„Santaka“ / Černobylio malda – ateities kronika

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-04-13 16:03

Dalinkitės:  



Černobylio malda – ateities kronika

Minint 30-ąsias Černobylio katastrofos metines J. Miltinio dramos teatro inicijuoto socialinio-kultūrinio projekto „Panevėžys vienija ir taškas!“ balandžio mėnesio renginių ciklo „Pulsuojanti ekologija“ kulminacija – spektaklio „Černobylio malda“ (rež. Linas Marijus Zaikauskas) pagal Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič dokumentinę apysaką „Černobylio malda: ateities kronika“ premjera.

Vilkaviškio kultūros centre šį spektaklį dar iki premjeros bus galima pamatyti balandžio 20 d., 18 val. Vaidina Eglė Špokaitė.

1986 m. balandžio 26 d., 1.23 val., ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke įvykęs sprogimas visiškai sunaikino reaktorių. Černobylio katastrofa yra viena didžiausių technogeninių katastrofų per visą žmonijos istoriją. Karštis ir radiacija, sklidę iš reaktoriaus, buvo sustabdyti tik gegužės 4-ąją. Pagrindinė oficiali katastrofos priežastis – netinkamai ir nepakankamai parengtas elektros eksperimentas. Į aplinką pakliuvo apie 3 proc. radionuklidų, per katastrofą susikaupusių ketvirtajame Černobylio AE bloke.

Oficialiais duomenimis, po avarijos buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. kv. km Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje. Nuo Černobylio katastrofos nukentėjo apie 5 mln. žmonių, radioaktyviaisiais nuklidais buvo užteršta apie 5 tūkst. Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos gyvenviečių. Šios katastrofos padarinius pajuto Švedija, Norvegija, Lenkija, Didžioji Britanija ir kitos šalys.

Černobylio katastrofa – tai kompleksinis reiškinys, kuris greta vis dar tiriamų medicininių pasekmių turi ir gilesnį poveikį ne tik tiesiogiai nukentėjusiems žmonėms ar likvidatoriams, bet ir visuomenei, jos socialinei atminčiai, instituciniam ir individualiam diskursui bei ekologinei sąmonei. „Černobylis mums parodė, koks yra pavojingas šiuolaikinės civilizacijos „jėgos kultas“. Jis aiškiai atskleidė klaidingą kliovimąsi šia galia ir prievarta, neieškant alternatyvų. Koks pavojingas mūsų pasaulėvaizdis mums patiems. Kaip humanitarinis žmogus liko nuošalėje technologinio žmogaus atžvilgiu. Nuo pat pirmų šios tragedijos dienų tapo aišku, jog sprogo ne tik reaktorius: Černobylio katastrofa susprogdino visą mūsų pasaulėvaizdį, ji išklibino visos Sovietų Sąjungos sistemos pamatus, kurie jau buvo bepradedą klibėti Afganistano karo metu. Tai buvo galingas sprogimas, kuris sukrėtė mūsų gyvenimus“, – teigia baltarusių rašytoja, žurnalistė, 2015 m. Nobelio literatūros premijos laureatė, knygos „Černobylio malda: ateities kronika“ autorė Svetlana Aleksijevič.

„Černobylis jau tapo metafora, simboliu. Ir netgi istorija. Parašyta dešimtys knygų, nufilmuota tūkstančiai metrų videojuostos. Mums atrodo, kad žinome apie Černobylį viską: faktus, vardus, skaičius.<...> Mane domino ne pats įvykis: kas atsitiko tą naktį elektrinėje ir kas kaltas, kokie buvo priimami sprendimai, kiek tonų smėlio ir betono prireikė supilti sarkofagui virš tos velnio skylės, bet pojūčiai, jausmai žmonių, susidūrusių su nežinomybe. Su paslaptimi. Černobylis – paslaptis, kurią mes dar turėsime atskleisti. Galbūt dvidešimt pirmajame amžiuje. Iššūkis jam. Ką žmogus ten sužinojo, įspėjo, atrado pats savyje? Kaip pažvelgė į pasaulį? Tai jausmų, o ne įvykio rekonstrukcija“, – teigia S. Aleksijevič.



Užsk. 1528






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas