Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-16 17:09

---

Parkinsono liga daugeliui asocijuojasi su senatvine negalia, kai dreba rankos, kreta galva, sutrinka mąstysena. Tačiau susirgimas gan dažnai diagnozuojamas ir jauniems – 40-ties ir net 30-ties tesulaukusiems vyrams bei moterims, kuriems sunku susitaikyti su medikų konstatuota diagnoze. Tenka išmokti gyventi kitaip, rasti bendraminčių, kurie padėtų spręsti iškylančias problemas.

Būtent tokiu tikslu Vilkaviškyje lankėsi Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos pirmininkė Adelė Jarušaitienė.



Konsultavo mokslų daktarė

Kreipęsi pagalbos į Vilkaviškio šeimos kliniką, kuriai vadovauja Rimanta Sruoginienė, Dž.Parkinsono draugijos atstovai sulaukė didelio dėmesio.

Šeimos klinikos gydytojos sukvietė savo pacientus, sergančius Parkinsono liga, į respublikinės draugijos rengiamą seminarą. Jį vedė Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos pirmininkė A.Jarušaitienė bei Vilniaus universiteto Gerontologijos ir reabilitacijos centro gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė.

Medicinos daktarė konsultavo Parkinsono liga sergančius vilkaviškiečius, mokė juos susigyventi su liga, pateikė literatūros, patarė, kokius medikamentus reikėtų vartoti.



Būtina steigti skyrių

A.Jarušaitienė, viešėdama Vilkaviškyje, rūpinosi organizaciniais reikalais. Nenuilstanti entuziastė, pati Parkinsono liga susirgusi būdama 43-ejų metų, respublikinės draugijos pirmininkė dabar stengiasi, kad visuose rajonuose būtų įkurti Dž.Parkinsono draugijos skyriai.

Vilkaviškiečius ji ragino burtis, ieškojo aktyvaus žmogaus, kuris imtųsi lyderio vaidmens ir padėtų įkurti skyrių. Visiems drauge būtų daug lengviau kovoti su liga, bendrauti, pasidalyti žiniomis, taip pat vykti į seminarus, įvairius renginius, kuriuos organizuoja draugija bei medikai.

Rajone yra apie 300 Parkinsono liga sergančių žmonių. Pacientai prisiregistravę skirtingose gydymo įstaigose, tad suburti juos sunku. Tačiau respublikinės draugijos pirmininkė tikisi, kad visgi ir Vilkaviškyje atsiras entuziastas, kuris pasirūpins suburti sunkios ligos paliestus likimo brolius.



Apie ligą žino mažai

Viena iš psichologiškai sunkiausių Parkinsono ligos apraiškų yra tai, jog ji visiškai pakeičia sergančiojo pasaulį. Anot A.Jarušaitienės, ligoniai dažnai puola į depresiją, todėl reikalingas padrąsinimas, pagalba, supratimas. Šito dažniausiai galima sulaukti tik iš tokio paties likimo žmonių.

– Važinėju po respubliką ir susitinku su Parkinsono liga sergančiais žmonėmis. Esu įsitikinusi, kad sergantieji mažai žino apie šią ligą. Dažnas užsidaro namuose ir laukia gyvenimo baigties invalido vežimėlyje, – kalbėjo A.Jarušaitienė.

Parkinsono ligos kamuojamų žmonių gydymas – ne tik medikų, bet ir pačių ligonių reikalas. Draugijos pirmininkė nuolat mina Sveikatos apsaugos ministerijos bei įvairių gydymo įstaigų kabinetų slenksčius, prašydama pagalbos ir paramos Parkinsono liga sergantiems žmonėms.

Sergantiesiems Parkinsono liga gyvybiškai svarbus judėjimas, fiziniai pratimai. Susižinoti apie juos, išmokti – pačių ligonių rūpestis. Jei ligonis nebendrauja su likimo draugais, jei neranda literatūros – pagalbos nėra.

Iš 6–8 tūkstančių sergančiųjų Lietuvoje į draugiją susibūrę tik 300. A.Jarušaitienė mano, jog taip yra todėl, kad daugelis ligonių dėl regimų ligos simptomų ar nuolat lydinčios depresijos linkę atsiskirti nuo visuomenės.



Nyksta smegenų ląstelės

Prieš du šimtmečius gydytoją Džeimsą Parkinsoną išgarsinęs ligos, kurią jis vadino „drebančiu paralyžiumi“, aprašymas tapo pirmuoju moksliniu veikalu apie šį susirgimą. Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kai nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios kontroliuojant judesius, ląstelės. Todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai.

Ligos atsiradimą lemia specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje. Priežastis nėra aiški. Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga, susiklosčius tam tikrai situacijai. Diskutuojama toksinių pesticidų (mangano, gyvsidabrio, anglies monoksido), imuninių pokyčių, galvos smegenų traumų, rūkymo bei kitų faktorių įtaka šios ligos išsivystymui.

Serga ir jauni

Galimos priežastys, sąlygojančios antrinio parkinsonizmo vystymąsi, – kai kurių vaistų, ypač skiriamų gydyti psichikos sutrikimus, pykinimą, svaigimą, vartojimas, taip pat apsinuodijimas smalkėmis, manganu, galvos smegenų traumos, augliai, kitos retesnės nervų sistemos ligos.

Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 proc. vyresnių nei 55 metų žmonių. Retai (apie 5 proc. visų ligos atvejų), bet susergama ir iki 40 metų amžiaus.

Ligoniui sutrinka kalba, pusiausvyra, sulėtėja judesiai, pasikeičia eisena, sukausto galūnes bei kitas kūno dalis, dreba galva, kojos, rankos, pablogėja orientacija, sutrinka rijimo refleksas, sulėtėja mąstymas.

Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau – koja, vėliau – visos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas, esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje. Jis sustiprėja susijaudinus, sumažėja judant ir išnyksta miegant.



Kamuoja depresija

Susirgus judesiai tampa lėti, žmogus mažiau gestikuliuoja, veido mimika tampa skurdesnė (rečiau mirksi, mažiau šypsosi), sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis per alkūnes rankomis ir per kelius – kojomis. Jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, laiku sustoti einant, staigiau pasukti į šoną.

Pasikeičia ligonių rašysena, raidės pasidaro smulkios, neaiškios. Balsas tampa monotoniškas, gali prikimti. Ilgiau sergant, vargina seilėtekis, gali pasunkėti kramtymas, rijimas. Ligoniai paprastai jaučia didesnį nuovargį, sulėtėja mąstymas, minčių dėstymas, dažnai nustatoma depresija.



Diagnozuoja neurologas

Parkinsono ligos eiga lėtinė, laipsniškai progresuojanti. Gali pasitaikyti nenuspėjamų būklės pablogėjimų ir pagerėjimų. Ligonio savijauta labai priklauso nuo vartojamų vaistų ir gydymo parinkimo.

Parkinsono ligos diagnostikai specifinių testų nėra. Ankstyvą ligos stadiją diagnozuoti sunku. Šeimos ar kitas gydytojas, įtaręs šį susirgimą, turi nukreipti ligonį neurologo konsultacijai. Diagnostika remiasi pagrindiniais, jau minėtais, klinikiniais simptomais. Jei reikia, atliekami laboratoriniai kraujo ir kiti tyrimai, galvos smegenų kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---