Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-11 13:36

---

Besibaigianti karšta vasara dovanoja paskutines šiais metais pagret keturias laisvas dienas. Derėtų jas praleisti kiek įmanoma įsimintiniau, nes kitų metų kalendorius bus kitoks ir nežinia, ar iš viso dar kada sulauksime tokių dykinėjimo periodų.

Mat seimūnai per pačius liepos karščius susirūpino tautiečių poilsiu žiemą ir pateikė projektą pagal įstatymą priklausančias laisvas švenčių dienas kitais metais sukelti į savaitę tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

Šiemet laisvadienių kaltininkė – Žolinė – bus švenčiama antradienį. Nors Seimas rugpjūčio 15-ąją į valstybinių švenčių sąrašą įtraukė prieš šešerius metus, bet nemažai daliai žmonių ji mažiau suprantama nei kitos valstybinės šventės.

Taigi švenčiame vieną didžiausių Švč. Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo dangun dieną – Žolinę. Popiežius Pijus II Marijos dangun ėmimo dogmą paskelbė 1950 metais, tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas jau nuo penktojo amžiaus. „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po kojų mėnulis, o ant galvos – dvylikos žvaigždžių vainikas“, – taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją Moterį – Bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, simbolį.

Žolinės atlaidai, rengiami įvairiose parapijose, suburia gimines, buvusius kaimynus. Puošiami ir lankomi mirusių artimųjų kapai. Nuo seno yra sakoma, jog „kas per Žolinę nesueina krūvon, tie bus biedni“.

Religinė šventė priglobė daugybę ikikrikščioniškojo laikotarpio tradicijų, susijusių su kai kurių darbų pabaigos, vasaros ir rudens sandūra.

Gražus šios šventės paprotys – neštis į bažnyčią pašventinti įvairių žolynų, darželio gėlių, vaisių, daržovių, javų.

Plačiai informuojama apie nuo šio šeštadienio (rugpjūčio 12 dienos) prasidedančius Žolinės atlaidus Pivašiūnuose. Čia nuo senų laikų yra garsus Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas, 1988 metais vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis, jam suteiktas „Nuliūdusiųjų paguodos“ titulas.

Keliose Vilkaviškio dekanato bažnyčiose taip pat švenčiami Žolinės atlaidai. Bene gausiausiai lankomasi Alksnėnų parapijoje, kurios bažnyčioje taip pat yra stebuklinga laikoma Švč.Mergelės Marijos didžiojo altoriaus statula. Gausybę žmonių sutraukia Mažučių šaltinėlis, prie kurio atvykstančių net iš tolimiausių vietovių netrūksta ir šiokiadieniais. Kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį Mažučių koplytėlėje (10 val.) ir Alksnėnų bažnyčioje (12 val.) aukojamos šv. Mišios. Žmonės jau pageidauja jų ir pirmaisiais mėnesių šeštadieniais. Nesiryžčiau tai įvardyti kaip padidėjusį maldingumą, bet akivaizdu, jog trauka į šią vietą nemažėja.

Deja, ši maldininkus traukianti Alksnės pakrantė vis labiau apšempa. Aplink primėtyta šiukšlių, nes nėra šiukšliadėžės. Akmenimis aplipdytas šulinys, iš kurio srovena šaltinėlio vanduo, – apiręs ir pasviręs, iki nelaimės – vienas žingsnis. Tai jau ne šventinė mintis. Bet atsakingų žmonių dėmesys šios vietos sutvarkymui galėtų būti pirmaeilis prasidėsiančios pilkos kasdienybės rūpestis.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---