„Santaka“ / Senosios kapinės šaukėsi žmonių atminimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-11 13:22

Dalinkitės:  


Įsiamžinti prie koplytstulpio sustojo dabartiniai Žynių kaimo žmonės, už kurių nugarų javų lauko apsupti krūmokšniai ir yra tikroji kapinių vieta.

Autorės nuotr.


Senosios kapinės šaukėsi žmonių atminimo

Birutė NENĖNIENĖ


Saulėtą ir vėjuotą liepos pabaigos popietę banguojančių javų palaukėje prie kelio, vedančio iš Žynių į Slabadus, vis didėjo besirenkančių žmonių būrys. Moterų ir net vyresnio amžiaus vyrų iš darželių atsineštos gėlės bei žvakių liepsnelės nuklojo čia atsiradusio koplytstulpio papėdę. Užrašas ant jo žymi, jog tai – senosios Žynių kaimo kapinės. Paminklą pašventinusio kunigo P.Marčiulionio žodžiai, jog mirtis neužbaigia gyvenimo, bet jį tik pratęsia, susirinkusius įkvėpė pasidalyti mintimis, kodėl Žynių kaimo žmonėms svarbi ši vieta, ką ji primena.

Senieji kaimo gyventojai Julija Kuleševičienė, Albinas Radzevičius, Elena Nikliauzienė, Teresė Vekerotienė dalijosi prisiminimais. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą toje vietoje buvo laidojami žmonės. Amžiną ramybę besiilsintiems protėviams medžiai ošė ir po Antrojo pasaulinio karo, bet kapinaitėse kaimo žmonės jau nebuvo laidojami. Tik karo pabaigoje kapinių pakraštyje buvo pakasti rusų kareivių palaikai. Po kelerių metų juos perkėlė į Žaliąją. Žynių kaimo kapinaitės pradėjo apželti krūmais, kapai pavirto žolėtais kauburėliais. Juk tais laikais kapų priežiūrai dauguma žmonių neskirdavo tiek daug dėmesio, kaip dabar.



Kai po karo pradėjo kurtis kolūkiai, žmonės neišdrįso prieštarauti, o gal tiesiog nereagavo, jog kasmet vis didesnis kapinių kraštas virsdavo dirbama žeme. O paskui per laukus praėjo ir melioracija.

Žynių kaimo gyventojai tvirtino žiną apie šią vietą neįprastų dalykų, nors kai kas labiau panašu į legendas. Vyresnės kartos žmonės esą patyrę keistų pojūčių, kai tamsiu paros metu važiuodami arkliais iš Slabadų į Žynius, priartėję prie kapinaičių vietos, pasiklysdavo arba sukdavo ratais aplink jas. Dabartinė karta taip pat atmena kelyje prie kapinių žuvus šio krašto jaunuolį.

„Kapinės nyko mūsų akyse. Žmonės, išėję Anapilin, prašosi šios vietos įamžinimo, atšventinimo“, – kalbėjo kraštotyrininkė mokytoja Regina Naujokaitienė. Jos žiniomis, Žynių kaimo kapinaitės galėjo atsirasti aštuoniolikto amžiaus pradžioje, kai Europoje siautė maras. Nespėdavo mirusiuosius vežti laidoti į bažnytkaimius, todėl vos ne kiekviename kaime radosi savos kapinaitės.

Už kelio, prieš Žynių kapines, yra Juškų kaimo kapinės. Klausučių seniūnė Gema Skystimienė sakė, jog artimiausioje ateityje bus paženklintos ir šios, ir Grigaičių kaimo senosios kapinės. Seniūnijos teritorijoje žymekliais paženklintos Teiberių ir Klausučių senosios kapinės, žinomos esant Daržininkų, Augalų, Rumokų kaimuose.



Seniūnė padėkojo Žynių kaimo kapinių įamžinimo iniciatorei, šio kaimo gyventojai Julijai Kuleševičienei. Moteris kuklinosi ir sakė, jog tokie sumanymai įgyvendinami tik bendradarbiaujant su supratinga seniūne. Tačiau moteris prisipažino, jog ši svajonė – paženklinti kapines, pagerbiant mirusiųjų atminimą – seniai kirbėjo jos galvoje. Mat apie senąsias kapines ir jose palaidotus žmones daug buvo prisiklausiusi iš Žynių kaimo senbuvių – savo tėtės Viktoro Šiugždos ir to krašto šviesuolio Juozo Lisausko.

Atsiradus progai, J.Kuleševičienė padovanojo ir pasirūpino pastatyti koplytstulpį, kurį buvo skyrusi savo artimųjų atminimui. Tereikėjo pataisyti užrašą. Kapinių atminimo įamžinimo proga pas kaimo gyventoją Danutę Mačiulaitienę suneštinėms vaišėms susirinkę Žynių kaimo žmonės tarėsi, jog koplytstulpį aptvers tvorele, rūpinsis, kad prie jo nevystų gėlės. Tačiau apgailestavo dėl ūkininko, kurio lauke atsidūrė suartos kapinės, širdies kietumo. Su žmogumi pavyko susitarti dėl koplytstulpio pastatymo tik lauko pakraštyje, toliau nuo tikrosios kapinių vietos.



Publikuota: 2006-08-11 13:22:35

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai