|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2016-04-22 14:42
|
|
|
Lietuvos pakrašty, prie Lenkijos sienos, kerojančią liepą pasiūlyta įtraukti į Valstybės saugomų objektų sąrašą.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Mūsų rajono saugotinų medžių sąraše kitais metais turėtų atsirasti dar viena reto grožio liepa. Ji žaliuoja Gražiškių seniūnijoje, pačiame Lenkijos pasienyje.
Atvyko įvertinti
Praėjusią savaitę į Vilkaviškį buvo atvažiavę Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovai, keleto tarnybų arboristai.
Šie žmonės atvyko apžiūrėti į Valstybės saugomų objektų sąrašą šiemet įtrauktų mūsų rajone augančių medžių: įspūdingos išvaizdos Dabulevičių maumedžio, žaliuojančio Kybartų seniūnijos Daugėlaičių kaime, Paežerių dvaro ąžuolo (Paežerių k., Šeimenos sen.), Daukšaičių ąžuolo, vešančio šalia Budavonės miško, Bartninkų seniūnijoje, ir Jašinsko liepos Pajevonyje.
VSTT specialistai žada, kad jau šiais metais minėti medžiai bus aptvarkyti: apgenėti, sutvirtinti, kur reikia – ant atramų pakeltos šakos. Saugotinus medžius žadama aptverti, pastatyti lenteles su aprašymais.
– Specialistai atvažiavo įvertinti situacijos, nustatyti, kokius tvarkymo darbus reikia atlikti, kiek lėšų tam reikės, nes jau netrukus ruošiamasi surengti viešųjų pirkimų konkursą, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis.
Kol kas šiemet neplanuojama tvarkyti tik Dabravolės daugiakamienės liepos. Prie to paties pavadinimo piliakalnio Pajevonio seniūnijoje žaliuojanti liepa išsilaikiusi geriausiai.
Žada įtraukti į sąrašą
Rajono Savivaldybės ekologas visą delegaciją nuvežė parodyti ir dar vieno mūsų rajone augančio medžio – Gražiškių seniūnijoje, Vartelių kaimo teritorijai priklausančiuose miškuose, kerojančios liepos.
VSTT darbuotojai pripažino, jog ši liepa tikrai įspūdingų duomenų ir pagal savo parametrus turi būti įtraukta į Valstybės saugomų botaninių objektų sąrašą. Šie sąrašai tvirtinami metų pabaigoje.
Išmatavus liepos apimtį paaiškėjo, kad medis siekia 5,40 m.
Šią liepą, žaliuojančią pačiame Lenkijos pasienyje,
D. Bunikiui parodė Gražiškių seniūnijoje sodybą turintis Petras Čirvinskas.
Storas liepos kamienas per daugybę metų buvo taip apžėlęs, apraizgytas brūzgynų, kad įspūdingo medžio ilgą laiką niekas nepastebėjo: nei miškininkai, nei netoliese papietauti susėsdavę medžiotojai.
Rado netyčia
Vos prieš porą metų bevaikščiodamas po mišką liepą visai netikėtai „atrado“ eigulys Algis Dubickas.
– Šį puikų medį aptikau 2012 metų pavasarį. Nustebau, koks jis gražus. Pagalvojau, kad būtina čia sutvarkyti aplinką, išnaikinti brūzgynus. Juk per televiziją rodo kur kas mažesnės apimties medžius, o ši liepa – tikrai įspūdinga, – pasakojo eigulys. – Nusifotografavau tą medį, pradėjau rodyti vienam, kitam, kalbėti, jog reikėtų daryti talką ir tvarkytis – tegu visi mato tą gamtos grožį.
Vyras iškart į talką pasikalbino buvusį Bartninkų seniūną P. Čirvinską, abu ėmėsi valyti šabakštyną. Talkininkų atsiuntė ir Gražiškių seniūnija.
Pasienio liepa auga senoje sodybvietėje, šalia dar išlikę namo pamatai. Pasak P. Čirvinsko, šiose vietose prieš karą stovėjo daug sodybų.
A. Dubickas ėmė domėtis, klausinėti žmonių, kas šioje vietoje galėjo gyventi. Ir sužinojo, jog dar tarpukariu čia buvo įsikūrusi Kajokų šeima su penkiais vaikais. Karui baigiantis, 1944 metais, sodybos gyventojai ištremti į Vokietiją.
Po karo čia buvo paskelbta pasienio zona, ėjo rokadinis kelias, tad į Lietuvą grįžę žmonės patekti į savo sodybą jau negalėjo.
Suieškojo gyventojus
Eigulys savo iniciatyva surado du likusius Kajokų šeimos vaikus – sūnų ir dukrą.
Žinia apie sodybą ypač nudžiugino šiuo metu Matlaukyje gyvenančią Birutę Kajokaitę, dabar jau Majauskienę.
– Pernai liepos mėnesį atvežiau žmones parodyti gimtinės likučių. Rado moteris dar beaugančius geltonus jurginus – skina, ašaros byra... Juk ji kaip išvyko į Vokietiją, tai į šias vietas tik po 70 metų grįžo, – pasakojo A. Dubickas.
Įdomu, jog tuo pat metu, kai į rajono ekologą dėl liepos kreipėsi P. Čirvinskas, redakcija sulaukė ir šios moters, B. Majauskienės, skambučio. Laikraštyje paskaičiusi apie saugomus mūsų rajono medžius, moteris teiravosi, ką galima būtų padaryti, kad senoji liepa dar ilgai oštų ateities kartoms.
Eigulys A. Dubickas pasakojo, jog šiemet šalia liepos, jau gerokai aptvarkytoje teritorijoje, čia gyvenę žmonės su giminaičiais surengė šaunią sueigą.
– Buvo smagu, suvažiavo apie 20 žmonių. P. Čirvinskas prie liepos prieš pat šį susiėjimą padarė didžiulį tvirtą stalą. Gegužės pradžioje visa giminė su vaikais ir anūkais vėl ruošiasi čia suvažiuoti, – džiaugėsi gerą darbą padaręs A. Dubickas.
Mūsų rajono saugotinų medžių sąraše kitais metais turėtų atsirasti dar viena reto grožio liepa. Ji žaliuoja Gražiškių seniūnijoje, pačiame Lenkijos pasienyje. |
Praėjusią savaitę į Vilkaviškį buvo atvažiavę Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovai, keleto tarnybų arboristai.
Šie žmonės atvyko apžiūrėti į Valstybės saugomų objektų sąrašą šiemet įtrauktų mūsų rajone augančių medžių: įspūdingos išvaizdos Dabulevičių maumedžio, žaliuojančio Kybartų seniūnijos Daugėlaičių kaime, Paežerių dvaro ąžuolo (Paežerių k., Šeimenos sen.), Daukšaičių ąžuolo, vešančio šalia Budavonės miško, Bartninkų seniūnijoje, ir Jašinsko liepos Pajevonyje.
VSTT specialistai žada, kad jau šiais metais minėti medžiai bus aptvarkyti: apgenėti, sutvirtinti, kur reikia – ant atramų pakeltos šakos. Saugotinus medžius žadama aptverti, pastatyti lenteles su aprašymais.
– Specialistai atvažiavo įvertinti situacijos, nustatyti, kokius tvarkymo darbus reikia atlikti, kiek lėšų tam reikės, nes jau netrukus ruošiamasi surengti viešųjų pirkimų konkursą, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis.
Kol kas šiemet neplanuojama tvarkyti tik Dabravolės daugiakamienės liepos. Prie to paties pavadinimo piliakalnio Pajevonio seniūnijoje žaliuojanti liepa išsilaikiusi geriausiai.
Rajono Savivaldybės ekologas visą delegaciją nuvežė parodyti ir dar vieno mūsų rajone augančio medžio – Gražiškių seniūnijoje, Vartelių kaimo teritorijai priklausančiuose miškuose, kerojančios liepos.
VSTT darbuotojai pripažino, jog ši liepa tikrai įspūdingų duomenų ir pagal savo parametrus turi būti įtraukta į Valstybės saugomų botaninių objektų sąrašą. Šie sąrašai tvirtinami metų pabaigoje.
Išmatavus liepos apimtį paaiškėjo, kad medis siekia 5,40 m.
Šią liepą, žaliuojančią pačiame Lenkijos pasienyje, D. Bunikiui parodė Gražiškių seniūnijoje sodybą turintis Petras Čirvinskas.
Storas liepos kamienas per daugybę metų buvo taip apžėlęs, apraizgytas brūzgynų, kad įspūdingo medžio ilgą laiką niekas nepastebėjo: nei miškininkai, nei netoliese papietauti susėsdavę medžiotojai.
Vos prieš porą metų bevaikščiodamas po mišką liepą visai netikėtai „atrado“ eigulys Algis Dubickas.
– Šį puikų medį aptikau 2012 metų pavasarį. Nustebau, koks jis gražus. Pagalvojau, kad būtina čia sutvarkyti aplinką, išnaikinti brūzgynus. Juk per televiziją rodo kur kas mažesnės apimties medžius, o ši liepa – tikrai įspūdinga, – pasakojo eigulys. – Nusifotografavau tą medį, pradėjau rodyti vienam, kitam, kalbėti, jog reikėtų daryti talką ir tvarkytis – tegu visi mato tą gamtos grožį.
Vyras iškart į talką pasikalbino buvusį Bartninkų seniūną P. Čirvinską, abu ėmėsi valyti šabakštyną. Talkininkų atsiuntė ir Gražiškių seniūnija.
Pasienio liepa auga senoje sodybvietėje, šalia dar išlikę namo pamatai. Pasak P. Čirvinsko, šiose vietose prieš karą stovėjo daug sodybų.
A. Dubickas ėmė domėtis, klausinėti žmonių, kas šioje vietoje galėjo gyventi. Ir sužinojo, jog dar tarpukariu čia buvo įsikūrusi Kajokų šeima su penkiais vaikais. Karui baigiantis, 1944 metais, sodybos gyventojai ištremti į Vokietiją.
Po karo čia buvo paskelbta pasienio zona, ėjo rokadinis kelias, tad į Lietuvą grįžę žmonės patekti į savo sodybą jau negalėjo.
Eigulys savo iniciatyva surado du likusius Kajokų šeimos vaikus – sūnų ir dukrą.
Žinia apie sodybą ypač nudžiugino šiuo metu Matlaukyje gyvenančią Birutę Kajokaitę, dabar jau Majauskienę.
– Pernai liepos mėnesį atvežiau žmones parodyti gimtinės likučių. Rado moteris dar beaugančius geltonus jurginus – skina, ašaros byra... Juk ji kaip išvyko į Vokietiją, tai į šias vietas tik po 70 metų grįžo, – pasakojo A. Dubickas.
Įdomu, jog tuo pat metu, kai į rajono ekologą dėl liepos kreipėsi P. Čirvinskas, redakcija sulaukė ir šios moters, B. Majauskienės, skambučio. Laikraštyje paskaičiusi apie saugomus mūsų rajono medžius, moteris teiravosi, ką galima būtų padaryti, kad senoji liepa dar ilgai oštų ateities kartoms.
Eigulys A. Dubickas pasakojo, jog šiemet šalia liepos, jau gerokai aptvarkytoje teritorijoje, čia gyvenę žmonės su giminaičiais surengė šaunią sueigą.
– Buvo smagu, suvažiavo apie 20 žmonių. P. Čirvinskas prie liepos prieš pat šį susiėjimą padarė didžiulį tvirtą stalą. Gegužės pradžioje visa giminė su vaikais ir anūkais vėl ruošiasi čia suvažiuoti, – džiaugėsi gerą darbą padaręs A. Dubickas.
Galerija: Sąžalynas
Publikuota: 2016-04-22 14:42:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|