-Niliūnas apie bičiulį rašė: „A. Vaičiulaitis yra sąmoningas stilistas, gramatikos virtuozas ir šiandieninėje lietuvių prozoje niekieno nė iš tolo neprilyginamas žodinio orkestro dirigentas. Jis nuosekliai ir sistemingai pasiekė Vakarų Europos rašytojo formatą.“



Antanas ŽILINSKAS






RENGINIAI



Rytoj, 13 val., Paežerių dvaro rūmuose vyks A. Vaičiulaičiui pagerbti skirtas renginys. Dalyvaus rašytojo dukros Danutė ir Aldona, tradicinio meno darbų konkurso „Gimtoji žemė Tavęs ilgisi ir savo širdyje didžiai tavęs pasigenda“ dalyviai, skambės muzika. Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Paplauskienė skaitys pranešimą „A. Vaičiulaitis. Italijos vaizdai“ bei dalysis įžvalgomis apie jo kelionių knygas.



Birželio 20 d., 16 val., Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje bus atidaryta klubo „Sėjinis“ narių karpinių paroda „Basomis per Vaičiulaičio pievą“.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas