„Santaka“ / Grafiką primins respublikinis konkursas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-08 08:23

Dalinkitės:  


R.Linionis savo nuotraukose ir atminty saugos bendravimo su Romanu Krasninkevičiumi įspūdžius.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Grafiką primins respublikinis konkursas

Laima VABALIENĖ


Nuo ketvirtadienio Vilkaviškio kultūros rūmuose, antro aukšto fojė, veikia grafikos meistro, mūsų kraštiečio Romano Krasninkevičiaus kūrybos paroda. Ji parengta iš privačios marijampoliečio Romo Linionio kolekcijos. Grafikos, estampų ekspoziciją papildo R.Linionio fotonuotraukos, kaip teigia parašai po jomis, iš R.Krasninkevičiaus „pasaulio“: jo kūrybos proceso ir būties.

Parodos atidaryme Kultūros centro etnografė Nijolė Skinkienė kalbėjo, kad tai nėra eilinė paroda. Tai – mėginimas iš užmaršties prikelti gabų ir talentingą menininką, įdomų ir savitą žmogų.

Savu šį menininką laiko marijampoliečiai, jis gerai žinomas Kaune ir Vilniuje. Bet savoje gimtinėje, mūsų rajone, jį gaubia tarsi nežinomybės šydas. Nors būtent čia, Kybartų krašte, buvo žengti pirmieji žingsniai kūrybon.

R.Krasninkevičius gimė 1926 metais Stulgelių kaime, valstiečių šeimoje. Mokėsi Prapuolenių pradžios mokykloje, Kudirkos Naumiestyje, Kybartų gimnazijoje. Savo autobiografijoje R.Krasninkevičius rašė: „Jau nuo mažų dienų turėjau potraukį piešti. Po sunkių darbų kaime aš, pasislėpęs palėpėje, žiūrėdavau Šimonio iliustracijas knygutei „Sutemų šnekos“ ir žurnalą vaikams „Saulutė“ ir vis piešdavau pagal savo fantaziją sukurtus piešinukus“. Netgi tada, kai karo metais vokiečiai išvarė darbams į frontą, būsimasis menininkas teigia nieko daugiau, bet akvarelinius dažus, teptuką ir paišybos sąsiuvinį suspėjęs pasiimti, „kad ir į mirtį eidamas“. „Ir ten, fronte, tiek iškankintas, nevalgęs, visas šlapias, nemiegojęs (dirbama buvo naktimis) aš surasdavau laiko piešimui“.


Intensyvus kūrybinis periodas prasidėjo nuo 1951 metų, kai R.Krasninkevičius, grįžęs į Stulgelius, padėjo tėvams ūkininkauti, o po keleto metų persikėlė į Marijampolę. Dirbo kine – piešdavo filmų reklamas, vėliau vaikų darželyje – kiemsargiu, pagalbiniu darbininku.

Prisiminimais parodos atidaryme dalijęsi marijampoliečiai meninką apibūdino kaip išskirtinės išvaizdos žmogų: su barzda, ilgais nuo rūkymo pageltusiais pirštais, visą laiką rimtą ir vienišą.

R.Krasninkevičius paliko daugiau kaip tūkstantį darbų. Nedaug jų yra sukaupta įvairiuose Lietuvos muziejuose, kur kas daugiau išsibarstę po privačias kolekcijas Lietuvoje ir už jos sienų.

Su savo darbais jis dalyvaudavo ne tik rajono, bet ir respublikinėse, sąjunginėse parodose, turėjo nemažai apdovanojimų, bet iš savo kūrybos neprasigyveno, nes darbus paprasčiausiai išdovanodavo ar išdalydavo kam ko paprašius. Pats visą laiką gyveno palėpėse ir rūsiuose drauge su begale savo augintinių: voveraitėmis, žiurkėnais, papūgėlėmis, pelėda ar didžiuliu katinu. „Visą gyvenimą man visą laiką buvo gerai, aš niekur ir niekada niekam nesiskundžiau“, – yra sakęs R.Krasninkevičius.

Fotografas R.Linionis pasakojo, kad su R.Krasninkevičiumi susidūrė vėlai, kai jis jau buvo įpusėjęs kūrybinį kelią Marijampolėje. Jį labiausiai stebino tai, kad šis žmogus, vargu ar gyvenime patyręs džiaugsmo, viską priimdavo kaip likimo dovaną sakydamas, kad turi iškentėti ir nesiskųsti. Visus išgyvenimus išliedavo į raižinius. Sakydavo: „Pareinu įžeistas, įskaudintas, laužiu spintos duris ar stalą – turiu išraižyti. Tokiu būdu išsivalau“.


Parodoje eksponuojamose R.Linionio nuotraukose galima matyti, kad menininko dirbtuvės buvo tas pats rūsys, kuriame jis gyveno (tiesa, vėliau jam buvo paskirtas vieno kambario butas), kaip jis raižė, spaudė, džiovino savo darbus... Pirmąją vilkaviškiečių pažintį su R.Krasninkevičiumi papildė marijampoliečio Vidmanto Čekaičio videofilmas, kuriame klausėmės ir paties menininko kalbėjimų apie savo gyvenimą ir to gyvenimo atspindžius grafikoje.

Iki kovo vidurio veiksianti paroda ne vienam iš mūsų padės atrasti Romaną Krasninkevičių. Primins, kad toks žmogus buvo, kad buvo jis iš mūsų, Sūduvos, krašto. Vilkaviškio kultūros centro darbuotojai turėjo įvairių minčių, kaip įamžinti talentingo menininko atminimą. Pavyzdžiui, buvo mąstoma parengti knygą. Tačiau parodos atidarymo metu N.Skinkienė pranešė, kad Kultūros centras ryžtasi skelbti respublikinį R.Krasninkevičiaus premijos grafikos konkursą. Bus parengti nuostatai, jie išsiuntinėti visos Lietuvos rajonų kultūros skyriams, kitoms kultūrinėms įstaigoms. Pirmasis konkursas turėtų įvykti kitąmet, kai bus minimos R.Krasninkevičiaus gimimo 80-osios, o mirties 10-osios metinės.



Publikuota: 2005-02-08 08:23:19

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai