„Santaka“ / Žemdirbiai supažindinti su naujovėmis bei ateities perspektyvomis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-03-16 15:18

Dalinkitės:  


Andrius Lukoševičius susirinkusiems regiono ūkininkams papasakojo apie tai, kaip pasėliai peržiemojo visoje šalyje, apžvelgė situaciją grūdų sektoriuje.

Autoriaus nuotr.


Žemdirbiai supažindinti su naujovėmis bei ateities perspektyvomis

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškyje pirmą kartą AB „Linas agro“ specialistai suorganizavo seminarą, skirtą visiems Marijampolės regiono ūkininkams. Per renginį buvo įvertinta pasėlių būklė, aptartos ateities perspektyvos, pristatytos ūkininkavimo naujovės.



Vieni prasčiausių

Vienas iš įmonės specialistų Andrius Lukoševičius tvirtino, jog Vilkaviškio rajone pasėlių būklė – sudėtingesnė nei likusioje šalies dalyje. Nors šiais metais žieminių rapsų bei kviečių plotai padidėjo, tačiau jau rudenį sėja buvo komplikuota, kilo nemažai abejonių, ar žiemkenčiai ištvers šaltąjį metų laikotarpį.

„Jau lapkritį pirmosios šalnos šiek tiek paveikė javus bei rapsus. Tiesa, pats ruduo buvo gana ilgas, todėl pasėliai turėjo pakankamai laiko, kad pasiektų savo daugiamečius išsivystymo parametrus“, – sakė A. Lukoševičius.

Anot jo, labiausiai mūsų krašte žiemą trūko sniego. Dėl jo nebuvimo didelė dalis pasėlių iššalo. Lygindamas kaimyninių savivaldybių situaciją, specialistas teigė, jog pas mus ji panaši, kaip ir pas marijampoliečius. Šakių rajone viskas yra kiek geriau, nes ten buvo daugiau sniego.

„Net ir tie pasėliai, kurie dar neiššalo, atrodo silpni, lengvai pažeidžiami. Vis dėlto nereikia nuleisti rankų, o iššalusius plotus atsėti vasarinėmis kultūromis, ir galbūt vasarojaus derlius viską kompensuos“, – svarstė A. Lukoševičius.



Sudėtinga situacija grūdų rinkoje

Kalbėdamas apie galimybę pagerinti situaciją, A. Lukoševičius susirinkusiems žemdirbiams siūlė atlikti ankstyvus gydomuosius purškimus. Anot jo, tai pigus ir geras būdas pasiekti geresnių rezultatų ateityje.

„Renkantis produktus, kuriais ketinama purkšti laukus, negalima žiūrėti vien į kainą. Ne visada pigiausi chemikalai duoda norimus rezultatus. Investicijas daryti visada yra sunku, tačiau tai atlikus galima gauti labai didelę grąžą. Ūkininkai privalo žinoti, ko nori, ir to siekti kuo mažesne savikaina“, – kalbėjo A. Lukoševičius.

Pasak jo, to reikia, nes situacija grūdų rinkoje – ne pati geriausia. Šiuo metu populiariausios antros klasės tonos kviečių kaina siekia vos 130–135 eurus. Galima palyginti, jog visai neseniai ji buvo bent 40 eurų didesnė.



Artėja naujas pavojus

Seminare buvo aptarta ir piktžolių naikinimo tema. Vienas iš AB „Linas agro“ specialistų Petras Kiseliovas teigė, kad kol kas mūsų rajono žemdirbiai dar nesusidūrė su viena rimčiausių Vakarų Europos žemdirbių problemų – peliniu pašiaušėliu. Nors su šia piktžole ten jau kovojama seniai, Lietuvoje iki šiol jos dar nebuvo. Tiesa, tai gali greitai pasikeisti. Šių augalų jau aptikta Pietų Lietuvoje, o arčiausiai mūsų rajono – Šakiuose.

„Tik laiko klausimas, kada ši piktžolė pasieks Vilkaviškio rajoną. Jai išplisti pakanka vienos sėklytės, o išnaikinti kainuoja itin brangiai. Reikia atlikti bent tris purškimus, o į hektarą įdėta suma siekia maždaug 200 eurų“, – tvirtino P. Kiseliovas.

Anot specialisto, panaši situacija seniau buvo ir su dirvine smilguole. Anksčiau taip pat niekas netikėjo, kad ji gali užteršti mūsų rajono laukus, tačiau dabar atsikratyti šios piktžolės – itin sunku. Jos sėklos dirvoje išlieka daigios net iki 3,5 metų, o vienas augalas subrandina iki 16 tūkst. sėklų.

„Bėda ta, jog mokslininkai neranda naujų preparatų naikinti varpines piktžoles. Panašu, kad visas procesas, kol bus atrasti nauji veiksmingi chemikalai, gali užtrukti net iki 10 metų“, – spėjimais pasidalijo P. Kiseliovas.



Gali naudotis ES parama

Dar vienas AB „Linas agro“ specialistas Vladimiras Kolesnikovas susirinkusiems ūkininkams papasakojo apie pradedamą naują dirvožemio „nurūgštinimo“ projektą. Estijos bei Lenkijos karjeruose iškasamas kalkakmenis smulkinamas ir barstomas žemdirbių laukuose.

Kalkakmenis, arba klintis, neutralizuoja rūgšties perteklių dirvožemyje 5–7 metams, pagerina dirvos struktūrą bei drėgmės ir deguonies režimą, suminkština dirvožemį, atgaivina jo biologinį aktyvumą, pagerina augalų maistinių medžiagų įsisavinimą bei vystymąsi ir padidina derlių.

„Kalkinti reikėtų atsižvelgiant į dirvožemio mėginių rezultatus. Tai labai nebrangus produktas: tonos kaina siekia maždaug 30 eurų, tačiau didžiąją šios sumos dalį sudaro transportavimo išlaidos“, – sakė V. Kolesnikovas.

Jis taip pat teigė, kad susidomėjusieji laukų kalkinimo galimybėmis gali tikėtis sulaukti ir Europos Sąjungos paramos. Visą reikiamą informaciją galima gauti rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje. Tiesa, kreiptis paramos pavieniai ūkininkai negali. Viena iš pagrindinių sąlygų – tai turi daryti susikooperavę ūkiai.



Ūkiai tampa išmanesni

Susirinkusiems žemdirbiams įmonės vadybininkas-konsultantas vilkaviškietis Raimundas Švabas pristatė ir dar vieną naujovę – mobiliąją programėlę „Rapsai.lt technologijos“.

„Ūkininkai, agronomai, vadybininkai-konsultantai nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens daugybę laiko praleidžia laukuose. Jiems labai aktualu svarbiausią ir naujausią informaciją apie augalų priežiūrą gauti realiu laiku. Mobilioji aplikacija leis augintojams bet kuriuo laiku, būnant bet kurioje vietoje, žinoti, kas vyksta pasėliuose ir ką reikia juose daryti“, – sakė R. Švabas.

Šioje mobiliojoje programėlėje laiku bus pristatomos javų ir rapsų auginimo technologijos su tolesnės pasėlių priežiūros rekomendacijomis, atsižvelgiant į faktinę pasėlių būklę. Programėlė jos naudotojams leis iš savo pasėlių gauti didesnį derlingumą už mažesnę savikainą.

Panašių lietuviškų aplikacijų, skirtų būtent augalininkystės technologijoms, Lietuvos rinkoje kol kas nėra.

Mobiliojoje programėlėje bus dvylikos augalų rūšių auginimo technologijos. Nemokamą programėlę visi norintieji nuo balandžio mėnesio galės parsisiųsti iš internetinės aplikacijų parduotuvės „Google play“.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas