„Santaka“ / Ar tikrai „kaimiška“ višta yra sveikesnė?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  


Žmonėms patariama nepasiduoti reklaminiams triukams ir mėsą bei kitus maisto produktus pirkti tik iš patikimų bei žinomų gamintojų ar ūkininkų.

V. Skuodo nuotr.


Ar tikrai „kaimiška“ višta yra sveikesnė?

Skelbimų portaluose ar turguje vis dar skelbiasi pardavėjai, siūlantys „ekologišką“ arba „natūralią“ vištieną. Jos kaina, palyginti su parduodama prekybos centre ar specializuotose parduotuvėse, gali būti net kelis kartus didesnė. Pirkėjai susivilioja, anot jų, sveikesniu produktu, todėl negaili pakloti ir kiek daugiau už tą patį mėsos kiekį. Vis dėlto, specialistų teigimu, nereikėtų apsigauti – ekologiškos vištienos Lietuvoje paprasčiausiai nėra.

„Sertifikuotos ekologiškos vištienos Lietuvoje nėra, todėl prekybos vietose ji gali būti vadinama nebent „namine“ arba „kaimiška“, tačiau kokybės atžvilgiu tokia mėsa nebūtinai pranašesnė, – teigia VšĮ „Sveikatai palankus“ maisto technologė Raminta Bogušienė. – Kai kurie žmonės, pirkdami maistą iš taip vadinamų ekologinių turgelių, dažnai net nežino, kad ir kitos rūšies ekologiška mėsa, pavyzdžiui, jautiena ar kiauliena, Lietuvoje yra retas reiškinys. Žinoma, jeigu pavyksta rasti ekologiškos mėsos – siūlyčiau pirmenybę teikti jai.“ Specialistė priduria, kad mūsų šalyje vos septyni mėsos gamintojai gali savo produkciją ženklinti ir pristatyti kaip ekologišką, todėl pirkėjai turi teisę paprašyti pardavėjų sertifikato, įrodančio, kad mėsa auginta ir apdorota pagal specifinius gamybos reikalavimus.

R. Bogušienės teigimu, labai dažnai žmonės įsitikinę, kad turguje, kaime ar tiesiai iš privačių augintojų pirkta mėsa yra sveikesnė, nei auginta didžiuosiuose ūkiuose, bet tai – mitas. Mėsa, užauginta nesilaikant privalomųjų paukščių ar galvijų auginimo reikalavimų, maisto atžvilgiu gali būti net nesaugesnė ir prastesnės kokybės, nei užauginta gyvūno fiziologinius poreikius tenkinančioje aplinkoje, su specialiomis girdymo, lesinimo ir ventiliavimo sistemomis. Pavyzdžiui, turguje pardavinėjama „naminė“ mėsa plastikiniuose maišeliuose, nekontroliuojant nei temperatūros, nei užterštumo lygio, specialistės manymu, prasilenkia su maisto sauga ir kokybe.

Ekologiškiems mėsos produktams nėra keliami aukštesni reikalavimai maisto saugai ir kokybei, nei įprastiniams. R. Bogušienė pastebi, kad dėl augančio vėžinių susirgimų, nutukimo bei kitų ligų ir sveikatos sutrikimų žmonės linkę kaltinti pramoniniu būdu pagamintą maistą ir tiki, jog nuo neigiamų pasekmių juos išgelbės „ekologiškas“ ar „kaimiškas“ maistas. Vis dėlto, reikėtų atminti, kad ekologiška mėsa lygiai taip pat gali būti pagaminta pramoniniu būdu. Tačiau, specialistės teigimu, problema yra ne pačiame maiste, o saiko ir įvairovės stoka mityboje. Mėgautis šviežiai ruošta mėsa galima, tačiau tai turėtų sudaryti ne daugiau, nei 20 proc. visos dienos maisto. Savo valgiaraštį būtina papildyti daržovėmis, kruopomis, vaisiais bei kitais produktais. Be to, didėjančiai susirgimų rizikai ne mažiau įtakos turi ir mažas fizinis aktyvumas, alkoholis, rūkymas, stresas, aplinkos užterštumas ir kitos priežastys.

Pastebima, kad nepasitikėjimą pramoninkais didina ir neaiškūs mitai apie maistą, kurį gauna galvijai ar paukščiai. „Lietuvos paukštynuose auginamiems viščiukams tiekiamas subalansuotas lesalas, sudarytas iš mūsų šalyje auginamų grūdų, taip pat vitaminų, baltyminio pašaro ir kitų, maždaug 100 komponentų. Specialios sudėties lesalas parenkamas atsižvelgiant į paukščio amžių, todėl viščiukas užauga greičiau, nei, pavyzdžiui, kaimo sodyboje“, – teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas habil. dr. Vytautas Tėvelis.
mūsų šalyje vos septyni mėsos gamintojai gali savo produkciją ženklinti ir pristatyti kaip ekologišką, todėl pirkėjai turi teisę paprašyti pardavėjų sertifikato, įrodančio, kad mėsa auginta ir apdorota pagal specifinius gamybos reikalavimus.


Specialistai teigia, kad auginimą skatinantys preparatai yra uždrausti visoje ES, todėl jų naudoti negali nei vienas gamintojas. Žmonėms patariama nepasiduoti reklaminiams triukams ir mėsą bei kitus maisto produktus pirkti tik iš patikimų bei žinomų gamintojų ar ūkininkų. Perkant iš pastarųjų, reikėtų prašyti galiojančių dokumentų, įrodančių produkto kilmę, nes maisto klastojimo atvejai nėra reti: pasitaiko, kad pardavėjas tikina, jog mėsa priklauso gerai žinomam gamintojui, tačiau neturi to įrodančių dokumentų.



Dovilė Palavinskaitė

RsV agentūra „Ad verum“




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas