„Santaka“ / Įkalbinėjimams pasilikti gydytoja daugiau nepasidavė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-05-04 16:04

Dalinkitės:  


Gydytoja Valė Tamulienė prisipažino pasigesianti kolektyvo, ligonių ir taip kasdien įprasto balto chalato.

Autorės nuotr.


Įkalbinėjimams pasilikti gydytoja daugiau nepasidavė

Eglė KVIESULAITIENĖ

Penktadienį savo ilgametę kolegę Valę Tamulienę į užtarnautą poilsį išleidę medikai sakė kol kas neįsivaizduojantys Neurologijos skyriaus be jo vedėjos. O su medike atsisveikinusių pacientų žvilgsniuose galėjai įskaityti nebylų priekaištą, kad jų pamilta gydytoja apsisprendė išeiti pačiu ne laiku.



Licencija dar galioja

Daugiau nei keturis dešimtmečius medicinai atidavusi gydytoja V. Tamulienė prisipažino į užtarnautą poilsį rengusis jau kelerius metus. Vis kartodavo, jog ilgiau nei iki 65-erių nebedirbs. Tačiau ligoninės vadovai ir kolegos vis sulaikydavo apeliuodami į sąžinę – neva nebus kam gydyti pacientų, ligoniai jausis nusivylę ir t. t.

– Esu įsitikinusi, kad pats laikas išeiti, kol dar turi jėgų pagyventi sau, pakeliauti, kol kolegos tave dar kviečia likti, o ne laukia, jog greičiau užleistum jiems vietą, – kalbėjo tvirtai apsisprendusi ir įkalbinėjimams šįkart nepasidavusi V. Tamulienė, nors jos skyriaus kolega ir vyr. gydytojo pavaduotojas Petras Vaitiekūnas gydytojai primygtinai kartojo, kad jos neurologo licencija dar galioja iki 2019 metų. – Nepakeičiamų nėra. Ateis jaunų, puikių specialistų ir viskas vėl stos į savo vietas.

Vis dėlto kol kas gydytoja sau pamainos nepalieka. Mat Neurologijos skyriuje dirbantys du neurologai – P. Vaitiekūnas ir Borisas Kakliuginas – turi ligoninėje ir kitų pareigų, tad vadovauti skyriui jiems būtų per sudėtinga.



Laisvalaikio nelikdavo

Su kolektyvu ir pacientais atsisveikinusi gydytoja prisipažino, jog sprendimą išeiti dėliojo tai ant vienos, tai ant kitos svarstyklių pusės. Vis dėlto vieną dieną nuvijo dvejones į šalį ir ryžosi.

O tiesiai šviesiai pareiškusi apie ketinimus sulaukė aibės kolegų klausimų, ką ji ketinanti veikti. Bet veiklos trūkumas V. Tamulienės negąsdina – ji nori lankyti renginius, keliauti, skaityti knygas, naršyti po kompiuterio platybes, triūsti sode. Be to, močiutės laisvadienių nekantriai laukia penki anūkai, norintys bent vasaromis laisvai paviešėti pas laiko amžinai neturėjusius senelius. O ir gydytojos mama, jau perkopusi devyniasdešimtmetį, norėtų dažniau dukters sulaukti svečiuose.

V. Tamulienė ir pati prisipažįsta, kad darbas prarydavo visą jos laiką. Mat ji priklausė tai medikų kartai, kuri į savo profesiją bei Hipokrato priesaiką žvelgė kiek kitaip nei šiuolaikiniai gydytojai.

– Mes, baigdami institutą, prisiekėme tarnauti žmonėms, tad galvojome ne apie užmokestį ar darbo valandas – tiesiog ėjome visur, kur siuntė, – darbo pradžią prisiminė gydytoja.



Grįžti neketino

Nors iš mūsų rajono kilusi V. Tamulienė vaikystėje apie mediko profesiją nesvajojo, tikrai nesigaili, jog giminės ją nukreipė būtent tokiu keliu.

Dabar gydytoja juokiasi prisiminusi, kaip visiems sakydavo, kad po studijų niekada negrįš į Vilkaviškį. Tad ir pirmąjį paskyrimą buvo gavusi į Šiaulius. Tačiau taip jau susiklostė, jog Šiauliuose tuomet jau dirbusį vyrą Gintautą pakvietė į Vilkaviškį. Paskui jį parvyko ir žmona, dabar svarstanti, kad savęs svetimame krašte net neįsivaizduotų. O Vilkaviškyje visur supo savi giminės, sava kalba, artimi žmonės, čia ji buvo gerbiama ir mylima kolegų, puikiai sutarė su kolektyvu ir pacientais.

Gydytoja prisimena tą dieną, kai 1975-aisiais atvyko dirbti į Vilkaviškio polikliniką ir devynerius metus buvo terapeute. Tačiau prireikus tapdavo ir endokrinologe ar psichiatre.

Neurologija jos gyvenime atsirado tuomet, kai buvo pastatyta dabartinė Vilkaviškio ligoninė. Tuometinio vyr. gydytojo Algimanto Šumskio prašoma dirbti Neurologijos skyriaus vedėja, iš pradžių V. Tamulienė dar spyriojusis, bet po metų sutiko ir išvyko stažuotis į Kijevą – krimsti neurologijos mokslų. Visai netikėtai į medikės gyvenimą įsiveržusi neurologija užsiliko daugiau nei trims dešimtmečiams.

– Per tiek laiko labai daug kas pasikeitė, – prisiminė V. Tamulienė. – Vien ligoninės vadovas dabar jau ketvirtas. Tačiau kai atsigręžiu į praeitį, net nebegaliu įsivaizduoti, kaip tokiomis sąlygomis sugebėjome dirbti, nustatyti diagnozes, gydyti. Kaip fiziškai pakeldavome tokį krūvį, kai tekdavo budėti nuo 8 val. ryto iki 9 val. vakaro ir dar naktimis namuose per kalkinį popierių rašyti epikrizes.



Dirbti – malonumas

Gydytoja prisiminusi juokauja, jog savo dukters ir sūnaus augančių nematė – juos užaugino darželis, mokykla ir močiutė. Todėl dėkoja likimui, kad vaikai išaugo gerais žmonėmis.

– Kai savo vaikus dabar auginanti duktė kartais paklausia, ką ji vaikystėje mėgo, kaip elgėsi, tiesiai šviesiai atsakau, jog tiesiog nežinau, nes net kalėdines šventes tekdavo praleisti darbe, – prisiminimais dalijosi gydytoja. – Matyt, turėjau tokią dalią, kad tuo metu, kai susiplanuodavau laiką su šeima, lyg tyčia skyriuje atsirasdavo labai sunkių ligonių, kurių negalėjau palikti be priežiūros.

Tada, kai prieš kiek daugiau nei tris dešimtmečius V. Tamulienė pradėjo dirbti neurologe, jokių kompiuterinių tomografų nebuvo. Neurologinius susirgimus tekdavo konstatuoti tik iš rentgeno nuotraukos ir pasitelkus neurologo plaktuką. Laboratoriniai tyrimai taip pat buvo primityvūs, ilgai užtrukdavo. Medikė puikiai prisimena, kaip tekdavo virinti švirkštus, nebuvo lašelinių, o tyrimus reikėdavo atlikti nuodingus garus pašalinančioje traukos spintoje.

Lyg košmarą gydytoja prisimena storas punkcines adatas, kurias reikėjo įdurti į paciento stuburą ir paimti mėginį, siekiant patikslinti diagnozę. Kiekvienas toks tyrimas buvo baisi rizika, mat pažeidus stuburo nervus žmogus galėjo likti invalidas.

– Todėl, lyginant su ankstesniais laikais, dabar dirbti – vienas malonumas, – meilės ir susižavėjimo savo darbu neslėpė gydytoja. – Tačiau įrašas pase kužda, kad atėjo laikas pailsėti. Ir aš negaliu jo nepaisyti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas