„Santaka“ / Įstaigų aplinka – lietuviška ir ugdanti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-04-04 16:39

Dalinkitės:  


Gižų Kazimiero Baršausko mokykloje-daugiafunkciame centre „Pojūčių takas“ įrengtas tam, kad padėtų vaikams geriau pažinti aplinką.

Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.


Įstaigų aplinka – lietuviška ir ugdanti

Renata VITKAUSKIENĖ

Kraštovaizdžio architektų sąjungos narys Vytautas Lekešius apželdinimo specialisto žvilgsniu pasižiūrėjo į mokyklų, vaikų lopšelių-darželių aplinką ir pasidalijo patarimais, kaip būtų galima ją atnaujinti.

Švietimo strategai į ugdymo įstaigų teritorijas skatina žiūrėti dar plačiau: lauko erdves reikia tvarkyti ir naudoti taip, kad jos padėtų vaikui visapusiškai ugdytis.



Ką mato kieme – svarbu

„Kai būdamas abiturientu prieš gerus keturis dešimtmečius išėjau iš vienos dabartinės miesto mokyklos, taip viskas jos aplinkoje stovi ir dabar. Truputį apmaudu, – kalbėjo V. Lekešius. – Infrastruktūra apie mūsų mokyklas, šaligatviai, borteliai, želdiniai, gėlynai, vejos – viskas yra paveldėta iš senų laikų ir jau smarkiai nugyventa. Reikia želdinius tvarkyti, medžius retinti, genėti, formuoti ir naujai kai ką daryti.“

Vilkaviškiečiui suprantama, bet drauge ir apmaudu, kai žiūrima tik ekonomiškumo, renovacija vyksta stengiantis sumažinti šildymo išlaidas.

„Tačiau atnaujinti aplinkos nesiimama, o juk ji yra estetinio ugdymo pagrindas. Jeigu mokykla puikiai sutvarkyta ne tik viduje, bet ir lauke, tada mokiniai gauna tam tikrų aplinkos tvarkymo įgūdžių: kaip tai turi būti padaryta, kodėl taip padaryta, kartais net patys gali dalyvauti tame procese“, – įsitikinęs V. Lekešius.

Pasak jo, Kraštovaizdžio architektų sąjungos vienas iš tikslų – duoti toną, raginti būtinai kreipti dėmesį į tai, ką augantis žmogus pamato išėjęs į mokyklos ar vaikų darželio kiemą.



Investicijos į aplinką – ilgalaikės

Būtinybės imtis kardinalių pertvarkų V. Lekešius nemato. Mat tam tikras įdirbis išlikęs nuo anų laikų, daugelyje teritorijų veši prieš kelis dešimtmečius pasodinti medžiai. Siekiant aplinkos estetikos pakaktų pasikonsultuoti su specialistu, paskui šeimininkams liktų tik įgyvendinti jo pasiūlymus. „Tinkamai suprojektuoti želdynai stiprėja, auga, iš apželdinimo plano nelabai nė „išsimuši“, belieka prie jo prisitaikyti, prižiūrėti, gražinti“, – įsitikinęs V. Lekešius. Kad jo žodžiai nėra tušti, įrodo poros rajono ugdymo įstaigų pavyzdžiai.

Kraštovaizdžio architektas prieš kurį laiką yra davęs patarimų dėl Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ apželdinimo. „Įstaiga pati tas idėjas įgyvendino, vėliau mane vėl pasikvietė pažiūrėti, ką reikėtų atnaujinti. Pirmąsyk paskelbus ugdymo įstaigų aplinkos tvarkymo konkursą „Eglutė“ dar labiau pasistengė ir buvo labai gerai įvertinta, nes tikrai neblogai atrodė netgi respublikos mastu“, – džiuginančių rezultatų davusiu bendradarbiavimu džiaugėsi V. Lekešius. Tarp geriausiai aplinka besirūpinančių šalies ugdymo įstaigų buvo patekusi ir Pajevonio pagrindinė mokykla. Prie jos teritorijos tvarkymo plano anksčiau irgi buvo prisilietusi specialisto ranka. Tad visai akivaizdu, kad tokios pastangos ir darbai yra ilgalaikė investicija.



Vyks apžiūra-konkursas

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija vėl yra inicijavusi konkursą „Geriausiai tvarkoma mokyklos edukacinė erdvė – 2016“. Paraiškas dalyvauti pirmajame (rajoniniame) etape jau pateikė Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“, Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras, Alvito ir Pajevonio pagrindinės mokyklos.

V. Lekešiaus nuomone, tokios apžiūros yra gera iniciatyva, nes skatina įstaigas kurti darnią ir estetišką aplinką.

Įstaigoms, pasiryžusioms savo jėgomis pasigražinti, kraštovaizdžio architektas davė kelis patarimus. Visų pirma jis pataria neskubėti žavėtis madomis.

„Dabar labai pamėgta aplinką tvarkyti lyg ir japonišku stiliumi, įrengiant Rytų kraštams būdingus gėlynus su akmenukais. Be abejo, privačiose valdose šeimininkas tvarkosi pagal savo skonį ir poreikius, tačiau prie visuomeninių pastatų tokio stiliaus imituoti, kopijuoti nereikėtų. Juk tie akmenėliai, iš kitų kraštų atvežti įdomūs augalai nėra lietuviško kraštovaizdžio akcentai“, – atkreipė dėmesį V. Lekešius. Jo nuomone, mes turime išsiskirti savo kraštovaizdžiu, o aplinkos erdves tvarkyti taip, kad atvykęs iš kitos šalies žmogus pastebėtų, kas Lietuvoje yra savita, truputį kitaip negu kur kitur.

Apželdinimą vertėtų planuoti atsižvelgiant į vietovę, į klimato sąlygas, augalus parinkti pagal šiuos kriterijus. „Vertėtų prisiminti kukmedį, kadagį – savus, lietuviškus želdinius, – siūlė specialistas. – Nėra nieko gražiau už lapuočių gyvatvorę, kuri per metus keliskart pasikeičia. Žiemą ji – ažūrinė, permatoma, apšerkšnijusi, pavasarį pasidengia nauja lapija, vasarą žaliuoja, rudenį apsipila spalvomis. Visoje Lietuvoje esame prisodinę labai daug tujų, nors šis augalas mūsų kraštui visai nebūdingas, be to, žiemą vasarą vienodai žalias. Kas gražiau – kelių spalvų „rūbą“ per metus pakeičiantis klevas, liepa ar visus metus nesikeičiantis spygliuotis? Eglių, pušaičių turėtų būti 20–25 proc., kad žiemą želdynas nebūtų kiaurai permatomas, tačiau spygliuočiai neturėtų būti pagrindiniai akcentai.“

Dabar daugelis įstaigų aptveriamos tvoromis, kurios didina saugumą, tačiau nekelia jokio estetinio pasigėrėjimo. Kad tvora nebūtų dominuojantis objektas, V. Lekešius siūlo gana paprastą išeitį: abipus pasodinti ir žemesnių, ir aukštesnių augalų.



Pamokos žolėje

Naujausiomis tendencijomis besidomintys švietimo specialistai į ugdymo įstaigų aplinką žiūri dar ir kitu, ne tik estetikos, aspektu, be abejo, šio irgi neatmesdami. Dideliu gėriu ir siekiamybe jie nelaiko išpuoselėtos aplinkos, jei tas padaryta tik dėl įvaizdžio, o ne dėl vaikų ugdymo. Lygiai taip jie neskuba beatodairiškai kritikuoti, pavyzdžiui, dėl senokai nepjautos vejos plotelio. Mat mokyklos ar vaikų darželio sklype suvešėjusi žolė nebūtinai reiškia šeimininkų aplaidumą. Kaip įstaigos aplinka turėtų tapti viena iš mokymosi vietų, neseniai buvo diskutuota Gižų Kazimiero Baršausko mokykloje-daugiafunkciame centre surengtoje respublikinėje konferencijoje „Ugdymo(si) aplinkos įtaka mokinio asmeniniam tobulėjimui“.

Šiuolaikinė samprata, kaip aplinka, palikus joje galimybių gamtos ir vaiko sąlyčiui, tampa vieta mokyti ir išmokti, buvo iliustruota konkrečia renginio svečių patirtimi. Pavyzdžiui, tvarkant įstaigos aplinką dalyje sklypo žolė specialiai nepjaunama. Šita zona tampa natūralia galimybe parodyti pievos augalus, vabalus, stebėti juos skirtingais metų laikais, mokyti praktiškai apskaičiuoti žemės sklypo plotą arba kiek kainuotų nupjauti veją tokiame plote ir panašių gyvenime praversiančių dalykų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas