|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Laiškai iš toli
|
|
|
Petras Ugarenka foto
Pub’ai (barai) – svarbi britų socialinio gyvenimo dalis. Tai vieta, skirta atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, pabendrauti su bičiuliais arba susipažinti su kitais žmonėmis, ir, žinoma, vieta, kur vartojamas alkoholis (dažnai visai nesaikingai). Tik ir tai dar ne viskas, nes barai Anglijoje turi ir kitas svarbias socialines funkcijas. Apie jas ir dar daug ką įdomaus skaitykite šiame straipsnyje.
Žodis pub kilo iš public house , kas reiškia užeiga, užkandinė, tiesiog maitinimo įstaiga. Prieš keletą šimtmečių Anglijoje tokios vietos buvo skirtos vyrams, tačiau šiais laikais pub’uose moterys lankosi ir alaus bokalus kilnoja lygiai taip dažnai kaip ir vyrai.
Pub’ų vertę britų gyvenime sunku pervertinti. Jei norite pamatyti vietinius gyventojus jų natūralioje aplinkoje, pažinti jų mentalitetą, suprasti alkoholio vartojimo kultūrą, išmokti su tuo susijusus išsireiškimus, tai geriausias būdas yra penktadienio vakarą užsukti į vietinį barą, kur po darbo savaitės susirenka dešimtys įvairaus amžiaus žmonių. Retas anglas nesilanko tokiose vietose, nes pub’ai neatskiriama Didžiosios Britanijos kultūros ir, aišku, dažno brito gyvenimo dalis. Pub’ui įvardinti britai dar vartoja ir the boozer, the local.
Šiuolaikiniai britų TV serialai pilni scenų, kur veiksmas vyksta būtent baruose. Vis tik šiose vietose svarbu laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, apie kurias užsieniečiai gal net nesusimąsto.
Šiaip jau santūrūs ir gana paviršutiniškai mandagūs britai, pub’uose atsipalaiduoja ir pasikeičia neatpažįstamai, mat būtent čia jie gali paprastai užkalbinti nepažįstamąjį, nors , , realiame“ gyvenime tai jiems nepriimtina. Bet koks atsitiktinis artimesnis kontaktas su svetimu žmogumi yra nepageidaujamas. O štai prie baro ši taisyklė visai negalioja, čia palaiminta oazė, kur galima būti savimi, ramiai užkalbinti jums simpatišką žmogų, užmegzti su nepažįstamaisiais pokalbį ar net įsivelti į garsias diskusijas. Niekas nesiginčys, kad alkoholis atlieka savo vaidmenį, tačiau reikia įsidėmėti, kad toks elgesys toleruojamas TIK prie baro, sėdintieji prie stalelių išsaugo savo privatumą.
Kartais gali atrodyti, kad pub’uose neveikia , , eilės” taisyklė, nors britai eilės laikosi šventai, niekada neteko matyti besigrumiančio žmonių būrio – kas greičiau. Prie baro lankytojai stoja kažkaip chaotiškai, neklausia, kas paskutinis. Tačiau pamėginkite užsisakyti anksčiau nei ateina jūsų eilė, tada pamatysite aplinkinių reakcijas. Geriausiu atveju, barmenas jus tiesiog ignoruos, jis itin kruopščiai seka užsakymų eilę – telieka tik stebėtis jo sugebėjimu taip gerai prisiminti.
Egzistuoja ir kita nerašyta taisyklė: nereikia kviesti barmeno balsu, apskritai nereikalingas joks verbalinis bendravimas, tuo labiau mosavimas rankomis ar barbenimas pirštais į barą. Laikantis pub’o etiketo taisyklių, užtenka prieiti prie baro ir atsiremti, arba rankose laikyti tuščią taurę – tai ir yra ženklas barmenui, kad laukiate jo dėmesio. Lankytojas turėtų susitikti su barmeno žvilgsniu, kilstelti antakį ir nusišypsoti, į ką jus aptarnaujantis vyrukas taip pat atsakys šypsena, galvos linktelėjimu, pakels pirštą ar ranką, leisdamas suprasti, kad jus mato ir priims jūsų užsakymą kaip galėdamas greičiau.
Garsiai rėkauti ir žaismingai per dantį patraukti barmeną ar kurį nors baro lankytoją gali tik pastovus klientas, kuris šitoje vietoje pažįsta beveik visus, ir kuris žino, kad pašieptas baro bičiulis neįsižeis.
Asmeninių problemų gvildenimas ar skundai, nenusisekusiu gyvenimu, rimtų šeimyninių ar darbo problemų aptarimas nėra laukiams baro erdvėje. Prie alaus bokalo tinka tik anekdotai ar juodasis humoras, kurį britai tikrai mėgsta. Dvasinės, jautrios temos skirtos tik šeimos narių ratui.
Yra dar vienas įdomus baro lankytojų paprotys: didelėse kompanijose užsakymus pateikia tik vienas asmuo, ir tik vienas asmuo apmoka sąskaitą. Tai toks mokėjimas , , ratu”, nes kito apsilankymo pub’e metu, jau kitas kompanijos draugas užsako ir vaišina. Taip išlaikomas teisingumo principas, ir mokama daugmaž panašiai kiekvieną kartą.
Taip pat įdomi tradicija duoti arbatpinigius. Palikti ant stalo ar tiesiog įsprausti į rankas yra ne tik, kad nemandagu, tačiau visai nepriimtina ir net galima įžeisti. Vietoje to, negarsiai pasiūloma barmenui išgerti ko nors jūsų sąskaita: , , And one for yourself?”. Taip lyg ir pakviečiate prisijungti prie jūsų tarsi lygiavertį bičiulį, nepabrėždami, jog jis jus tik aptarnauja. Lygybės principas pub’uose itin ryškus.
Reikia paminėti, kad britai ypatingai vengia pokalbių apie pinigus, kažkokį konkretų skaičių ar sumų įvardijimą. Jie mano, kad tai nemandagu, net vulgaru, todėl niekada nesužinosite, kiek uždirba jūsų kolega, ar kiek jis sumokėjo už kažkokį daiktą ar paslaugą. Į pub’ą neretai ateinama nevalgius, o apie tuos, kurie čia užsuka pasisotinę, net juokajama, kad elgiasi nesąžiningai, nes jie ilgiau nejaus alkoholio poveikio , o tai reiškia ir išgers daugiau. Štai kodėl Eating is cheating!
Štai kaip britai kviečia į pub’ą.
Let’s go down the pub ! – Eikim į pub’ą.
Fancy a swift half? – Užsukim išgerti po pusę pintos?
Let’s have a few jars down the local? – Gal po keletą alaus mūsų vietiniame pub’e?
Visi gerai žinome stereotipą, kad daug geria rusų tautos žmonės, ne ką nuo jų atsilieka ir lietuvaičiai. Tačiau tikrai daug geria ir britai, tik jų gėrimo įpročiai skiriasi nuo mūsų. Jei tautiečiai ar kaimynai linksminasi prie gausiai užkandžiais nukrautų stalų ir vartoja stiprų alkoholį, tai britai mieliau su draugias keliauja į pub’ą išgerti alaus, kur dažnai yra vos keli stalai, dauguma lankytojų gurkšnoja stovėdami, ir to pakanka pub banter (tai įprastos vyrų kalbos su pašmaikštavimais, patraukimais per dantį). Žinoma, gerokai padaugina ir britai. Ir vadina tai binge drinking .
Į pub’ą neretai ateinama nevalgius, o apie tuos, kurie čia užsuka pasisotinę, net juokajama, kad elgiasi nesąžiningai, nes jie ilgiau nejaus alkoholio poveikio , o tai reiškia ir išgers daugiau. Štai kodėl Eating is cheating !
Trumpai apie anglišką meniu. Baruose nėra padavėjų, o meniu būna užrašytas ant lentos kreida . Kai kuriose tokiose vietose galima paragauti tradicinio angliško maisto: Yorkshire pudding ( tešlos kepinukas, pagamintas iš miltų, pieno ir kiaušinių), bangers ‘n’ mash (dešrelės su bulvių piure) , Sunday roast ( mėsos kepsnys, patiekiamas su daržovėmis ar kitais priedais, pvz. Jorkšyro pudingu).
Geras išsiauklėjimas reikalauja prie kiekvieno prašymo pridėti , , please”, niekada nepamiršti , , thank you” arba , , cheers” ir maloniai šypsotis. Tai galioja ne tik pub’uose, bet visose viešose vietose. Ir jei iš pradžių užsienietį tai erzina ar juokina, po visai neilgo laiko pačiam užsieniečiui toks mandagumas tampa norma.
Kitoje dalyje papasakosime apie populiariausius pub’ų gėrimus, užkandžius ir britų mėgstamas pramogas baruose.
Pirmąją dalį galite skaityti čia.
Parengė: Lana Povilaikienė
iš gyvenimas.uk
Pub’ai (barai) – svarbi britų socialinio gyvenimo dalis. Tai vieta, skirta atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, pabendrauti su bičiuliais arba susipažinti su kitais žmonėmis, ir, žinoma, vieta, kur vartojamas alkoholis (dažnai visai nesaikingai). Tik ir tai dar ne viskas, nes barai Anglijoje turi ir kitas svarbias socialines funkcijas. Apie jas ir dar daug ką įdomaus skaitykite šiame straipsnyje. |
Žodis pub kilo iš public house , kas reiškia užeiga, užkandinė, tiesiog maitinimo įstaiga. Prieš keletą šimtmečių Anglijoje tokios vietos buvo skirtos vyrams, tačiau šiais laikais pub’uose moterys lankosi ir alaus bokalus kilnoja lygiai taip dažnai kaip ir vyrai.
Pub’ų vertę britų gyvenime sunku pervertinti. Jei norite pamatyti vietinius gyventojus jų natūralioje aplinkoje, pažinti jų mentalitetą, suprasti alkoholio vartojimo kultūrą, išmokti su tuo susijusus išsireiškimus, tai geriausias būdas yra penktadienio vakarą užsukti į vietinį barą, kur po darbo savaitės susirenka dešimtys įvairaus amžiaus žmonių. Retas anglas nesilanko tokiose vietose, nes pub’ai neatskiriama Didžiosios Britanijos kultūros ir, aišku, dažno brito gyvenimo dalis. Pub’ui įvardinti britai dar vartoja ir the boozer, the local.
Šiuolaikiniai britų TV serialai pilni scenų, kur veiksmas vyksta būtent baruose. Vis tik šiose vietose svarbu laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, apie kurias užsieniečiai gal net nesusimąsto.
Šiaip jau santūrūs ir gana paviršutiniškai mandagūs britai, pub’uose atsipalaiduoja ir pasikeičia neatpažįstamai, mat būtent čia jie gali paprastai užkalbinti nepažįstamąjį, nors , , realiame“ gyvenime tai jiems nepriimtina. Bet koks atsitiktinis artimesnis kontaktas su svetimu žmogumi yra nepageidaujamas. O štai prie baro ši taisyklė visai negalioja, čia palaiminta oazė, kur galima būti savimi, ramiai užkalbinti jums simpatišką žmogų, užmegzti su nepažįstamaisiais pokalbį ar net įsivelti į garsias diskusijas. Niekas nesiginčys, kad alkoholis atlieka savo vaidmenį, tačiau reikia įsidėmėti, kad toks elgesys toleruojamas TIK prie baro, sėdintieji prie stalelių išsaugo savo privatumą.
Kartais gali atrodyti, kad pub’uose neveikia , , eilės” taisyklė, nors britai eilės laikosi šventai, niekada neteko matyti besigrumiančio žmonių būrio – kas greičiau. Prie baro lankytojai stoja kažkaip chaotiškai, neklausia, kas paskutinis. Tačiau pamėginkite užsisakyti anksčiau nei ateina jūsų eilė, tada pamatysite aplinkinių reakcijas. Geriausiu atveju, barmenas jus tiesiog ignoruos, jis itin kruopščiai seka užsakymų eilę – telieka tik stebėtis jo sugebėjimu taip gerai prisiminti.
Egzistuoja ir kita nerašyta taisyklė: nereikia kviesti barmeno balsu, apskritai nereikalingas joks verbalinis bendravimas, tuo labiau mosavimas rankomis ar barbenimas pirštais į barą. Laikantis pub’o etiketo taisyklių, užtenka prieiti prie baro ir atsiremti, arba rankose laikyti tuščią taurę – tai ir yra ženklas barmenui, kad laukiate jo dėmesio. Lankytojas turėtų susitikti su barmeno žvilgsniu, kilstelti antakį ir nusišypsoti, į ką jus aptarnaujantis vyrukas taip pat atsakys šypsena, galvos linktelėjimu, pakels pirštą ar ranką, leisdamas suprasti, kad jus mato ir priims jūsų užsakymą kaip galėdamas greičiau.
Garsiai rėkauti ir žaismingai per dantį patraukti barmeną ar kurį nors baro lankytoją gali tik pastovus klientas, kuris šitoje vietoje pažįsta beveik visus, ir kuris žino, kad pašieptas baro bičiulis neįsižeis.
Asmeninių problemų gvildenimas ar skundai, nenusisekusiu gyvenimu, rimtų šeimyninių ar darbo problemų aptarimas nėra laukiams baro erdvėje. Prie alaus bokalo tinka tik anekdotai ar juodasis humoras, kurį britai tikrai mėgsta. Dvasinės, jautrios temos skirtos tik šeimos narių ratui.
Yra dar vienas įdomus baro lankytojų paprotys: didelėse kompanijose užsakymus pateikia tik vienas asmuo, ir tik vienas asmuo apmoka sąskaitą. Tai toks mokėjimas , , ratu”, nes kito apsilankymo pub’e metu, jau kitas kompanijos draugas užsako ir vaišina. Taip išlaikomas teisingumo principas, ir mokama daugmaž panašiai kiekvieną kartą.
Taip pat įdomi tradicija duoti arbatpinigius. Palikti ant stalo ar tiesiog įsprausti į rankas yra ne tik, kad nemandagu, tačiau visai nepriimtina ir net galima įžeisti. Vietoje to, negarsiai pasiūloma barmenui išgerti ko nors jūsų sąskaita: , , And one for yourself?”. Taip lyg ir pakviečiate prisijungti prie jūsų tarsi lygiavertį bičiulį, nepabrėždami, jog jis jus tik aptarnauja. Lygybės principas pub’uose itin ryškus.
Reikia paminėti, kad britai ypatingai vengia pokalbių apie pinigus, kažkokį konkretų skaičių ar sumų įvardijimą. Jie mano, kad tai nemandagu, net vulgaru, todėl niekada nesužinosite, kiek uždirba jūsų kolega, ar kiek jis sumokėjo už kažkokį daiktą ar paslaugą.
Į pub’ą neretai ateinama nevalgius, o apie tuos, kurie čia užsuka pasisotinę, net juokajama, kad elgiasi nesąžiningai, nes jie ilgiau nejaus alkoholio poveikio , o tai reiškia ir išgers daugiau. Štai kodėl Eating is cheating!
Let’s go down the pub ! – Eikim į pub’ą.
Fancy a swift half? – Užsukim išgerti po pusę pintos?
Let’s have a few jars down the local? – Gal po keletą alaus mūsų vietiniame pub’e?
Visi gerai žinome stereotipą, kad daug geria rusų tautos žmonės, ne ką nuo jų atsilieka ir lietuvaičiai. Tačiau tikrai daug geria ir britai, tik jų gėrimo įpročiai skiriasi nuo mūsų. Jei tautiečiai ar kaimynai linksminasi prie gausiai užkandžiais nukrautų stalų ir vartoja stiprų alkoholį, tai britai mieliau su draugias keliauja į pub’ą išgerti alaus, kur dažnai yra vos keli stalai, dauguma lankytojų gurkšnoja stovėdami, ir to pakanka pub banter (tai įprastos vyrų kalbos su pašmaikštavimais, patraukimais per dantį). Žinoma, gerokai padaugina ir britai. Ir vadina tai binge drinking .
Į pub’ą neretai ateinama nevalgius, o apie tuos, kurie čia užsuka pasisotinę, net juokajama, kad elgiasi nesąžiningai, nes jie ilgiau nejaus alkoholio poveikio , o tai reiškia ir išgers daugiau. Štai kodėl Eating is cheating !
Trumpai apie anglišką meniu. Baruose nėra padavėjų, o meniu būna užrašytas ant lentos kreida . Kai kuriose tokiose vietose galima paragauti tradicinio angliško maisto: Yorkshire pudding ( tešlos kepinukas, pagamintas iš miltų, pieno ir kiaušinių), bangers ‘n’ mash (dešrelės su bulvių piure) , Sunday roast ( mėsos kepsnys, patiekiamas su daržovėmis ar kitais priedais, pvz. Jorkšyro pudingu).
Geras išsiauklėjimas reikalauja prie kiekvieno prašymo pridėti , , please”, niekada nepamiršti , , thank you” arba , , cheers” ir maloniai šypsotis. Tai galioja ne tik pub’uose, bet visose viešose vietose. Ir jei iš pradžių užsienietį tai erzina ar juokina, po visai neilgo laiko pačiam užsieniečiui toks mandagumas tampa norma.
Kitoje dalyje papasakosime apie populiariausius pub’ų gėrimus, užkandžius ir britų mėgstamas pramogas baruose.
Pirmąją dalį galite skaityti čia.
Parengė: Lana Povilaikienė
iš gyvenimas.uk
Galerija: Pubai
Publikuota: 2016-04-14 10:56:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|