|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Laisvalaikis
Naujajame Vištyčio regioninio parko lankytojų centre laukiami visi.
Visi Vištyčio regioninio parko vietos gyventojai buvo pakviesti į lankytojų centrą. Prisirinko pilnutėlė salė. Išskirtinę regioninio parko vertę labai gražiai, prasmingai savo koncertinėje programoje apdainavo, apipasakojo folkloro kolektyvas „Šilojai“. Direkcijos darbuotojai dėkojo visiems regioninio parko gyventojams. Daugybe padėkos raštų jie apdovanoti už šio krašto grožio puoselėjimą, už tvarkingas sodybas, tradicijų saugojimą ir pasidalijimą išsaugota istorine atmintimi. Pasak direkcijos darbuotojų, šis lankytojų centras – tai visų mūsų namai, į kuriuos kiekvienas galime pasikviesti svečią kaip į tikrus savo namus. Ekspozicijoje „Kalvotoji Suvalkija“ sutilpo visa tai, kas šiame krašte svarbiausia: gamtos grožis, išskirtinės vertybės, istorija, žmonių gyvenimai. Jau spėjome visi kartu pavakaroti adventinėje vakaronėje, surengtos net kelios parodos, susitikimai, o ką jau kalbėti apie tuos lankytojus, kurie čia užsuka sužinoti ką nors daugiau, giliau pažvelgti į šio krašto širdį. Visus maloniai priima regioninio parko administracijos darbuotojai, o meno aukuro sergėtoja kultūrologė Rimutė Gagienė savo šiltu paprastu žodžiu į Vištytį vis dažniau pakviečia meno kūrėjus, grožio puoselėtojus. Neseniai lankytojų centre buvo galima pasigrožėti paveikslais, sukurtais tarptautiniame tapytojų plenere „Isaako Levitano pėdsakais“, kurį surengė Kybartų meno studija „Smiltys“. Ne vienas lankytojas giliai susimąsto pažvelgęs į paveikslus, kuriuose kažkur į tolį bėga kelias, kažką pasakoja akmeninis grindinys, neišsakytoj maldoj sustingsta Bartninkų bažnyčios griuvėsiai ir kt. Čia dabartis ir praeitis susilieja laike. Apie laiką, nugludinusį daiktus, kalbama jau kitoje parodoje – tai fotografijų ciklas „Tylos kalbėjimas“. Fotomenininkas Romas Linionis senų daiktų tylą atskleidžia savo fotografijose. Jose gyvena ir bando į mus prabilti visokiausi – nebūtinai seni – daiktai ir augalai, bet ir peizažas. „Kai pradedi klausytis tų senų daiktų ir į juos įsižiūri, atsiveria be galo keistas kalbančios tylos pasaulis“, – tokių minčių prisipildome ir mes kiekvienas, aplankęs šią parodą. Lankytojų centras atviras visiems. Čia noriai lankosi Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai, vietos gyventojai, svečiai. O štai į susitikimą su vilkaviškiete poete, vertėja Vilija Žaliene atėjo patys ištikimiausi jos žodžio gerbėjai. Viešnia pristatė N. Rericho knygos „Morijos gėlės“ vertimą. Klausytojai pačios V. Žalienės ir Vištyčio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotojos Vilijos Paškauskienės skaitomuose poezijos posmuose pajuto Himalajų kalnų dvasios stiprybę, Tibeto dvasingumą ir žmogaus ryšį su Visata, o žodžių paslaptingumą išsaugojo Tibeto varpų muzika. Popietėje buvo galima išgirsti ir lietuviškų kanklių skambėjimą, kurį klausytojams dovanojo muzikos mokyklos kanklių ansamblis „Sadutė“ (vadovė D. Venienė). Renginiai, parodos, susitikimai – tai mūsų, vištytiečių, dvasinė atgaiva, tai pakylėjimas virš kasdienybės, o tam sparnus suteikia regioninio parko kultūrinė veikla. Elena DEREŠKEVIČIENĖ Vištyčio P. Kriaučiūno mokyklos- daugiafunkcio centro mokytoja. Publikuota: 2016-04-04 09:32:36 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|