Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

---

Nuotr. iš tevu-darzelis.lt

Statistikos departamentui paskelbus 2015 metų skyrybų duomenis išaiškėjo, kad vidutinis skyrybų procentas Lietuvoje buvo 42, 6%. Didžiausias skyrybų procentas – 60, 3% užfiksuotas Zarasų savivaldybėje, o mažiausias – 26, 3 % - Skuodo savivaldybėje.

Skyrybų tendencijos Lietuvos etnografiniuose regionuose

Atlikus 5 pastarųjų metų skyrybų dažnumo, priklausomai nuo santuokų skaičiaus analizę išaiškėjo, kad Žemaičių santuokos yra tvirčiausios. Dzūkų – stiprios, Suvalkiečių – silpnos, o silpniausios santuokos yra tarp Aukštaičių.

Kokios savybės padeda stiprina santuoką, o kokios silpnina?

Žemaičių savybės , padedančios išlaikyti santuoką: Kantrumas , lėtumas, patriotizmas, mažakalbumas, tvirtas būdas.

Dzūkų savybės , padedančios išlaikyti santuoką: Nuoširdumas , atvirumas, darbštumas, jautrumas.

Suvalkiečių savybės , didinančios skyrybų tikimybę: Stačiokiškumas , atžarumas, orumas, grubumas, garsus kalbėjimas, neatvirumas, nejautrumas, nemandagumas, nepasitikėjimas, pavydumas, šiurkštumas, tiesus būdas.

Aukštaičių savybės , didinančios skyrybų tikimybę: Polinkis ginčytis , stačiokiškumas, jausmingumas (įsižeidimas), karštas būdas, lengvabūdiškumas, šnekumas, tiesmukiškumas.

Savivaldybės, kurios dėl savo skirtingumo buvo priskirtos prie kategorijos - „Kitos“: Šalčininkų rajonas – kaip daugiausia lenkų apgyvendinta teritorija, Visaginas – kaip daugiausia rusų apgyvendinta teritorija ir Vilniaus miestas, kaip apimantis visas etnokultūras.

Kodėl skiriamės ir kokia skyrybų žala?

1948m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priėmus Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją buvo sulygintos Vyro ir Moters teisės santuokoje (16 straipsnis). Žmona ir Vyras pagal savo teises ir pareigas šeimoje tapo lygūs ir nuo to laiko daugiau, kaip 6000 metų visų religijų puoselėtas „Paklusimo modelis“, kai Vyras yra skelbiamas šeimos galva, o Žmona turi jam paklusti, nebeveikia.

Tai puikiai iliustruoja skyrybų bumas, kai nuo 625 skyrybų (1950 m.) pasiekėme 12 747 skyrybas (1990 m.).

Taigi, skyrybos - nepakankamų abiejų sutuoktinių gebėjimų kurti lygiaverčius, partneriškus ir darnius santykius poroje pasekmė. Mes dar neišmokome bendrauti šeimoje, kaip lygiaverčiai partneriai, tad įsižeidžiame, įžeidžiame, atstumiame vienas kitą. Prasideda nekalbadieniai, nekseksadiniai, psichologinis, emocinis ir fizinis smurtas... Buvusią emocinę trauką pakeičia emocinis atstūmimas, vidutiniškai per 13, 5 metų užsibaigiantis skyrybomis. Išsiskyrę žmonės papuola į skurdą, o vaikai prasčiau pasirengia gyvenimo iššūkiams, blogiau įsitvirtina gyvenime. Visos neigiamos skyrybų pasekmės labai brangiai kainuoja mums visiems, kaip mokesčių mokėtojams – apie 200-240 milijonų eurų kasmet. Daugiau apie tai Kiek kainuoja skyrybos Lietuvai.

Išmokome vairuoti dviratį, automobilį. Mokysimės kurti lygiaverčius ir darnius santykius ar ir toliau darysime „avarijas“ – skyrybas?



Mykolas Truncė,

Konsultantas, psichologas,

Šeimų išsaugojimo specialistas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---