Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-09 17:50

---

Šių metų derliui pernai rudenį buvo pasėta 305,6 tūkst.ha žieminių kviečių ir 43,1 tūkst.ha žieminių rapsų. Ekstremalios praėjusios žiemos sąlygos buvo labai nepalankios žiemkenčių žiemojimui ir kai kurių šalies rajonų žemdirbiai dėl iššalusių pasėlių patyrė nemažų nuostolių. Tačiau gamta ir toliau buvo negeranoriška: birželio trečią bei liepos pirmą dešimtadieniais nusistovėjo sausringi ir karšti orai. Nepaisant tokių nemalonių gamtos išdaigų, neišvengiamai sulauksime žiemkenčių sėjos meto. Sezonas apsisuko visą ratą...

Žiemkenčių derlių lemia daug veiksnių, vienas iš pagrindinių – augalų mityba makro ir mikroelementais. Aktyviausiai fosforą įsisavina jauni augalai. Kadangi fosforas skatina šaknų augimą bei jų šakojimąsi, tuo sudarydamas palankias sąlygas augalui įsisavinti kitus maisto elementus, todėl labai svarbu augalus fosforu aprūpinti jau pačiuose pirmuose augimo tarpsniuose. Kalio bado nejaučiantys augalai intensyviau krūmijasi, geriau pasiruošia žiemojimui, būna atsparesni žemai temperatūrai, sausrai bei infekcinėms ligoms, varpose suformuojama daugiau grūdų. Nepakankamas aprūpinimas kaliu mažina azoto trąšų efektyvumą. Makrotrąšų svarbą rudeniniam augalų vystymuisi bei išsikrūmijimui puikiai iliustruoja straipsnyje pateikiamas paveikslėlis.

Grūdui dygstant, naudojamos sėkloje esančios maisto medžiagos. Tolesniam augalo augimui bei vystimuisi – šaknų, lapų augimui bei šoninių ūglių formavimui – jau reikia dirvožemyje esančių ar su trąšomis prieš sėją ar jos metu atiduotų azoto, fosforo ir kalio.

Savo chemine sudėtimi atitinkančios žiemkenčių maisto medžiagų poreikį yra skystosios kompleksinės trąšos LYDERIS 4-10-12. Šių trąšų žieminių varpinių javų ar rapsų lauke reikėtų paskleisti 400–600 l/ha.

Mažo azotingumo dirvožemiuose, atsėliuojant ar žiemkenčius auginant po prastesnių priešsėlių, iš rudens naudinga išberti nedidelį kiekį – 20–30 kg/ha azoto. Tokį kiekį augalai iki rudens vegetacijos pabaigos suspės sunaudoti, gerai išsikrūmys ir pasiruoš žiemojimui. Būtent tiek azoto ir būtų atiduota žiemkenčiams su skystosiomis trąšomis LYDERIS 4-10-12.

Gausiau kaliu apsirūpinusiose, tačiau mažo fosforingumo dirvose puikiai tinka kitokios cheminės sudėties trąšos – LYDERIS 6-20-5. Žieminiams varpiniams javams bei žieminiams rapsams rekomenduojama jų norma 400-500 l/ha.

Trąšas LYDERIS 4-10-12 ir LYDERIS 6-20-5 geriausiai yra išlaistyti ar išpurkšti prieš žiemkenčių sėją. Jei dėl kokių nors priežasčių to padaryti iki sėjos nesuspėjama, trąšos veiks taip pat efektyviai, jei bus paskleistos tuoj pat po sėjos, iki augalų sudygimo arba visiškai sudygus pasėliui. Negalima tręšti dygstančių augalų.

Skystomis kompleksinėmis trąšomis tręšiant prieš sėją arba tuoj pat po sėjos, purkštuvuose gali būti įstatyti bet kokie purkštukai – tiek rūkiniai, tiek stambialašiai ir kt. Jei tręšiama augalams visiškai sudygus, kai jie turi 1–2 lapelius, rekomenduojama naudoti stambialašius arba čiurkšlinius purkštukus. Nepriklausomai nuo skystųjų trąšų išpurškimo laiko, jos turi būti skleidžiamos tolygiai, purkštuvo važiavimus gerai subiržijant.

Esant sausam rudeniui, ypač išaugtų mikroelementų naudojimo būtinumas. Įvertinus visus mikroelementų įsisavinimą lemiančius faktorius – ne tik dirvos drėgmės režimą, bet ir dirvos rūgštumą, granuliometrinę sudėtį, humusingumą bei dideles makrotrąšų normas – žiemkenčių augintojai neturėtų taupyti mikroelementinių trąšų. Mikroelementai dalyvauja daugelyje augale vykstančių procesų, kurių vienas – cukraus bei angliavandenių sintezė. Jų kiekis lemia tinkamą pasiruošimą ir atsparumą nepalankioms žiemos sąlygoms. Rudenį žieminiams varpiniams javams pradėjus krūmytis, o rapsams pradėjus formuoti skrotelę, pasėlius reikia patręšti mikroelementais. Tam tinka greitai veikiančios mikroelementinės trąšos LYDERIS MIKRO, savo sudėtyje turinčios boro, cinko, vario ir mangano. Jų norma – 1–2 l/ha.

Žiemkenčių vegetacijos pradžioje nusistovėjus maisto medžiagų įsisavinimui nepalankiems orams, mitybos makroelementais suaktyvinimui rekomenduojama išpurkšti daugiakomponentes trąšas LYDERIS SUPER (4–6 l/ha).

Kryžmažiedžiai yra jautresni boro trūkumui, kuris reikalingas viršūninio augimo kūgelio vystymuisi bei šaknų viršūninės meristemos ląstelių tįsimui. Todėl žieminius rapsus reikėtų tręšti skystosiomis boro trąšomis LYDERIS BOR, taikant 1–2 l/ha normą.

Mikroelementinės trąšos paskleidžiamos rūkiniais purkštukais. Javų pasėliams galima daryti mišinius su herbicidais, rapsų – su folikuru, jei jais purškiama rudeninės vegetacijos metu.

Dar vienas būtinas paminėti skystų trąšų naudojimo aspektas rudenį – KAS trąšų išlaistymas šiaudų mineralizacijai paspartinti. KAS norma apskaičiuojama pagal azoto kiekį: 1 tonai šiaudų skiriant po 10 kg azoto, t.y. 25 l gryno KAS.

Minėtomis skystosiomis kompleksinėmis bei mikroelementinėmis trąšomis prekiaujama UAB „Agrochema" žemdirbių aptarnavimo centruose bei „Agromax“ centruose Šeduvoje ir Jonavoje. Čia pat galima įsigyti Vokietijos sėklininkystės firmose išaugintos pirmojo atsėlio bei Lietuvoje padaugintos antrojo atsėlio geros kokybės Lietuvoje registruotų žiemkenčių veislių sėklos. Augintojams siūlomos žieminių kviečių Bussard, Zenta, Dekan, Aron, žieminių rugių Recrut, žieminių kvietrugių SW Talentro bei žieminių rapsų SW Pastell veislių sėklos.



Dr. Daiva JANUŠAUSKAITĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---