„Santaka“ / Sliekų verslas atsiperka negreitai / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Vidmantas Petrulis šeimos daržą „maitina“ savo pagamintu biohumusu, o skysta jo ištrauka pirmą kartą purkš pasėlių laukus.

Autorės nuotr.


Sliekų verslas atsiperka negreitai

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ



Prieš porą metų į užtarnautą poilsį išėjęs policijos pareigūnas Vidmantas Petrulis Lakštučiuose esančioje fermoje pradėjo auginti kaliforninius sliekus ir gaminti biohumusą bei skystą jo tirpalą laukams tręšti. Ekologiška daržininkystė vilkaviškiečiams dar nėra labai žinomas ir išbandytas dalykas. Jie dar neieško turguose sveikai užaugintų produktų ir augindami savo daržoves dažniausiai kliaunasi cheminėmis trąšomis

– Mano šeima jau seniai naudoja biohumusą darže, šiltnamyje ir savo auginamų daržovių netręšiame jokia chemija, – pasakojo V. Petrulis. – Atrodo, net daržovių ir skonis kitoks. Tad ir pats pradėjau auginti kaliforninius sliekus, nemažą jų kiekį įveisiau fermoje, pasigaminau ir biohumuso ištraukos. Ja su broliu ruošiamės tręšti savo laukus, nes baigęs policininko karjerą ėmiau ūkininkauti tėčio paliktoje žemėje. Perskaičiau daugybę straipsnių, biohumuso tyrimų aprašymų, domėjausi, kaip šią natūralią trąšą naudoja ūkininkai. Supratau, kad vietoje cheminių trąšų, pesticidų ir fungicidų puikiai galiu naudoti biohumusą. Jo ištrauka padeda augalams greičiau augti, maitina ir juos, ir dirvą, papildo šią reikalingais mikroorganizmais, taip pat padeda išvengti ligų ir neutralizuoja toksinių chemikalų likučius sodo bei daržo dirvoje.

V. Petrulis sakė nustebęs, kai šįmet, imdamas pirmąjį savo biohumuso „derlių“ ir ėmęs siūlyti jį pažįstamiems, kaimynams, suprato, jog daugelis net nėra girdėję apie tokią ekologišką trąšą.

– Iš pradžių žmonės manęs klausia, kokia šios dirvožemio gerinimo priemonės nauda. Pirmiausia, naudojamas pagal visus reikalavimus biohumusas gali atnešti dvigubai didesnį sodo ir daržo augalų derlių. Ši trąša turi itin plačias panaudojimo galimybes: tinka vaismedžiams, krūmams, įvairioms daržovėms, gėlėms ir dekoratyviniams augalams, yra nekenksminga dirvai, gali būti naudojama kartu su kitomis mineralinėmis ir cheminėmis trąšomis.
Naudojamas pagal visus reikalavimus biohumusas gali padėti gauti dvigubai didesnį sodo ir daržo augalų derlių.


Pasak V. Petrulio, daugelis painioja biohumusą su paprastu kompostu. Tačiau tik pirmajame yra daug maistingųjų medžiagų, vitaminų, enzimų, 18 amino rūgščių bei naudingosios mikrofloros. Palyginti su mėšlu, biohumuse yra iki 100 kartų daugiau naudingųjų bakterijų, kurios atkuria dirvos derlingumą.

Daugelis mano, kad biohumusu reikėtų pakeisti visą daržo žemę, tačiau taip manydami jie klysta. Užtenka šios trąšos tik pabarstyti aplink augalus arba prieš sėjant sumaišyti biohumuso su daržo žeme, ir situacija pastebimai pagerės.

Paprastai augalų daiginimui biohumusas maišomas su durpėmis arba dirvožemiu: imama 1 dalis biohumuso ir 4 dalys durpių ar dirvožemio. Gėlių persodinimui geriausia proporcija – 1 dalis biohumuso ir 3 dalys žemių mišinio. Sodinant tiesiai į dirvą, priklausomai nuo augalo dydžio į jau paruoštą duobelę įpilama 50–200 ml biohumuso, sumaišoma su dirvožemiu ir palaistoma. Norint dirvą atgaivinti, barstoma 500–1000 ml biohumuso į kvadratinį metrą. Nerekomenduojama augalų sodinti ar sėklų sėti į gryną biohumusą. Jis turi būti įterpiamas į dirvą arba sumaišomas su dirvožemiu, durpėmis ar žemių mišiniu. Gryname biohumuse yra kalio, fosforo, azoto, vario, cinko, magnio, boro, geležies, kalcio ir mangano.

Pasak vilkaviškiečio, tie, kas jau kartą pabandė šios produkcijos, įsitikino jos nauda. Tačiau didelio verslo iš sliekų tikėtis neverta, nes, siekiant pagaminti didesnį kiekį, o ne porą maišų produkto, investicijų reikia. Kainuoja ir talpyklos sliekams gyventi, ir technika, reikia turėti džiovyklą, žiemą šildyti patalpas. Norint tinkamai sliekus prižiūrėti, darbo pakanka.

Pirmasis biohumuso „derlius“ imamas tik antrais metais. Be to, vietinėje rinkoje jo reikia nedaug. Žmonės išsiveža po maišiuką ar ima du tris. Norint eksportuoti į užsienį, reikėtų kooperuotis visiems sliekų augintojams, nes užsieniečiai atvažiuoja išsivežti tik didelį kiekį biohumuso. Be to, kadangi šis produktas pas mus dar neįvertintas, tai ir kainos jo nėra didelės.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas