„Santaka“ / Ar socialiniai tinklai pakeis interneto svetaines? / Technologijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Technologijos

Dalinkitės:  



Ar socialiniai tinklai pakeis interneto svetaines?



Socialinių tinklų bumo pradžioje internautai skubėjo skelbti klasikinių interneto svetainių eros pabaigą. Kovo mėnesio „Brandwatch“ duomenimis – iš 3, 17 mlrd. viso pasaulio interneto vartotojų net du trečdaliai – 2, 3 mlrd. – naudojasi socialiniais tinklais, o beveik visi pasaulinio garso prekių ženklai turi po dvi ir daugiau paskyrų. Vis dėlto, nei verslas, nei fiziniai asmenys neskuba atsisakyti savo interneto svetainių. UAB „Interneto vizija“ vadovo Arvydo Štrauso teigimu, vien jų valdomų ir talpinamų interneto svetainių skaičius kasmet padidėja 25–30 proc.

„Interneto svetainės ir toliau išlieka pagrindiniais „namais“ virtualiame pasaulyje. Ryškiausiai pasikeitė tik pačių vartotojų elgesys ir poreikiai – šiandien vartotojai svetainėse talpina daug daugiau turinio – nuotraukų, video medžiagos, kuria interaktyvią veiklą, – pastebi A. Štrausas. – Taip elgtis leidžia išaugusi interneto ryšio sparta ir duomenų perdavimo srautai, tad klientai jau įprato aktyviai – čia ir dabar – bendrauti su virtualiais lankytojais ir tikisi, kad visos sistemos veiks nepriekaištingai ir niekada nepritrūks serverio resursų.“

Anot eksperto, interneto svetainės išlieka nepakeičiamos dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirmoji – daug paprastesnis svetainių kūrimas ir valdymas, tapęs prieinamu kiekvienam vartotojui be didesnių išlaidų ar specialių žinių. Dabar svetaines gali kurti bet kas – pavyzdžiui, naudodamasis dizaineriai.lt arba panašiu įrankiu, net neįgudęs vartotojas per 15 minučių nesunkiai sudėlios svetainę iš standartinių elementų.

Kita vertus – nuolat tobulėja ir profesionalūs įrankiai, programuotojams leidžiantys žymiai greičiau sukurti tiek paprastas, tiek įspūdingas ir funkcionalias interneto svetaines. Tam dažniausiai naudojamos populiarios turinio valdymo sistemos – „WordPress“, „Drupal“, taip pat programinio kodo karkasai, kaip „Symfony2“, „Laravel“ ir kiti.

Antroji interneto svetainių nemarumo priežastis – ilgesnė išliekamoji vertė negu dienos ritmu gyvenančios socialinių tinklų paskyros, kur žinutės greitai pasimeta naujienų sraute ir užsimiršta. „Interneto vizijos“ vadovas pripažįsta, kad dalis tinklaraštininkų persikraustė į socialinius tinklus, nes jie geriau pritaikyti momentiniam bendravimui, minčių, pasisakymų, naujienų sklaidai. Tačiau jei tinklaraštyje kuriamas turinys yra vertingas, turi išliekamąją vertę ir tikėtina, kad bus įdomus ne vieną dieną – tuomet patogiau jį patalpinti tam skirtoje svetainėje.
vidutinis svetainių gyvavimo laikotarpis yra 3 metai. Vėliau ateina laikas arba iš esmės perdaryti svetainę, arba ją uždaryti, arba palikti tik kaip archyvinius duomenis. Vis augančio skaičiaus „numirusių“ svetainių, kurių jau kelis metus niekas neatnaujina, A. Štrausas nesureikšmina – svetainė gyva tol, kol yra reikalinga skaitytojams ar šeimininkams.


„Socialiniai tinklai turi savo funkciją – suburti bendruomenę ir palaikyti ryšį su ja, todėl jie papildo svetaines, bet nepakeičia jų. Norint, kad kuriamas turinys išliktų, būtų skaitomas ir po mėnesio, metų ar net kelių, socialinių tinklų chaosas tampa rimtu minusu. Tokiu atveju geriau kurti svetainę, tinklaraštį arba suburti bendraminčius vis naujų formų įgaunančiuose internetiniuose forumuose“, – mano A. Štrausas.

Trečiasis pranašumas – galimybė struktūruoti pateikiamą informaciją, padėti vartotojui greitai ir intuityviai rasti reikiamas žinias. Dažniausiai dalį asmens arba įmonės publikuojamų duomenų sudaro naujienos, aktualijos, o dalį – stabili, tačiau reikalinga ir svarbi informacija, kuri turi būti visada po ranka.

Vis dėlto, interneto svetainės taip pat nėra amžinos. Pagal bendrovės statistiką, vidutinis svetainių gyvavimo laikotarpis yra 3 metai. Vėliau ateina laikas arba iš esmės perdaryti svetainę, arba ją uždaryti, arba palikti tik kaip archyvinius duomenis. Vis augančio skaičiaus „numirusių“ svetainių, kurių jau kelis metus niekas neatnaujina, A. Štrausas nesureikšmina – svetainė gyva tol, kol yra reikalinga skaitytojams ar šeimininkams. Tuo tarpu šmaikštaujantys internautai net sudarinėja linksmus nebeveikiančių, bet nepamirštų svetainių top‘us ir vėl prikelia jų istorijas.



RsV agentūra „Ad verum“




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas