„Santaka“ / Onkologai pataria vengti blogų emocijų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-05-20 16:17

Dalinkitės:  


Onkologė Rasa Jančiauskienė įsitikinusi, kad optimistai ir pozityviai pasaulį vertinantys žmonės yra sveikesni.

Onkologai pataria vengti blogų emocijų

Eglė KVIESULAITIENĖ

Jei darytume apklausą, kokia liga žmonės labiausiai bijotų susirgti, ko gero, didžioji dalis pirmiausia įvardytų vėžį. Tad vieni nuolat mina gydytojų slenksčius reikalaudami tyrimų, kiti nerimauja, ar šios ligos negalėjo paveldėti, treti stengiasi nesukti galvos dėl to, ko negali pakeisti.

Apie tai, dėl ko vertėtų nerimauti ir ko saugotis, kalbėjomės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Onkologijos instituto Onkologijos skyriaus vadove docente Rasa JANČIAUSKIENE.

– Dažnas, kurio tėvai ar artimiausi giminės sirgo vėžiu, nerimauja, kad šią ligą galėjo paveldėti. Kaip yra iš tikrųjų?

– Tik apie 5–10 proc. vėžio atvejų kyla dėl tam tikrų genų mutacijų ir jos gali būti perduotos iš kartos į kartą, t. y. paveldėtos. Vis dėlto didžioji dalis vėžio atvejų yra sporadiniai, t. y. atsitiktiniai, atsirandantys susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir, ko gero, didele dalimi priklausantys nuo mūsų gyvenimo būdo.

Nėra taisyklės, kad jeigu tėvai sirgo vėžiu, juo sirgs ir jų palikuonys. Tačiau yra keletas paveldimų būklių, kurios reikšmingai padidina tikimybę susirgti vėžiu. Pavyzdžiui, Linčo sindromas padidina storojo žarnyno ir kai kurių kitų organų vėžinių ligų atsiradimo tikimybę. Šeimose, kuriose yra sergančių Linčo sindromu, paprastai storosios žarnos vėžys pasireiškia dažniau ir jaunesniame amžiuje. BRCA 1 ir BRCA 2 genų mutacijos dažnai tampa krūties bei kiaušidžių vėžio priežastimi. Turint šią genų mutaciją tikimybė susirgti vėžiu padidėja iki 40–60 proc.

Jei vėžiu suserga 70–80 metų amžiaus žmonės, tai gana įprasta, nes vėžys – vyresnio amžiaus žmonių liga. Bet jeigu onkologine liga susirgo jaunesnis nei 50 metų amžiaus žmogus ir tarp artimiausių (pirmo laipsnio) kraujo giminių buvo keli to paties vėžio atvejai, reikėtų suklusti. Ar jūs paveldėjote vėžio grėsmę keliančią genų mutaciją, gali atsakyti tik genetikai. Todėl tokie pacientai siunčiami į konsultaciją pas genetikus.

– Kaip turėtų elgtis pacientas sužinojęs, kad paveldėjo genų mutaciją, galinčią sukelti vėžį?

– Jau esant tikimybei, jog galėjote paveldėti tokį mutavusį geną, reikėtų nelaukti to amžiaus, kai būsite tikrinami pagal prevencines vėžio programas, o į medikus kreiptis anksčiau. Jie rekomenduos atlikti radiologinius tyrimus: mamogramą, branduolių magnetinį rezonansą, taip pat slapto kraujo išmatose testą, PSA kraujo tyrimą ir kt.

Išaiškėjus, kad žmogus paveldėjo genų mutaciją, kuri gali sukelti vėžį, kai kuriais atvejais taikomi operaciniai metodai, t. y. šalinamas organas, kuriame slypi rizika susirgti vėžiu.

Nors ir verta atkreipti dėmesį į genetinę galimybę paveldėti ligą, vis dėlto kur kas svarbiau žinoti, kad 80 proc. sveikatos priklauso nuo mūsų pačių. Netgi turint genų mutaciją, vėžys išsivysto ne visiems 100 procentų. Vadinasi, yra daug svarbių mūsų pačių pasirinktų gyvenimo būdo ypatumų, kurie lemia, ar vėžys išsivystys, ar ne.

Genetikų patvirtinimas, kad paveldėjote genų mutaciją, turi ir neigiamą pusę. Negatyvios mintys, žinojimas ir nuolatinė baimė bei įtampa tikrai nepadeda likti sveikam. Todėl prieš atliekant tokį tyrimą viską verta pasverti.

– Kiek naudos duoda prevencinės vėžio programos?

– Ko gero, visi pacientai puikiai žino, kad yra keturios prevencinės vėžio programos: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos. Daugelis skirta vyresnio amžiaus žmonėms nuo 50 metų. Tik gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 metų.

Prevencinės programos tikrai naudingos, nes padeda atskleisti vėžinius susirgimus ankstyvose stadijose ar net ikivėžinius susirgimus, o kartu ir sumažinti žmonių mirtingumą nuo vėžio. Sakykim, storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje pirmiausia atliekamas slapto kraujo išmatose testas. Jį kiekvienas pacientas labai paprastai gali atlikti namuose. Netgi tie, kurie pagal amžių dar nepatenka į prevencinę programą, už kelis eurus gali įsigyti tokį testą vaistinėje ir pasitikrinti. Gavus teigiamą rezultatą, dar nereiškia, jog žmogus serga vėžiu. Tačiau visuomet atliekama kolonoskopija ir tiriama, dėl kokios priežasties išmatose atsirado slapto kraujo. Dažnai paaiškėja, kad kraujavimą sukėlė polipas ar adenoma. Tokiu atveju atliekama minimali invazinė operacija – polipas „nugnybamas“ ir ištiriamas. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai polipe randamas beprasidedantis vėžys. Tačiau jis dar būna neperaugęs bazinės membranos, tad pašalinamas pačiu laiku.

– Dažnai girdime, kad net savo sveikata skrupulingai besirūpinantiems ir nuolat tyrimus atliekantiems žmonėms kartais tenka išgirsti diagnozę: sunkios stadijos vėžys...

– Elementarūs kraujo ar šlapimo tyrimai rodo tik „grubius“ organizmo pakitimus. Šie tyrimai tikrai neparodys ankstyvos stadijos ligos. Biologine prasme centimetro dydžio naviką sudaro milijonas vėžinių ląstelių. Tai didelis, jau pažengęs procesas. Tačiau mūsų turimi metodai nepajėgūs nustatyti pavienių nežinia kur organizme esančių ląstelių. Bendrasis kraujo tyrimas nėra vėžio diagnostinis kriterijus.

– Į rajonus atvykstantys įvairių garsių kraujo laboratorijų specialistai siūlo atlikti vadinamuosius vėžio markerius, kurie neva tiksliai parodo, ar žmogus neserga vėžiu.

– Vėžio žymenys žmogaus kraujyje gali padidėti dėl įvairių priežasčių. Kita vertus, turime vėžiu sergančių žmonių, kurių vėžio žymenys nėra padidėję. Šie markeriai nėra 100 proc. informatyvūs. Jie gali būti informatyvūs tuomet, kai žmogui jau diagnozuota onkologinė liga ir gydytojas juos naudoja ligos aktyvumui sekti ar gydymo efektyvumui vertinti. Todėl tikrai nerekomenduočiau pacientams žavėtis „komerciniais“ laboratorijų pasiūlymais.

– Kiek pagrįsta nuomonė, kad visos ligos, o ypač onkologinės, kyla dėl nervų, o pozityvus mąstymas padeda ne tik sveikti, bet ir nesirgti?

– Gydytojui sunku įlįsti į paciento mintis, bet aš nerandu kitų universalių tiesų, kriterijų, kurie leistų teigti, jog kažko nevalgydamas, negerdamas ar nerūkydamas nesusirgsi vėžiu. Juk plaučių vėžiu serga ir niekada nerūkę žmonės, o žarnyno vėžys diagnozuojamas ir visiškiems vegetarams. Emocijas mums perprasti sunkiau, bet aš iš savo praktikos galiu daryti išvadas, kad optimistai ir pozityviai pasaulį vertinantys, kaltų aplink save neieškantys žmonės yra sveikesni. Negalėčiau teigti, jog šie žmonės visiškai neserga onkologinėmis ligomis, tačiau jų gydymo rezultatai tikrai geresni. Yra pastebėta, kad vėžiui atsirasti įtakos turi tam tikros emocijos, ypač pyktis, senos skriaudos, nuoskaudos, kurių nesugebama atleisti. Todėl svarbu perkratyti savo emocijas, jas suvaldyti ir nelaikyti mintyse blogų dalykų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas