„Santaka“ / Meilė legendiniam gydytojui negęsta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-06-15 16:22

Dalinkitės:  


Gydytojui Antanui Kalnaičiui medicina buvo jo pašaukimas ir didžioji gyvenimo meilė.

Nuotr. iš Vilkaviškio ligoninės archyvo.


Meilė legendiniam gydytojui negęsta

Eglė KVIESULAITIENĖ


Tiems vilkaviškiečiams, kurie gimę anksčiau nei prieš keturis dešimtmečius, gydytojo Kalnaičio pavardė – tarsi atsidavimo medicinai simbolis. Besąlygiškai pasišventęs savo profesijai pediatras jau kelis dešimtmečius gyvas tik žmonių prisiminimuose. Šiomis dienomis legendiniam gydytojui būtų sukakę 100 metų.



Siekė atkakliai

Parašyti apie legendinį gydytoją, išgelbėjusį ne vieno mažojo paciento gyvybę, paskatino laiškas redakcijai. Skaitytojas, kažkada pats buvęs Antano Kalnaičio pacientu, pasiūlė jubiliejaus proga prisiminti šį iškilų mediką, dėl sergančių vaikų aukojusį ir laisvalaikį, ir brangias poilsio valandas. Juolab kad ir pati gydytojo biografija – neeilinė.

Vilkaviškio ligoninėje saugomame archyve išlikusi ranka rašyta A. Kalnaičio biografija. Iš Raseinių rajono kilęs medikas joje pasakoja, kaip lankė pradžios mokyklą, o ją baigęs porą metų dirbo namuose ir savarankiškai ruošėsi stoti į gimnaziją. Visada svajojęs būti mediku A. Kalnaitis savo tikslo siekė ilgai ir atkakliai. Po gimnazijos pirmiausia įstojo į karo mokyklą ir baigė aspirantų kursus, sykiu atlikdamas ir karinę prievolę tuometei Lietuvos valstybei.

„Smetoninėje“ Lietuvoje medicinos studijos buvo brangios, todėl lėšų neturėjusiam jaunuoliui teko rinktis palankesnes sąlygas siūliusį Klaipėdos pedagoginį institutą ir tapti mokytoju. Būsimasis gydytojas mokytojavo kaimo mokyklose, o karo metais – Kauno kurčiųjų ir nebylių mokykloje. Dirbdamas pradėjo studijuoti filologiją universitete. Čia ir išsipildė ilgai laukta svajonė – 1942 metų rugsėjį pavyko pereiti į medicinos fakultetą.




Vienintelė darbovietė

Tačiau po dvejų metų vokiečių okupacinė valdžia universitetą uždarė, o studentus išgabeno į karo darbus. Būsimam medikui apie metus laiko teko kasti apkasus, tiesti kelius. Tačiau jo likimas vėl kardinaliai pasikeitė, kai vokiečius išvijo Raudonoji armija. Tuomet studentams teko stoti į jos gretas ir eiti kariauti. A. Kalnaičiui teko kautis ne tik su vokiečiais – Tolimųjų Rytų fronte jis kovėsi su japonų armija.

Tik pasibaigus karui A. Kalnaitis vėl sugrįžo prie medicinos studijų ir jas baigęs 1950 metais buvo paskirtas į Vilkaviškio rajoną. Taip buvo lemta, kad gydytojas ligoninėje, kuriai tuo metu priklausė ir poliklinika su Vaikų konsultacija, išdirbo iki pat mirties – 1980-ųjų.



Pacientai svarbiau

Tie, kam buvo lemta bendrauti su gydytoju A. Kalnaičiu, mena neapsakomą jo atsidavimą savo darbui, begalinį švelnumą ir mokėjimą bendrauti su pacientais.

Dabar jau 92-uosius metus skaičiuojanti į Druskininkus pas dukterį išvykusi gyventi gydytojo žmona Janina Kalnaitienė prisimena, kad jos vyras tiek mylėjo pacientus, jog nesugebėdavo jiems atsakyti, netausodamas net savo sveikatos.

– Prisimenu, kai vyras buvo ką tik grįžęs iš ligoninės po patirto infarkto, jam reikėjo ramybės ir poilsio, – pasakojo J. Kalnaitienė. – Tačiau į duris pasibeldė sergančio vaiko tėvas ir paprašė vykti apžiūrėti paciento. Antanas nesugebėjo atsakyti, nors iki ligonio namų teko kilometrą eiti pėsčiomis. Po vizito pas ligonį vyro savijauta labai pablogėjo. Jis savo sveikatos netausojo, niekada nesiskųsdavo – pacientai buvo svarbiau.




Naudojosi gerumu

Penkiolika metų Vaikų konsultacijoje su A. Kalnaičiu išdirbusi slaugytoja Janina Kavaliauskaitė tvirtino per ilgą, beveik penkis dešimtmečius trukusią savo darbo praktiką tokio atsidavusio gydytojo daugiau nesutikusi. Mažieji pacientai ir jų tėveliai gydytojo ieškodavo ne tik Vaikų konsultacijoje ar ligoninės stacionare, bet ir namuose. Žinodami gydytojo būdą jie nesikuklindavo į Kalnaičių namų duris pasibelsti ir vidury nakties. J. Kavaliauskaitė sakė puikiai prisimenanti nelinksmą atvejį, kuris apie gydytoją pasako labai daug.

Tuomet po sunkios operacijos netikėtai mirė gydytojo A. Kalnaičio pirmoji žmona. Po kelias paras trukusio budėjimo prie merdinčios žmonos gydytojas grįžo pavargęs ir išsekęs. Visas medikių kolektyvas tuomet padėjo ruoštis šermenims. Nors buvo jau ganėtinai vėlus laikas, į duris pasibeldė moteris, ieškodama gydytojo pagalbos, mat sukarščiavo jos vaikai. Vilkaviškietė prašė pakviesti A. Kalnaitį.

– Mes bandėme paaiškinti moteriai, jog gydytojas tokioje situacijoje negali važiuoti pas ligonį, kad jis kelias paras nemigęs, kad karste parsivežė žmoną ir ruošiasi šermenims, kad galima kreiptis į kitą gydytoją ar greitąją pagalbą, tačiau moteriai tai neatrodė svarios priežastys, – skaudžias A. Kalnaičio gyvenimo akimirkas prisiminė J. Kavaliauskaitė. – Sunegalavusių vaikų mama vis tiek reikalavo gydytojo, kol šis išgirdęs šurmulį išėjo į koridorių. Nieko netaręs A. Kalnaitis apsirengė ir išėjo pas ligonius.




Nemokėjo atsakyti

Drauge su gydytoju taip pat Vaikų konsultacijoje dirbusi slaugytoja Nijolė Daubaraitė prisiminė, kaip kolegės kartais bandydavo apginti gydytoją nuo įkyrių pacientų, sumažinti jo darbo krūvį, tačiau tai retai tepavykdavo. Ji pamena, kaip ligoninės vaikų skyriuje budėdavusį gydytoją vis rasdavo naktimis suklupusį prie sunkiai sergančių mažylių lovų.

Daug metų rajono ligoninėje dirbęs, o dabar garbingas užtarnauto poilsio dienas Vilniuje leidžiantis žinomas chirurgas Vladas Matulevičius A. Kalnaitį pamena ne tik kaip savo kolegą, bet ir kaip viršininką – skyriaus vedėją.

– Jis buvo be galo darbštus, pareigingas, sąžiningas, jį labai mylėjo pacientai, – prisiminė V. Matulevičius. – Bet per savo gerumą A. Kalnaitis kartais ir nukentėdavo.

Ilgametis chirurgas prisiminė atvejį, kai skubantį į rajono Vykdomąjį komitetą, kur turėjo būti svarstomos revizijos išvados, A. Kalnaitį užkalbino paciento motina. Ji ilgai konsultavosi su gydytoju, o šis nedrįso pasakyti skubąs. Gerokai pavėlavusį į susirinkimą skyriaus vedėją valdžia nubaudė – jam už tai buvo skirtas papeikimas.



Kolegų mokytojas

Jau daug metų ligoninės Vidaus ligų skyriui vadovaujanti Angelė Mazauskienė A. Kalnaitį vadina savo mokytoju. Gydytoja sakė, kad medicinos ją išmokė institutas, o rasti kontaktą su mažaisiais pacientais – A. Kalnaitis.

Gydytoja prisiminė, kaip pirmą kartą jai, tik mokslus baigusiai terapeutei, teko apžiūrėti mažąjį ligoniuką.

– Buvau jauna, savimi pasitikinti. Tad prie paciento priėjau drąsiai ir išsyk pasiteiravau, kas nutiko. Tačiau vaikas iškart paleido dūdas, – prisiminė A. Mazauskienė. – Nebežinojau, ką toliau daryti, kaip nuraminti. Vaiko motina į mane žiūrėjo išsigandusiomis akimis, su aiškiu nepasitikėjimu. Mane apėmė panika. Kaip tik tuo metu pro šalį ėjo A. Kalnaitis. Jis pasilenkė prie vaiko, šis nusikabino nuo gydytojo nosies akinius. Bet medikas neprieštaravo – dargi padėjo vaikui su jais žaisti, pabaksnojo, paklausė, išklausinėjo, ką skauda. Viskas vyko taip ramiai, be streso. Supratau, kad visai ne nuo to pradėjau ir man buvo labai gėda.



Trukdė autoritetas

Dabar jau pati daugiau nei penkis dešimtmečius pediatrės duoną kremtanti ligoninės neonatologė Irena Babrauskienė neslepia, kad bendraujant su vyresniuoju kolega A. Kalnaičiu teko nuryti ne vieną nuoskaudą. Medikė prisimena, kad A. Kalnaitį žmonės be galo mylėjo ir pasitikėjo. Todėl jo autoritetas jauniems specialistams kartais trukdė išsikovoti savo vietą po saule.

– Prisimenu, kaip prie A. Kalnaičio kabineto durų nutįsdavo pacientų eilės, o prie maniškio būdavo tuščia. Arba aš namuose apžiūrėdavau pacientą, išrašydavau receptą, o ligoniuko tėvai vis tiek kviesdavosi A. Kalnaitį, – senas jaunos specialistės nuoskaudas atskleidė I. Babrauskienė.


Vis dėlto I. Babrauskienė pripažino, kad A. Kalnaitis buvo be galo nuoširdus ir su pacientais, ir su kolegomis. Visuomet noriai patardavo, tad jaunieji medikai turėjo galimybę mokytis iš gerbiamo gydytojo.

Visi legendinį gydytoją prisiminę kolegos tvirtino, kad tokių savo profesijai atsidavusių žmonių kaip A. Kalnaitis šiais laikais vargiai tesurasi. A. Mazauskienė jį prilygino pasakos „Daktaras Aiskauda“ personažui. Tik skirtumas tas, kad gydytojas A. Kalnaitis gyveno šalia mūsų – vilkaviškiečių pažįstamas, gerbiamas ir be galo mylimas. Ir jeigu tais laikais kas nors būtų rinkęs populiariausią rajono žmogų, neabejotinai šiuos laurus būtų pelnęs dviračiu į toliausius rajono kampelius pas pacientus mynęs vaikų gydytojas.





Galerija: Gyd. Antanas Kalnaitis




Publikuota: 2016-06-15 16:22:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai