„Santaka“ / Renovacijos modelį sukūrusi Ignalina tapo pavyzdžiu valstybei

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-04-08 15:32

Dalinkitės:  


Renovacijos pradininkas Bronis Ropė pasakojo, kad į jo gimtąją Ignaliną atnaujintų daugiabučių vykdavo pažiūrėti ekskursijos iš visos Lietuvos.

Autorės nuotr.


Renovacijos modelį sukūrusi Ignalina tapo pavyzdžiu valstybei

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ką reikėtų žinoti daugiabučius ketinantiems renovuoti žmonėms, į ką atkreipti dėmesį ir ko nepraleisti pro akis, gali patarti europarlamentaras Bronis Ropė. Ignalinos meru beveik du dešimtmečius rinktas, žmonių už ūkiškumą ir progresą gerbiamas politikas renovaciją savo rajone pradėjo anksčiau, nei ja susirūpinta valstybės mastu.



Parašė knygą

Pasidalyti patirtimi su žmonėmis, kuriems aktuali renovacijos problema, B. Ropė buvo atvykęs į Marijampolę. Šalies daugiabučių renovacijos modelio „architektu“ vadinamas politikas net išleido knygą „Savo ateities šeimininkai“, kurioje apžvelgė energijos taupymo ir žaliosios energetikos plėtros galimybes, aptarė gerosios praktikos pavyzdžius. Šią knygą susidomėjusieji gali rasti ir internetinėje erdvėje.

Klimato kaitos stabdymo problema aktyviai besidomintis europarlamentaras sakė, kad jam buvo garbė praktiškai prisidėti prie energetinių resursų tausojimo, tačiau to nebūtų galėjęs įvykdyti be ankstesniuose darbuose sukauptos inžinerinės patirties bei savo rajono gyventojų pasitikėjimo.



Pasinaudojo galimybe

Daug metų Ignalinos rajonui vadovavęs politikas sakė ilgai nerimavęs dėl seniai statytų daugiabučių būklės, jų energinio efektyvumo. Tad atsiradus galimybei lėšų gauti iš Europos Sąjungos fondų bei valstybės, pirmasis ėmė agituoti gyventojus pasinaudoti proga, kurios ateityje gali nebebūti.

– Mes supratome, jog pasinaudodami parama galime susitvarkyti savo daugiabučių kiūrančius stogus taip, kad 20–30 metų jais nebereikėtų rūpintis. Taip pat – rūsius ir vamzdynus, elektros instaliaciją, pasikeisti langus ir laiptinių duris, apsišiltinti sienas, o šildymo sistemą perdaryti taip, jog vienodai šiltų tiek pirmame, tiek penktame aukšte gyvenančio buto savininko radiatoriai, – renovacijos idėją prisiminė B. Ropė.



Vertino nepatikliai

Buvęs Ignalinos meras neslėpė, kad ir tarp jų rajono žmonių iš pradžių buvo visokiausių abejonių. B. Ropė puikiai prisimena žmonių skepticizmą, kai Ignalina dalyvavo probleminių teritorijų programoje. Pagal ją pirmuosius, eksperimentiniame projekte dalyvavusius, namus buvo siūloma renovuoti išskirtinėmis sąlygomis ir kompensuoti 85 proc. visų renovacijos išlaidų.

– Į pirmąjį susirinkimą sukvietėme daugiabučių atstovus. Susirinko apie 60 žmonių. Išaiškinome visą renovacijos esmę, pateikėme kainas ir įsivaizdavome, jog paklausus, kas norėtų dalyvauti šiame projekte, pakils rankų miškas. Deja, iš visos salės norinčiųjų buvo tik šeši, – pirmuosius įspūdžius prisiminė B. Ropė. – Po savaitės trijų namų atstovai atnešė susirinkimų protokolus, kuriuose buvo pritarta renovacijai.



Įtikino pavyzdžiai

Nuo tų trijų namų viskas ir prasidėjo. Išvydę akivaizdžią naudą, kitų namų gyventojai patys pradėjo eiti pas merą ir prašyti renovuoti jų daugiabučius. Nors į 85 proc. kompensuojamą eksperimentą kiti nebepateko, žmonės sutiko renovuoti namus net gaudami perpus mažesnę kompensaciją.

Todėl Ignalinos rajono valdžia dar 2012 metais pateikė Vyriausybei daugiabučių renovacijos programą, o jau kitų metų pavasarį gavo leidimus ir pradėjo organizuoti viešuosius pirkimus. Per kelerius metus buvo renovuota 80 proc. namų, kuriuose vienam kv. metrui buto ploto šildymui buvo sunaudojama daugiau kaip 130 kWh energijos. Po renovacijos juose sunaudojama 60–70 kWh energijos vienam kv. metrui. Vienu metu Ignalinoje buvo renovuojami ne tik daugiabučiai, bet ir visuomeninės paskirties namai.

– Kai suradome formulę, kaip padaryti, kad po revovacijos už sunaudotą energiją, pridėjus investicijas atnaujinimui, mokėtume tiek pat, kiek šiluma kainavo iki renovacijos, motyvų atsisakyti šio projekto nebeliko, – apie savo rajono patirtį pasakojo B. Ropė.



Ėmėsi savivaldybė

Iš pradžių žmones gąsdino bankų paskolos ir biurokratiška jų gavimo schema, todėl Ignalinos vadovai pritaikė savą sistemą. Organizuoti renovaciją ėmėsi pati Savivaldybė ar jos įgaliotas atstovas, o gyventojams liko tik pasirinkti, kokius darbus ir kokiomis medžiagomis norėtų atlikti, kad būtų pasiektas nustatytas energinis efektyvumas.

Tiesa, Ignalinos savivaldybė kiek skiriasi nuo mūsiškės, mat ten visos komunalines paslaugas gyventojams teikiančios įmonės yra likusios rajono valdžios rankose. Tad buvo nesunku garantuoti, kokius darbus ir už kokią kainą atliks Savivaldybės įstaigos.

Tačiau iš pradžių žmonės sunkiai patikėjo, jog viskas baigsis gerai. Vieniems atrodė, kad statybininkai apgaus, sudės ne tas medžiagas ar pradėjusi darbus firma gali bankrutuoti. Todėl Savivaldybės vadovai stengėsi problemas spręsti taip, jog dėl visų abejonių projekte ir sutartyse būtų sudėti „saugikliai“. Visi statybos darbai yra apdrausti, tad bankrutavus firmai gyventojai nuostolių nepatirs.

Be to, B. Ropė skatino gyventojus, kad šie patys aktyviai dalyvautų renovacijos procese, skambintų ir teirautųsi, jei kas atrodo ne taip. Tik patiems kartu su atsakingomis institucijomis kontroliuojant rangovus galima pasiekti geriausio rezultato.



Turėtume naudą

B. Ropė sakė, jog didžiausias dėmesys buvo skiriamas šilumos sistemų renovacijai. Todėl buvęs meras dabar gali pasigirti, kad Ignalinoje tiek šilumos gamybos, tiek jos perdavimo ir vartojimo sistemos – pačios efektyviausios šalyje. Vietoj anksčiau vidutiniškai sunaudojamų 26 kub. metrų biokuro dabar miestas šildymui sunaudoja tik 12 kub. metrų per mėnesį.

Ignalina – mažas miestelis. Jame gyvena apie 6 tūkst. žmonių, iš kurių centralizuota šiluma naudojasi apie 4 tūkst. gyventojų. Tačiau Ignalina pagrįstai gali pasigirti prisidėjusi prie gamtos saugojimo: po renovacijos sutaupoma tiek biokuro, t. y. medžių, kiek jų užaugtų 40 ha plote.

– Galima tik skaičiuoti, kokią naudą turėtume, jei visoje šalyje perpus sumažėtų biokuro sąnaudos, – svarstė B. Ropė.

Pagal ekspertų apskaičiavimus, Lietuva turi 1,5 karto daugiau atsinaujinančių išteklių energetikos resursų, nei jų reikėtų visai šaliai. Tad B. Ropė skatina valstybę būtinai pasinaudoti šia galimybe.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas