|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-08-11 16:05
Sandėlininkui Juozui Astrauskui sėklą ruošti padeda technikė Liudmila Merkevičienė.Autorės nuotr. Birutė PAVLOVIENĖ
Rumokiečiai dar išsaugoję ir 13 tonų elitinės praėjusių metų derliaus ‘Širvinta-1’ veislės sėklos. Ji išbeicuota, supilstyta į maišus, sėklos pavyzdys išsiųstas į Vilniaus sėklų ir grūdų tarnybą kokybės tyrimams. Sandėlininkas Juozas Astrauskas, rodydamas tvarkingai sukrautas maišų rietuves, sakė, jog nuo praėjusių metų sėjos likusius grūdus bendra tvarka būtų pardavę nesunkiai. Bet tai – savo kainą turinti elitinė sėkla, todėl ją verta palaikyti. Šią savaitę sandėlyje ūžė agregatai, valantys sėklai skirtus naujo derliaus grūdus. „Per dieną paruošiame apie 5 tonas“, – sakė keturioliktą sezoną čia dirbantis J.Astrauskas. Elitinės sėklos planuojama paruošti apie 25 tonas, pirmojo atsėlio – apie 40 tonų. „Ūkininkai skambina, teiraujasi informacijos apie šios veislės sėklą. Jos kiekis vis dėlto yra ribotas. Todėl būtų gerai, jog ūkininkai pageidaujamą kiekį užsisakytų ir nusipirktų iš anksto. Mes žinotume, kiek grūdų reikia išbeicuoti. Ūkininkai būtų ramūs, kad sėkla paruošta, saugojama. Dėl jos negaištų laiko. Kai suvažiuojama vienu metu, visų užsakymų greitai atlikti neįmanoma“, – kalbėjo A.Marcinkevičius. Rumokiečiams ‘Širvinta-1’ iš hektaro paprastai duoda po 6 tonas grūdų. Šiemet derliaus rodikliai smukę. Bet žiemą šaldyti, pavasarį mirkdyti šios veislės kviečiai dar užaugino ne taip mažai – po 4,5 t/ha. Bandymų stoties gamybiniuose plotuose buvo pasėti keturių veislių žieminiai kviečiai. Lietuviška–vokiška ‘Lina‘ išretėjo. Pavasarį teko išarti ir žemaūgės vokiškos „Cardos“ veislės kviečius. Vietoj jų sėjo miežius. Prastai peržiemojo ir žemaūgės ‘Maxi’ veislės kviečiai. Jų plotas irgi buvo atsėtas. Direktoriaus pavaduotojas sakė, jog ‘Širvinta-1’ atrodė gražiausiai. – Ar pagiriamasis žodis šiai veislei paremtas ilgalaikiais mokslininkų stebėjimais? – klausėme Antano Marcinkevičiaus. Jis pasakojo, kad ‘Širvinta-1’ išvesta Lietuvos žemdirbystės institute. Stočių tyrimų duomenimis, 1990 metais jos derlingumas siekė 8,82 t/ha, vėlesniais metais – iki 7,1 t/ha. Ši veislė – ankstyva, todėl galima anksčiau pradėti javapjūtę. ‘Širvinta-1’ gerai žiemoja, atspari ir sausrai. Kviečiai būna aukštoki, todėl tinkami auginti sukultūrintose, lengvesnėse, pikžolėtesnėse dirvose. Išgulimui mažiau atsparūs, todėl gerai patręštose dirvose reikia naudoti retardantus, pristabdančius stiebo augimą. Miltligei ir rudosioms rūdims šie kviečiai atsparūs vidutiniškai. Pašnekovas aiškino, jog, norint užauginti gerą derlių, ‘Širvintą’, kaip ir kitus žieminius kviečius, vegetacijos metu reikia purkšti fungicidais. Augalų veislių sąraše žieminiai kviečiai pagal jų kepimo savybes skirstomi į tris grupes. Geriausia iš jų – pirmoji, kuriai priskiriami ir ‘Širvinta-1’ veislės grūdai. Gerai patręštų ir prižiūrėtų baltymingumas siekia 11,6–12,5 proc. Pakankamas gero glitimo kiekis – 29–32 proc. A.Marcinkevičius sakė, jog ne mažiau svarbus grūdų kokybės rodiklis – kritimo skaičius, parodantis grūduose amilazių grupės fermentų aktyvumą. Jeigu javapjūtės metu vyrauja lietingi orai, grūdai gali sudygti dar varpose. Tada fermentai tampa aktyvesni – grūde atsiranda biocheminių pakitimų. Nuo to pablogėja kepimo kokybė. Superkamų kviečių grūdų kritimo skaičius turi būti ne mažesnis kaip 200 sekundžių. 2005 metų derliaus ‘Širvinta-1’ viršijo šį rodiklį, o 1000 grūdų masė siekė 46–52 gramus. Publikuota: 2006-08-11 16:05:21 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|