Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-02 16:22

---

Suomiškas agregatas „Murska“ traiškė grūdus ir pūtė juos į standaus polietileno „rankovę“.

Autorės nuotr.

Žemės ūkio skyrius ir UAB „Kemira GrowHow“ surengė lauko dieną. Jos metu buvo lankoma keletas rajono pieno ūkių, domimasi pažangiomis technologijomis, naujovėmis, aptariama gyvulininkystės situacija, dalijamasi patirtimi.

Gyvuliams – grūdainis

Išvykos dalyvių autobusas pirmiausia atriedėjo į Pūstapėdžių kraštą. Čia, prie ūkininko Arvydo Šlivinsko fermų, buvo demonstruojama, kaip gaminamas grūdainis. Dar žiemą ūkininkų dienos seminaro metu UAB „Kemira GrowHow“ atstovai buvo pažadėję, jog šį agregatą, kuris jau paklausus kituose regionuose, reklamuos ir Vilkaviškio rajone.

Mūsų regioną aptarnaujanti firmos konsultantė gyvulininkystei Zita Kurminienė sakė, jog išvakarėse Kėdainių rajone ūkininkui Virmantui Ivanauskui šiuo agregatu buvo sutraiškyta ir į specialios plėvelės „rankoves“ sukišta daugiau kaip 300 tonų grūdų.

Taikant šią pašarų gamybos technologiją, nuimtų grūdų nereikia gabenti į sandėlius, džiovinti, vėliau – malti. Traiškyti galima tokius javus, kurių drėgnumas siekia 16–40 procentų. Į vieną „dešrainio“ metrą sukemšama 1–1,4 tonos grūdų. Naudojamas konservantas „Aiva 2000“, kurį sudaro skruzdžių ir propiono rūgštys.

Grūdainio gamybą apie 1960-uosius metus išrado suomiai. Ši pašarų ruošimo technologija leidžia išsaugoti didžiausią grūduose sukauptą baltymų kiekį. Konsultantė sakė, jog grūdainiu galima šerti visus atrajojančius gyvulius, taip pat ir kiaules, vištas. Pagaminama tokio ilgio „rankovė“, kokios pageidaujama.

Pūstapėdžiuose demonstruotas agregatas keliauja per visą Lietuvą, todėl mūsų ūkininkai abejojo, ar pasiryžus užsisakyti šią paslaugą, būtų galima ją gauti.

Panaši situacija buvo ir prieš keletą metų rajone pristatant žolės rulonavimo techniką.

Tada jos irgi stigo. Tačiau atsiradus didesniam poreikiui žolę sukti į rulonus, greitai pagausėjo ir tokios paslaugos teikėjų.



Vilkaviškiečiai – atsargesni

Seminaro dalyviai buvo savikritiški. Ūkininkai kalbėjo, kad vilkaviškiečiai – gan konservatyvūs. Šienainio rulonais rimčiau susidomėjo tik pastaraisiais metais. Šakiečiai tai daryti pradėjo jau 1996-aisiais.

„Mūsiškiai, kaip tikri suvalkiečiai, atsargesni – pasveria, kas būtų naudingiau, pigiau“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Onutė Slavinskienė.

Grūdainio gamybos procesą stebėjusius ūkininkus, be abejo, domino ir šio „malonumo“ kaštai. Konsultantė Z.Kurminienė sakė, jog sutraiškyti vieną toną grūdų kainuoja apie 25 litus. Kartu su konservanto, plėvelės kaina, pridėtinės vertės mokesčiu apytikriai susidaro daugiau kaip 45 litai. Kiekvienu atveju kaštai priklauso ir nuo gaminamo kiekio, kitų individualių susitarimų.

Sūdavos kaimo ūkininkė Zena Grigaitienė, laikanti 100 kiaulių ir 18 melžiamų karvių, sakė, jog su pašarais šiemet striuka. Iš to paties ploto šienainio pagamino tik ketvirtadalį pernykščio kiekio. Į rulonus suks šiaudus, pirks išspaudų. Ūkininkė kalbėjo, jog verta susidomėti ir grūdainio gamyba, tik abejojo, ar jis tinka šerti kiaulėms.

Grūdainio privalumais domėjosi ir 43 karvių ūkio šeimininkė Rūta Gustaitienė iš Bebrininkų kaimo. Kaip šis pašaras gaminamas, ji jau buvo mačiusi Dzūkijoje. Pasak šios ūkininkės, naudingiau yra daryti mišinį: sutraiškyti ir sukimšti ne vienos, o kelių rūšių grūdus. Geriausia būtų įsitaisyti tokį agregatą, kad nereikėtų jo samdyti. Bet šiuo metu ūkyje svarbesni kiti darbai. R.Gustaitienė sakė, jog statosi naujus tvartus.



Griuvėsius pavertė ferma

Vartų kaime ūkininkaujantis Romas Norkus, savo fermos kieme pasitikdamas gausią gyvulių augintojų delegaciją, prašė per daug jo nebarti ir nekritikuoti, nes dabar labai sunkus laikotarpis. Ne viską suspėja padaryti.

R.Norkus laiko 35 melžiamas karves. Iš viso turi 70 galvijų. Ūkis priklauso Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos holšteinų veislės ūkiui. Ganykloje karvės laikomos palaidos.

Melžti pargenamos į tvartą. Pasak šeimininko, jos partraukia noriai, nes žino, jog gaus miltų. Fermoje įrengtos pieno linijos, įsigyta šaldymo įranga, baigiamos tvarkyti jaukios buitinės patalpos. „Tokiose būtų galima ir gyventi“, – savo pastabas išsakė kai kurie svečiai. „Būtų gerai išgirsti, kaip ši ferma atrodė anksčiau, nuo ko teko pradėti“, – kreipėsi į šeimininką Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Valentinas Gražulis.

R.Norkus sakė, jog po privatizacijos čia buvo likę tik griuvėsiai, apaugę krūmais ir medžiais.

Ūkininkas ne iš tų, kurie skuba į bankus imti paskolų. Romui patikimiau atrodo stumtis į priekį savo jėgomis ir lėšomis. Dalyvavo „Standartų laikymosi“ programoje, bet tada dar laikė mažiau karvių, todėl ir paramos gavo tik 40 tūkstančių litų. „O vien pieno linija man kainavo 52 tūkstančius litų“, – sakė ūkininkas.

Moterys labiausiai stebėjosi, kad vienas šeimininkaujantis vyriškis nesamdo melžėjų, o karves pamelžia pats. „Man tai užtrunka pusantros valandos. Melžiu mechanizuotai“, – kalbėjo Romas. Pieno dabar sumažėję, nes kalvotose vietose ganyklos plikos. Kai buvo pakankami žolės, kasdien parduodavo daugiau kaip 700 kg pieno, dabar – iki 550 kg.

Sausros įtaka akivaizdi. Avižos buvo pasėtos grūdams. Bet kulti jų nepaliko, darė silosą, nupjovė 20 hektarų. R.Norkus sakė, jog norėtų greičiau sužinoti, kiek gaus papildomos kvotos iš nacionalinio rezervo. Baudų už virškvotinį parduotą pieną valdžia šiemet dar nežada, bet už jį neskirs ir paramos – tiesioginių išmokų.



Apžiūrėjo ir „galvos skausmą „

Seminaro dalyviai lankėsi ir kito Bartninkų krašto ūkininko Albino Šneiderio pieno ūkyje. Apie jo atnaujinimą „Santakoje“ neseniai rašėme, nes čia buvo surengta Nacionalinės mokėjimo agentūros informacinė diena.

A.Šneideris yra vienas iš pirmųjų, Lietuvoje gavusių paramą pagal Kaimo plėtros plano priemonę „Standartų laikymasis“. Pernai į savo ūkio modernizavimą jis investavo 600 tūkstančių litų. 214 tūkstančių litų sugrįžta (tiek sudaro parama).

Gamybinėse patalpose įrengta nauja melžimo aikštelė. Produktyvumo duomenis fiksuoja kompiuterinė programa. Įsigytas naujas šaldytuvas, galinga plovimo mašina, išplaunanti ir melžimo aikštelę, nupirktas srutovežis. Labiausiai visiems rūpėjo pamatyti šio ūkininko įrengtą mėšlidę. Jos statybą galvijų augintojai vadina didžiausiu galvos skausmu. Firmos, žinodamos, jog žemdirbius remia Europos Sąjunga, bet kokias derybas pradeda klausdamos, kiek ūkininkas turi pinigų. A.Šneideriui mėšlidė kainavo 94 tūkstančius litų. Tiek suderėjo su trečia firma. Pirmoji buvo užsiprašiusi daugiau kaip 170 tūkstančių litų. Mėšlidė pastatyta laukuose. Nuo namų iki jos apie pora kilometrų. Mėšlą į laukus gabendavo ir anksčiau, sodyboje jo nelaikydavo. Prie mėšlidės, kuri yra dengta, įrengti ir srutų rezervuarai. Ūkininkas sakė, jog mėšlidę projektavo miesto žmogus, todėl kai ką teko tobulinti statybų eigoje. Darys ir daugiau pertvarkymų, kad būtų patogiau įvažiuoti technikai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---