„Santaka“ / Sliekų verslas atsiperka negreitai / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Vidmantas Petrulis šeimos daržą „maitina“ savo pagamintu biohumusu, o skysta jo ištrauka pirmą kartą purkš pasėlių laukus.

Autorės nuotr.


Sliekų verslas atsiperka negreitai

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ



Prieš porą metų į užtarnautą poilsį išėjęs policijos pareigūnas Vidmantas Petrulis Lakštučiuose esančioje fermoje pradėjo auginti kaliforninius sliekus ir gaminti biohumusą bei skystą jo tirpalą laukams tręšti. Ekologiška daržininkystė vilkaviškiečiams dar nėra labai žinomas ir išbandytas dalykas. Jie dar neieško turguose sveikai užaugintų produktų ir augindami savo daržoves dažniausiai kliaunasi cheminėmis trąšomis

– Mano šeima jau seniai naudoja biohumusą darže, šiltnamyje ir savo auginamų daržovių netręšiame jokia chemija, – pasakojo V. Petrulis. – Atrodo, net daržovių ir skonis kitoks. Tad ir pats pradėjau auginti kaliforninius sliekus, nemažą jų kiekį įveisiau fermoje, pasigaminau ir biohumuso ištraukos. Ja su broliu ruošiamės tręšti savo laukus, nes baigęs policininko karjerą ėmiau ūkininkauti tėčio paliktoje žemėje. Perskaičiau daugybę straipsnių, biohumuso tyrimų aprašymų, domėjausi, kaip šią natūralią trąšą naudoja ūkininkai. Supratau, kad vietoje cheminių trąšų, pesticidų ir fungicidų puikiai galiu naudoti biohumusą. Jo ištrauka padeda augalams greičiau augti, maitina ir juos, ir dirvą, papildo šią reikalingais mikroorganizmais, taip pat padeda išvengti ligų ir neutralizuoja toksinių chemikalų likučius sodo bei daržo dirvoje.

V. Petrulis sakė nustebęs, kai šįmet, imdamas pirmąjį savo biohumuso „derlių“ ir ėmęs siūlyti jį pažįstamiems, kaimynams, suprato, jog daugelis net nėra girdėję apie tokią ekologišką trąšą.

– Iš pradžių žmonės manęs klausia, kokia šios dirvožemio gerinimo priemonės nauda. Pirmiausia, naudojamas pagal visus reikalavimus biohumusas gali atnešti dvigubai didesnį sodo ir daržo augalų derlių. Ši trąša turi itin plačias panaudojimo galimybes: tinka vaismedžiams, krūmams, įvairioms daržovėms, gėlėms ir dekoratyviniams augalams, yra nekenksminga dirvai, gali būti naudojama kartu su kitomis mineralinėmis ir cheminėmis trąšomis.
Naudojamas pagal visus reikalavimus biohumusas gali padėti gauti dvigubai didesnį sodo ir daržo augalų derlių.


Pasak V. Petrulio, daugelis painioja biohumusą su paprastu kompostu. Tačiau tik pirmajame yra daug maistingųjų medžiagų, vitaminų, enzimų, 18 amino rūgščių bei naudingosios mikrofloros. Palyginti su mėšlu, biohumuse yra iki 100 kartų daugiau naudingųjų bakterijų, kurios atkuria dirvos derlingumą.

Daugelis mano, kad biohumusu reikėtų pakeisti visą daržo žemę, tačiau taip manydami jie klysta. Užtenka šios trąšos tik pabarstyti aplink augalus arba prieš sėjant sumaišyti biohumuso su daržo žeme, ir situacija pastebimai pagerės.

Paprastai augalų daiginimui biohumusas maišomas su durpėmis arba dirvožemiu: imama 1 dalis biohumuso ir 4 dalys durpių ar dirvožemio. Gėlių persodinimui geriausia proporcija – 1 dalis biohumuso ir 3 dalys žemių mišinio. Sodinant tiesiai į dirvą, priklausomai nuo augalo dydžio į jau paruoštą duobelę įpilama 50–200 ml biohumuso, sumaišoma su dirvožemiu ir palaistoma. Norint dirvą atgaivinti, barstoma 500–1000 ml biohumuso į kvadratinį metrą. Nerekomenduojama augalų sodinti ar sėklų sėti į gryną biohumusą. Jis turi būti įterpiamas į dirvą arba sumaišomas su dirvožemiu, durpėmis ar žemių mišiniu. Gryname biohumuse yra kalio, fosforo, azoto, vario, cinko, magnio, boro, geležies, kalcio ir mangano.

Pasak vilkaviškiečio, tie, kas jau kartą pabandė šios produkcijos, įsitikino jos nauda. Tačiau didelio verslo iš sliekų tikėtis neverta, nes, siekiant pagaminti didesnį kiekį, o ne porą maišų produkto, investicijų reikia. Kainuoja ir talpyklos sliekams gyventi, ir technika, reikia turėti džiovyklą, žiemą šildyti patalpas. Norint tinkamai sliekus prižiūrėti, darbo pakanka.

Pirmasis biohumuso „derlius“ imamas tik antrais metais. Be to, vietinėje rinkoje jo reikia nedaug. Žmonės išsiveža po maišiuką ar ima du tris. Norint eksportuoti į užsienį, reikėtų kooperuotis visiems sliekų augintojams, nes užsieniečiai atvažiuoja išsivežti tik didelį kiekį biohumuso. Be to, kadangi šis produktas pas mus dar neįvertintas, tai ir kainos jo nėra didelės.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas