|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-08-11 17:36
Vos prieš keletą mėnesių Lietuvoje baigėsi šildymo sezonas, tačiau tiek energetikai, tiek Lietuvos gyventojai jau ruošiasi kitai žiemai. Deja, pagrindine problema vis dar išlieka energetinė mūsų šalies priklausomybė nuo kitų valstybių, ypač nuo kaimyninės Rusijos. Lietuva šiuo metu pati neturi pakankamai iškastinio kuro – naftos, dujų – išteklių, todėl yra priversta juos importuoti iš kitų valstybių. O tai sudaro sąlygas nestabilioms šilumos kainoms. Energetikos specialistai ir Europos valstybių patirtis liudija, kad tinkama išeitis – energetinių resursų alternatyvų vystymas, viena jų – vietinio biokuro panaudojimas. „Mūsų kompanijos patirtis, siekianti daugiau kaip pusę šimto metų, parodė, kad biokuras leidžia realiai sumažinti energetinę priklausomybę nuo kitų šalių ir yra vienas stabilių kuro kainų garantų. Užtenka pažvelgti į kitų Europos šalių pavyzdžius“, – teigė devynių miestų šilumos ūkiu besirūpinančios bendrovės „Litesko“ generalinis direktorius Jean Sacreste (Žanas Sakrestas). Nors biokuras savaime neužtikrina ypač mažų kainų, tačiau suteikia nepriklausomybę nuo užsienio tiekėjų, nuolat didinančių kainas. Europoje, ypač Skandinavijos šalyse, vietinis biokuras naudojamas vis intensyviau. Pavyzdžiui, Švedijoje biokuras sudaro net 60 procentų metinių kuro sąnaudų, tuo tarpu gamtinės dujos – tik 6 procentus. Švedija yra nusistačiusi tikslą iki 2020 metų tapti visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Net ir viena ES direktyvų numato, kad iki 2030 m. šalyse narėse biokuras turės sudaryti 30 proc. viso kuro kiekio. „Džiaugiamės, kad ir Lietuvoje pamažu vis daugiau žmonių įvertina vietinio biokuro naudą. Net devyni Lietuvos miestai pasirinko biokurą šilumai gaminti. Šis kuras ne tik efektyviai apšildo, bet ir papildo Lietuvos žmonių kišenes, o ne užsienio šalių biudžetus“, – sakė Jean Sacreste. Be to, ekspertai teigia, kad naftos atsargos pasaulyje išseks apytiksliai po 50 metų, o šiaudai, mediena, miško atliekos šilumai gaminti naudojami nuo seniausių laikų. Tad didėjant biokuro daliai šalies šilumos ūkyje, Lietuvos ūkininkų uždarbis taip pat augs. Ne mažiau svarbus už energetinę priklausomybę bei kainas yra ir kitas aspektas – tai ekologiškumas. Biokuras yra vienas švariausių energijos šaltinių, be to, jis neprisideda prie pasaulinio šiltnamio efekto. Publikuota: 2006-08-11 17:36:24 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|