„Santaka“ / Pinigai „auga“ ne tik laukuose, bet ir ... rūsyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-09 16:35

Dalinkitės:  


Klausydamiesi „Gojelio“ bendruomenės pirmininkės Elenos Grajauskienės (trečia iš kairės), vilkaviškiečiai padarė išvadą: Molėtuose „puodus lipdo“ ne šventieji, ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių sėkmės raktas – jų veiklumas.

Autorės nuotr.


Pinigai „auga“ ne tik laukuose, bet ir ... rūsyje

Birutė PAVLOVIENĖ


Ekologiškai ūkininkaujantiems mūsų krašto žemdirbiams rajono Žemės ūkio skyrius surengė ekskursiją į Molėtų rajoną. Vyko daugiau kaip 30 ūkininkų. Aukštaitijoje jie domėjosi „Gojelio“ bendruomenės ekologinio ūkininkavimo tradicijomis, „Padegsnio“ kooperatyvo veikla auginant ir realizuojant ekologišką produkciją, lankėsi Molėtų observatorijoje.



Ašis – Grajauskų šeima

Molėtų rajone ekologinės žemdirbystė sukasi apie Naujasodyje (Alantos seniūnija) gyvenančių ūkininkų Elenos ir Stanislovo Grajauskų šeimos veiklą. Elena 26-erius metus dėstė agronomiją Alantos žemės ūkio technikume (dabar – Technologijos ir verslo mokykla). Prieš šešiolika metų moteris susižavėjo ekologiniu ūkininkavimu, kuris tapo ne tik jos darbu, kasdieniniu užsiėmimu, bet ir gyvenimo būdu. Keturių jau suaugusių vaikų motina savo veiklumu užkrėtė namiškius ir ekologinei žemdirbystei neabejingus kaimynus.

Molėtų rajone šiuo metu yra apie 80 ekologinių ūkių. Jie susitelkę „Gojelio“ bendruomenėje, kurios tarybai vadovauja E. Grajauskienė.

Jos vyras Stanislovas kartu su kitais dviem entuziastais 1995 metais įkūrė ekologiškų produktų auginimo ir realizavimo kooperatyvą „Padegsnys“. Po penkerių metų kooperatyvas išsiplėtė, gavo paramos iš Kaimo rėmimo programos.



Šiuo metu „Padegsnys“ jungia 35 ekologiškų ūkių šeimininkus – ne tik molėtiškius, bet ir ūkininkaujančius Švenčionių, Utenos, Ukmergės, Marijampolės rajonuose. „Filialą galima būtų įsteigti ir Vilkaviškyje. Tik reikia, kad jūsų rajone atsirastų šios veiklos entuziastų“, – sakė E. Grajauskienė.

„Padegsnio“ kooperatyvui dabar vadovauja jauniausias Elenos ir Stanislovo sūnus Julius. „Jis ir pirmininkas, ir vairuotojas. Su mikroautobusu į Vilnių pristato mūsų bei kitų ūkininkų išaugintą ekologišką produkciją“, – pasakojo S.Grajauskas.

Gausų vilkaviškiečių būrį Elena ir Stanislovas priėmė savo sodyboje, Alantos pašonėje esančioje Naujasodžio gyvenvietėje. „Nieko nesistengiame išdailinti, visiems leidžiame pamatyti ir tvarką, ir netvarką“, – iškart perspėjo nuoširdūs šeimininkai. Jie neslėpė, kad Suvalkijai jaučia ypatingų sentimentų, nes jaunystės metais dirbo viename Šakių rajono ūkyje, kuris lenktyniavo su Pajevoniu.



Augalai – suderinti

Grajauskų sklype prie namų anksčiau augo 42 pavadinimų augalai. Technikumo studentai čia ateidavo į praktinius užsiėmimus. Tebeauga raudonus obuoliukus – širdies vaistus – brandinanti vienapiestė gudobelė, kurios vaisiai Aukštaitijoje vadinami krakatūzais. Tarp kitų itin vertingų vaistažolinių augalų Elena rodė kepenų ligas gydantį margainį, gydomųjų savybių turinčius darželinius šparagus. Pavasarį už pluoštelį jų ūglių gaunama po 25 litus.



Savo vietas sklype turi medetkos, šalavijai, įvairios daržovės ir t.t.

Ūkininkaujant ekologiškai, labai svarbu suderinti augalus, tinkamai parinkti priešsėlius ir taikyti sėjomainas. Tai padeda gintis nuo kenkėjų ir piktžolių.

„Mūsų šeimoje yra šešiolika narių, iš kurių vienuolika gali laikyti rankose kauptukus“, – pasakojo Elena.

Šeimininkė nuvežė parodyti kviečių lauką, kuriame piktžolės buvo naikinamos ir primityviu būdu – iškapojamos rankomis. Nusipirkti 6 tūkstančius litų kainavusias ekologinei žemdirbystei skirtas akėčias įstengė tik pernai. Agronomė ir „ekologė“ iš pašaukimo dalijosi patirtimi, kaip augalus nuo kenkėjų galima saugoti paruošiant dilgėlių ir kitų biologinių užpilų.

E.Grajauskienė įsitikinusi, jog šimtuose hektarų tikra ekologinė žemdirbystė neįmanoma. Žmogaus rankos turi palytėti kiekvieną kampelį. Didelių plotų jos paprasčiausiai neaprėps. Grajauskų ūkis užima 18 hektarų. Laukai išsidėstę šešiose vietose. Didžioji dalis (11 hektarų) tenka žaliesiems plotams, pievoms ir ganykloms. Laikomos dvi karvės žindenės, keletas prieauglių, pora ožkų. Galvijų mėšlas naudojamas tik bulvėms, kurių auginama 60 arų. Kviečių, rugių derlių reguliuoja vien sėjomainos, žemę pamaitinantys daugiamečiai ankštiniai augalai.



Šiemet nuo gegužės iki rugpjūčio pradžios nebuvo lietaus, todėl džiaugiamasi ir tuo, kas užaugo. Sunkus metas pupelėms, kurių pasėta 70 arų. Skurdžios saulėgrąžos. Nurudę bulvienojai. Rugių lauke matytųsi bėganti pelė. Aukštaitija – ne Suvalkija. Kviečių derlius Grajauskų ūkyje paprastai siekia apie 3,5 tonos.



Nuo poros indelių

Kviečiai, rugiai – pagrindiniai augalai, kurie tvirčiausiai laiko ekologinį Grajauskų ūkį. Sėjama 3 ha kviečių ir 1 ha rugių. Grūdai parduodami sudaiginti. Šeimininkė sakė, jog pradžia buvo sunki, viskas prasidėjo nuo poros išfasuotų indelių. Dabar „Vilniaus prekyba“ paima tiek grūdų, kiek sudaiginama. Palankiausias šiai prekybai metas – adventas ir gavėnia.

Elena Grajauskienė sakė, jog, atskaičiavus gamybinius kaštus, iš grūdų daiginimo per mėnesį lieka 1000 litų pelno. Daigykla įrengta gyvenamojo namo rūsyje, maždaug 6 kvadratinių metrų patalpoje. Mūsų ūkininkai pamatė, jog čia nėra nieko ypatingo: sienos išklijuotos plytelėmis, atvestas vanduo ir įrengta keletas stelažų. „Tik kažin ar tokiomis sąlygomis šio verslo būtų leidžiama imtis dabar“, – kalbėjo Simanėliškiuose gyvenantis Stasys Matonis, išvykoje dalyvavęs su ūkį perimančia dukra Aldona.

Elena Grajauskienės sakė, jog biurokratinių barjerų iš tiesų tenka įveikti nemažai. Viena ūkininkė steigė mažutę individualią vaistažolių džiovyklą, tai dokumentų teko sutvarkyti tiek pat, kiek Švenčionių vaistažolių fabrikui.

Visus išvykos dalyvius šeimininkė apdalijo daigintų kviečių žymėjimo lipdukais, kuriuose nurodyti ir šios produkcijos vartojimo receptai. Kai kurie vilkaviškiečiai paprašė indelių, kuriuose fasuojami grūdai, pavyzdžių. Jakiškiuose ekologiškai ūkininkaujantis Jonas Zakarauskas domėjosi, ar nestinga daiginti skirtų rugių. „Galėtume jų patiekti “, – siūlė vilkaviškietis. Šeimininkai sakė, jog grūdus taip toli vežti neapsimokėtų, geriau daiginimo verslo imtis ten, kur ūkininkaujama.



Ne atskirai, o bendrai

Šioje ekskursijoje vilkaviškiečiai įsitikino, jog molėtiškiai didžiausią įdirbį padarę toje srityje, kuri mūsų rajone iš mirties taško dar nepajudėjusi. Vilkaviškio rajone yra 51 ekologinis ūkis, pasirinkęs augalininkystės, uogininkystės, gyvulininkystės arba mišrios veiklos kryptis. Bet kiekvienas ūkis – tai vis atskira respublika. O su „vienišais“ ekologiškos produkcijos tiekėjais niekas nekalba ir už didelėmis pastangomis išaugintą sveiką žaliavą moka kaip už įprastinę – chemizuotą ar kitaip prifarširuotą civilizacijos „priedų“. Respublikinės „Gajos“ bendrijos mūsų rajone atstovas, Gižų krašto ūkininkas Vitas Adomavičius sakė, jog mūsų rajone iki praktinių žingsnių neišsirutulioja nei bendruomenės, nei kooperatyvo steigimo idėjos.



Molėtiškiai užmezgę ryšius su Šveicarijos Rytų–Vakarų šalių ekologinio bendradarbiavimo susivienijimu (SWVO). Jo prezidentas Martinas Ottas lankėsi „Gojelio“ bendruomenėje ir surengė keletą ypač naudingų seminarų. Molėtiškiai patirties semtis išvyksta ne tik į Šveicariją, bet ir į Čekiją, Lenkiją. „Gojelio“ bendruomenė ir jos pirmininkė Elena Grajauskienė parengė projektą, kurį parėmė Jungtinių Tautų vystymo Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa. Ekologiškai ūkinininkaujantys molėtiškiai įsirengė tris džiovyklas (vaisiams, vaistažolėms ir kt.), dvi duonos kepimo krosnis, nusipirko daržovių fasavimo įrenginį. Jis pastatytas „Padegsnio“ kooperatyvui priklausančiame pastate. Čia įrengta ir džiovykla, raugykla bei administracinės patalpos. Pastatas gan kuklus. Dar neišpręsti ir žemės nuosavybės klausimai. Bet tai jau yra centras, į kurį ekologinių ūkių šemininkai, iš anksto susitarę, suveža savo produkciją. Sugabena ir didesniais kiekiais, ir po maišą ar ryšulėlį. Bulvės, morkos ir kitos daržovės čia sufasuojamos ispanišku 15 tūkstančių litų kainavusiu įrenginiu. Produkciija pažymima firmine juostele.

„Padegsnio“ kooperatyvas tiekia daugiau kaip 40 pavadinimų ekologiškus produktus: daržoves, vaisius, uogas, bičių produktus, vaistažoles. Ką auginti, niekam nenurodinėjama. Už suteiktas paslaugas ūkininkai kooperatyvui moka nustatytą dalį nuo parduoti pateikiamų produktų. Tai apsimoka, nes už savo ekologinę produkciją, kurios paklausa auga, ūkininkai gauna daugiau nei už įprastinę.



Kooperatyvo mikroautobusas, kuriam įsigyti lėšų skyrė Šveicarijos Rytų–Vakarų ekologinio bendradarbiavio susivienijimas, nuolat būna kelyje. Molėtiškių produkcijos galima rasti įvairių šalies vietovių, tarp jų ir „Vilniaus prekybai“ priklausančiose Vilkaviškio, parduotuvėse. Nemažai jos patiekiama didiesiems sostinės prekybos centrams.

„Gojelio“ bendruomenės nariai – nuolatiniai įvairių mugių dalyviai. Ne vienas turi savo klientus, kurie sveikai išaugintos produkcijos pirkti atvažiuoja tiesiai į namus.

Tai, kad ekologinių ūkių bendruomenė „Gojelis“, kooperatyvas „Padegsnys“ išsikovojo savo pozicijas, nulėmė pačių ūkininkų veiklumas. Elena Grajauskienė puikiai mena, kaip pradžioje ne vienerius metus Žemės ūkio ministerijoje buvo vadinama alergiją keliančia „saviveiklininke“. Daug nervų kainavo įrodyti, jog ekologinis ūkininkavimas neįmanomas be tiesioginių išmokų. Žinoma, tai neturi tapti tikslu.

Susitikimo metu Elena ir Stanislovas Grajauskai ragino vilkaviškiečius, turinčius tikrai geresnes ūkininkavimo sąlygas, būti aktyvius, nelaukti, kol kas nors pasirūpins išspręsti problemas, o telktis, burtis ir taip įveikti kliūtis.

Vilkaviškio rajono Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Lina Grygelaitienė dėkojo šeimininkams už galimybę susipažinti su Molėtų krašto žemdirbių ekologinio ūkininkavimo patirtimi, Elenai Grajauskienei įteikė mūsų rajono mero Algirdo Bagušinsko padėkos raštą.



Publikuota: 2006-08-09 16:35:51

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai