„Santaka“ / Vardan ko pinigai už dyką? / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Vardan ko pinigai už dyką?

Rūta Vainienė

Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami.

Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tai pačiais metai buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos. Nuo 2000 metų vidurio iki 2008 metų rudenio Europos centrinis bankas apskritai nefiksavo bazinių palūkanų. Palūkanų normos buvo kintamos, jos svyravo tarp 4 ir 2 procentų. Per krizę 2008 metais buvo sugrįžta prie bazinių palūkanų fiksavimo, 2008 metų spalį jos buvo nustatytos 3, 75 procento, ir nuo tada tik mažintos, mažintos ir mažintos. Ir štai, voila , komunizmas – pinigai už dyką!

Pinigais už dyką Europos centrinis bankas siekia stimuliuoti infliaciją, mat šioji niekaip nepasiekia pageidaujamos 2 procentų normos. Kodėl Europos centrinis bankas nori, kad euro zonoje būtų 2, o ne pavyzdžiui, pusantro ar 3 procentų infliacija, arba kad infliacijos visai nebūtų, dorai niekas jums neatsakys. Sklando gandai, kad nustatant infliacijos tikslą, argumentai nebuvo itin moksliški. Vienas procentas – „labai mažai“ (mes gi žinome, kaip valstybei patinka infliacija, nes jos dėka lengviau renka mokesčius). Trys procentai - gal kiek ir daugoka. Štai taip ir radosi tie „stebuklingi“ 2 procentai, kurie neva tai yra naudingiausi ekonomikai. Beje, skirtingos šalys ir anksčiau, ir dabar nustatinėjo įvairias infliacijos normas, kurias nori pasiekti gamindamos pinigus, ir tai tik byloja, kad „sveikas“ infliacijos dydis yra iš palubinsko trauktas.
Ir štai, voila, komunizmas – pinigai už dyką!


Jau ir pats Europos centrinis bankas nervinasi dėl infliacijos rodiklio. Jis skaičiuoja bazinę infliaciją, kurioje yra eliminuojamos labiausiai kintančios, dabar krentančios energijos kainos. Jau sukūrė ir super-bazinės infliacijos rodiklį, kuris sulaukė ironijos, kad nuo šiol ECB orientuosis tik į kilimų, siurblių ir puodelio kavos kainas. Nežinia, kiek dar veidrodžių reikės pakeisti, kad įsitikintų, kad esmė tai ne jame.

Europos centrinis bankas nemokamai duoda pinigų komerciniams bankams, kad šie juos pigiau skolintų įmonėms, o šios plėtotų verslus ir taip užsikurtų ekonomikos variklis. Pastaraisiais metais mažos, nuliui artimos, bazinės palūkanos nebesuveikė taip, kaip anksčiau. Todėl Europos centrinis bankas pats perka vyriausybių obligacijas, kad tik papildomi pinigai greičiau patektų į ekonomiką. Tą pačią istorinę kovo 10 dieną Europos centrinis bankas padidino sumas pinigų, kurie skiriami šiam tikslui ir nuo šiol jau skolins ne tik komerciniams bankams, vyriausybėms, bet ir aukštus reitingus turinčioms bendrovėms. Jau nebe 60, o 80 milijardų eurų kas mėnesį pateks į euro zoną. Verta paminėti, kad ši suma maždaug lygi Lietuvos dviejų metų BVP. Dar verta paminėti, kad euro istorijoje tai daroma pirmą kartą.

Euro zonai kas mėnesį – po dvi Lietuvas pinigų - dar ne viskas. Nuo balandžio startuos net 4 naujos ECB skolinimo programos, skolinančios net už neigiamas palūkanas, ir visa tai – dėl tos pačios 2 procentų infliacijos. Infliacija yra tas dievas, kuriam meldžiasi visos valdžios. ECB viceprezidentas nekukliai ją sulygina su ekonomikos augimu. Bet infliacija nėra ekonomikos augimas. Ir netgi nėra jos generatorius. Tai yra pigus būdas užganėdinti besotes valdžias. Infliacijos mitas gajus, jį saugo galingos valdiškos konstrukcijos, palaikomos suinteresuotų grupių. Taigi, pinigų fronte nieko naujo, ir, deja, nieko gero.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas