„Santaka“ / Keliaukime su augintiniais saugiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  



Keliaukime su augintiniais saugiai


Kelionei su augintiniu derėtų ruoštis iš anksto, ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki išvykimo, pataria Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau - NMVRVI), Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė.

Norint saugiai keliauti su gyvūnais augintiniais už mūsų šalies ribų ar įsivežti juos iš kitų šalių, reikia laikytis reikalavimų, išdėstytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 576/2013 dėl nekomercinio gyvūnų augintinių (šunų, kačių ir šeškų) judėjimo bei tos šalies reikalavimų, į kurią ruošiatės keliauti.

Nekomerciniais tikslais gyvūnai augintiniai gali keliauti su savininku (fiziniu asmeniu, kuris identifikavimo dokumente nurodytas kaip savininkas) arba įgaliotuoju asmeniu, kuris turi savininko rašytinį įgaliojimą nekomerciniais tikslais vežti gyvūną. Kartu keliauti galima ne daugiau kaip su 5 gyvūnais.

Daugiau gyvūnų galima vežtis, jeigu:

- gyvūnai augintiniai nekomerciniais tikslais vežami dalyvauti konkursuose, parodose, sporto renginiuose arba tokių renginių treniruotėse;

- savininkas arba įgaliotas asmuo pateikia rašytinį įrodymą, kad gyvūnai augintiniai yra registruoti kaip renginių dalyviai arba registruoti organizacijoje, kuri rengia tokius renginius;


- gyvūnai augintiniai yra vyresni nei šešių mėnesių.

Jei gyvūnai vežami iš vienos Europos Sąjungos (ES) valstybės į kitą, privaloma turėti ES gyvūnų augintinių pasus, o vežant iš trečiųjų šalių į ES – valstybinio veterinarijos gydytojo išduotus veterinarijos sertifikatus. Šiais dokumentais turi būti patvirtinta, kad gyvūnas (šuo, katinas, šeškas) yra paženklintas poodine mikroschema arba tatuiruote (jei ji padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.) ir pažymėta, kad gyvūnas vakcinuotas nuo pasiutligės (vyresniems kaip 12 savaičių augintiniams).

Gyvūno augintinio pasą savininkams išduoda tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ( toliau - VMVT) teritorinių padalinių valstybiniai veterinarijos gydytojai.



Gyvūno augintinio ženklinimas

Gyvūnus augintinius ženklina tie veterinarijos gydytojai, kurie turi galiojančią veterinarijos praktikos licenciją. Veterinarijos gydytojai, gavę gyvūno savininko užpildytą ir pasirašytą prašymą ženklinimui, gyvūną ne tik ženklina, bet ir registruoja gyvūnų augintinių registre.

Registruoti gyvūnus augintinius galima ir teritoriniuose VMVT padaliniuose, čia ši paslauga teikiama nemokamai.


Gyvūno augintinio ženklinimas yra keletą minučių trunkanti neskausminga veterinarinė procedūra, kurios metu šunims, katėms ir šeškams po oda, tarp menčių, specialia injekcine adata įterpiama poodinė mikroschema, kuri išlieka visam laikui. Tokia procedūra gyvūnui nesukelia jokios vietinės reakcijos implantacijos vietoje.

Poodinė mikroschema – ryžio grūdo dydžio plokštelė, kuri turi gamintojo suteiktą unikalų identifikacinį numerį. Toks pats numeris jokiam kitam gyvūnui negali būti priskirtas.

Gyvūno tapatybė nustatoma, kai prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir ekrane pasirodo unikalus numeris, pagal kurį galima surasti gyvūno šeimininką. Tokius skaitytuvus naudoja daugelis veterinarijos gydyklų ir gyvūnų prieglaudų.

Jeigu poodinė mikroschema neatitinka nustatytų techninių reikalavimų, savininkas arba įgaliotas asmuo, bet kurio ženklinimo patikrinimo metu turi pateikti poodinės mikroschemos kodui nuskaityti būtinas priemones pagal nurodytus techninius reikalavimus, išdėstytus reglamento (ES) Nr. 576/2013 II priede.



Ar reikalinga vakcinacija nuo pasiutligės vykstant į ES?



Gyvūnai gali būti vežami nevakcinuoti, jeigu jie – jaunesni kaip 12 savaičių amžiaus. Tačiau vežtis šunį, katiną ar šešką vyresnius kaip 12 savaičių amžiaus, į kitą šalį galima tik tuomet, jeigu buvo atlikta pirminė arba pakartotinė vakcinacija nuo pasiutligės ir praėjęs ne mažiau kaip 30 dienų terminas nuo skiepijimo pradžios. Jeigu skiepai yra veikiantys, tai 30 dienų terminas – netaikomas.

Identifikavus gyvūną, išduodamas nustatytos formos ES gyvūno augintinio pasas.





Veterinariniai reikalavimai gyvūnui grįžtant į Lietuvą



Jeigu kelionės metu nebuvote išvykę iš ES, jokių papildomų reikalavimų grįžimui nėra. Bet, jeigu keliavote po kitas pasaulio šalis, tada Jūsų augintiniui, grįžtant į ES, bus taikomi reikalavimai, kurių privalu laikytis tų šalių gyvūnams, vežamiems į ES. Pagrindinis ir svarbiausias reikalavimas –gyvūnui turi būti atliktas pasiutligės antikūnų titro kraujo tyrimas. Šis tyrimas atliekamas praėjus ne mažiau 30, bet ne daugiau 365 dienoms po paskutinio atlikto pasiutligės skiepo. Jei tyrimo rezultatas ne mažesnis 0, 5 TV/ml (tarptautiniai vienetai mililitre), jis įrašomas į gyvūno augintinio pasą ir pridedamas sertifikatas apie atliktą tyrimą. Toks tyrimas galioja visą gyvūno gyvenimą su sąlyga, kad gyvūno savininkas kasmet vakcinuos savo gyvūną nuo pasiutligės. Šį tyrimą gali atlikti tik Europos Komisijos patvirtintos laboratorijos.



Gyvūno augintinio kraujo mėginio paėmimas pasiutligės titro nustatymui



Gyvūno augintinio kraujo mėginį reikia paimti tuomet, kai po vakcinacijos nuo pasiutligės yra praėję ne mažiau kaip 30 dienų. Tokiais atvejais reikia kreiptis į gydyklos veterinarijos gydytoją, kad paimtų kraujo mėginį šiam tyrimui atlikti. Išvykstant su gyvūnu į pasirinktą šalį, visada reikia atsižvelgti į tos šalies reikalavimus.

Tyrimai specifinių vakcininiam pasiutligės virusui antikūnų titro nustatymui atliekami tik ES patvirtintose pasiutligės laboratorijose. Lietuvoje šie tyrimai atliekami nuo 2005 m. Vilniuje, NMVRVI parvirtintoje pasiutligės serologijai laboratorijoje. Specifinių vakcininiam pasiutligės virusui antikūnų titras turi būti bent 0, 5 TV/ml. Jeigu antikūnų titras yra mažesnis negu 0, 5 TV/ml, gyvūną reikia skiepyti pakartotinai. Kai po skiepo praeina 30 dienų, tyrimas atliekamas dar kartą. Gyvūno pase turi būti nurodyti antikūnų titro duomenys.



Gyvūnų sergamumas pasiutlige Lietuvoje



Paskutinis pasiutligės atvejis naminiam šuniui Lietuvoje buvo nustatytas 2013 m., Varėnos rajone.


Laukinėje faunoje per 2013 – 2014 m. nebuvo užfiksuotas nė vienas pasiutligės atvejis, tačiau 2015 m. spalio mėnesį buvo nustatyti 2 atvejai Ignalinos rajone, prie Baltarusijos sienos. Didžiausia tikimybė, kad užkratas paplito iš šios kaimyninės šalies.

Taigi, nors Lietuvoje teigiamų pasiutligės atvejų kasmet užregistruojama labai mažai, negalime teigti, kad Lietuvoje gyvūnai yra saugūs dėl pasiutligės susirgimo.

Visi naminių gyvūnėlių savininkai vieną kartą per metus turėtų profilaktiškai paskiepyti savo augintinius. Vakcinacija, kaip pabrėžia dr. I. Jacevičienė, yra pagrindinė prevencijos priemonė nuo pasiutligės.



Patarimai gyvūnų savininkams



Planuojant keliauti lėktuvu, traukiniu, laivu ar autobusu reikia pasidomėti apie transportavimo reikalavimus gyvūnams. Dauguma vežėjų taiko skirtingus reikalavimus dėl gyvūno laikymo sąlygų kelionės metu. Keliaujant lėktuvu, maži gyvūnai gali būti laikomi lėktuvo salone, o didesni – krovinių skyriuje, kur yra atskira kondicionuojama vieta bei palaikoma tinkama temperatūra.

Jeigu su augintiniu keliaujate kita transporto priemone, reikėtų pasirūpinti, kad gyvūnas būtų saugioje, švarioje, gerai vėdinamoje kelioninėje dėžėje arba narve, kur turėtų pakankamai vietos (galėtų atsistoti, apsisukti, pamankštinti kojas) ir užtektinai maisto ir/arba vandens kelionei. Pasak gydytojos dr. I. Jacevičienės, kelionė gyvūnui gali sukelti daug streso, todėl keliaujant reikėtų juo pasirūpinti, kad gyvūnas būtų pamaitintas ir pagirdytas bei iš anksto pasidomėti vežėjų taisyklėmis, kad būtų tinkamai įforminti gyvūno veterinarijos dokumentai.


Jei augintinio pase bus visi reikalingi įrašai, o Jūs nestokosite kelionės metu gyvūnui meilės ir globos – kelionė augintiniui bus saugi ir maloni.





Publikuota: 2016-06-03 10:07:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai