„Santaka“ / „Kiemsargiai žemdirbių savivaldos nesustiprins“ / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  



„Kiemsargiai žemdirbių savivaldos nesustiprins“

Įdėmiai sekantieji situaciją pasaulio pieno sektoriuje žino, kad kol kas šviesos tunelio gale nematyti – pieno vis dar pagaminama daugiau, negu suvartojama. Statistika negailestinga ir Lietuvos pieno gamintojams: jiems perdirbėjai už parduotą pieną moka mažiausią kainą visoje ES. Apie nuostolių kompensacijų paieškas Briuselyje, paramos fondo kūrimą, kooperacijos stiprinimą ir kitus pieno sektoriui svarbius klausimus – pokalbis su žemės ūkio ministre Virginija BALTRAITIENE.

– Pieno gamintojų teigimu, pernai jie patyrė 93 mln. eurų nuostolių, iš kurių kompensuota tik 24, 46 mln. eurų. Pieno gamintojų asociacijos rezoliucijoje reikalaujama kompensuoti likusius 70 mln. eurų. Ar šie reikalavimai pagrįsti?

– Negalime pakeisti pasaulinės pieno rinkos tendencijų: krizė tęsiasi ir jos pabaigos dar nematyti. Ji palietė ir visą Europos Sąjungą, todėl jos institucijose yra aktyviai svarstomi visi galimi papildomi pieno sektoriaus rėmimo būdai, nes bendrai sutariama, kad dabar veikiančių rinkos stabilizavimo priemonių nepakanka.

Mūsų pieno gamintojų reikalavimai visiškai pagrįsti, tad neseniai vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ne tik pristatėme sudėtingą Lietuvos pieno sektoriaus situaciją, bet ir prašome 70 mln. eurų paramos iš ES biudžeto, nes, mūsų manymu, pieno kainų kritimui įtaką iš dalies padarė ES sprendimai ir Rusijos embargas. Žinoma, tai nereiškia, jog tuos pinigus tikrai ir gausime, bet rankų nuleisti neketiname.

Pieno kvotų sistema buvo svarbi, nes ir Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis aiškiai pasakė, kad pieno pagaminama per daug. Žinoma, ne Lietuvoje, o didžiosiose ES šalyse. Bet kodėl dėl to turėtų kentėti Lietuvos pieno gamintojai? Todėl būtų išmintinga grįžti prie pieno kvotų.

Pernai pasiekėme, jog mūsų pieno gamintojams būtų skirta didžiausia galima tiesioginė parama bei tikslinės kompensacijos – iš viso 71, 9 mln. eurų, iš kurių net 50 proc. sudarė nacionalinės lėšos. O tai yra tikrai didelis pasiekimas atsižvelgiant į Lietuvos finansines galimybes.

– Pieno gamintojai reikalauja, kad kooperatinei pieno perdirbimo įmonei „Pienas LT“ būtų suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas ir rasta 15 mln. eurų suma būtinosioms investicijoms įgyvendinti.

– Laukiame, jog įmonė parengtų galimybių studiją dėl jų įgyvendinamo projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir pateiktų mums reikiamus dokumentus. O mes jau juos derinsime su visuomene bei kitomis institucijomis, po to teiksime Vyriausybei dėl pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Kalbant apie tolesnę ŽŪK „Pienas LT“ plėtrą, laukia derybos su Europos Komisija dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos keitimo. O šiuo metu vertinama „Pienas LT“ paraiška, kaip ir kitos paraiškos, pateiktos 2015 m. gruodžio mėnesį, investicijoms iš minėtosios programos. Tikiuosi, paraiška bus įvertinta teigiamai, ir jau šį pavasarį įmonė gaus 4 mln. eurų.

– Ką manote apie pieno rinkos gyvybingumo fondo sukūrimą, kuriam galėtų būtų panaudota dalis pridėtinės vertės mokesčio, surenkamo į valstybės biudžetą už pieną ir pieno produktus?

– Aš pasisakau už tokio fondo sukūrimą, tačiau jį reikia kurti ne krizės įkarštyje, o tada, kai ji baigiasi. Minėtasis fondas yra ilgalaikė priemonė. Dalis jo galėtų būti valstybės, dalis – pačių žemdirbių lėšos. Mano manymu, toks fondas turėtų būti skirtas ne tik pieno sektoriui, bet visam žemės ūkiui. Gyvename sudėtingais laikais, o krizė juk gali ištikti bet kurį sektorių. Turime gi ir afrikinį kiaulių marą, ir stichines nelaimes, ir krintančias grūdų kainas...

– Nuo 2016-ųjų metų pieno gamintojai reikalauja jiems netaikyti tiesioginių išmokų už pirmuosius hektarus, t. y. perskirstymo išmokos schemos. Ar šis reikalavimas gali būti įgyvendinamas?

– Sprendimas išmokai už pirmuosius hektarus šiemet skirti 15 proc. tiesioginių išmokų sumos po intensyvių diskusijų su socialiniais partneriais jau yra priimtas ir galutinai suderintas su Europos Komisija. Norėčiau priminti, jog minėtasis sprendimas buvo priimtas tiek įvertinus Seimo Kaimo reikalų komiteto nuomonę, tiek atsižvelgiant į smulkiesiems žemdirbiams atstovaujančių organizacijų bei rajonų žemės ūkio skyrių siūlymus. Manau, kad didesnės išmokos taikymas smulkiesiems ūkininkams yra efektyvi priemonė mažinant socialinę atskirtį kaime, nepaisant to, jog kai kuriais atvejais tuo pasinaudoja ir vadinamieji „sofos“ ūkininkai. Bet jų mažuma.

O štai dėl šios išmokos skyrimo 2017 m. dar turime laiko apsispręsti. Žinoma, turėsime atsižvelgti į tai, kad jos negalime susieti su gamyba, pavyzdžiui, gyvulių laikymu. Turint aiškiai išreikštą vieningą žemdirbių organizacijų poziciją ministerijai bus daug lengviau priimti kompromisinį sprendimą, kuris tenkintų tiek smulkiesiems, tiek ir stambiesiems žemės ūkio gamintojams atstovaujančias organizacijas.

– Pieno gamintojai siekia, jog šiemet už kvotinio pieno toną būtų mokama 25, 20 Eur už t dydžio išmoka. Ar tai yra realūs norai?

– Šios paramos skyrimą, deja, lemia dar 2009 m. ES Tarybos reglamentas, kada Žemės ūkio ministerijai vadovavo Kazys Starkevičius. Vadinamoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būti teikiama pagal 2013 m. teiktos paramos nuostatas ir kasmet mažinama. 2015 m. ji galėjo siekti 75 proc. 2013-ųjų lygio, o 2016 metais turi neviršyti 70 proc. 2013-aisiais nustatyto lygio, tai yra neviršyti 17, 2 mln. eurų.

Taigi, nacionalinėms išmokoms už kvotinį pieną už 2016 metus ir taip planuojame skirti didžiausią leistiną sumą – ji sieks apie 17 mln. eurų. Išmokos dydis turėtų būti apie 15 eurų už toną. Paramą, kaip ir pernai, ketiname skirti tik tiems ūkiams, kurie šiuo metu laiko melžiamas karves. Gera žinia ta, jog šiuos pinigus ūkiams planuojame išmokėti jau kovo–balandžio mėnesiais – taip anksti dar nebuvo mokėta.

– Pieno gamintojai norėtų, kad būtų panaikintas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Ar tai lengvai įgyvendinamas noras?

– Šis įstatymas reguliuoja ne kainas, o tarpusavio santykius: sutarčių sudarymą (už jų nebuvimą ar neteisingą sudarymą yra numatytos baudos), didesnį skaidrumą rinkoje ir abiejų sutarties šalių informuotumą. Šis įstatymas buvo kuriamas ir derinamas su pieno kooperatyvų atstovais. Džiaugiuosi, jog įstatymas paskatino kooperatyvus sudaryti pastovesnes sutartis su pieno perdirbėjais, todėl jiems šiek tiek pakilo ir pieno kaina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis įstatymas lėmė, jog pagerėjo pieno kokybė, nes už gerą pieną mokami priedai.

Ką gi, jeigu ne tik atskiri pieno gamintojai, bet ir visi socialiniai partneriai nuspręs vieningai įstatymą panaikinti, tai tą juk, manau, bus nesunku padaryti. Tačiau daugelis mano, kad jį reikia ne panaikinti, o grįžti prie pirminio varianto.

– Kooperacija iki šiol pieno gamintojams ypač aktuali problema. Ar teisūs pieno gamintojai, savo rezoliucijoje reikalaudami kooperacijos skatinimui iš ES biudžeto skirti papildomą finansinę paramą?

– Tai tikrai mane stebinantis reikalavimas. Juk ir galimybių, ir ES pinigų tikrai yra, tereikia tik domėtis ir jais naudotis. Ministerija, įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, teikia paramą smulkiesiems bei vidutiniams pieno gamintojams ir skatina jų kooperaciją. Pagal šią programą taip pat yra numatytos ir kitos paramos galimybės: parama gamintojų grupių įsikūrimui, parama bendradarbiavimui.

Svarstome ir galimybę iš teiktų pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą paskolų grįžtančių lėšų teikti lengvatines paskolas pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, imančioms kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti.

Ministerija taip pat yra pateikusi Seimui svarstyti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektą. Jis nustato griežtesnius kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais pagrindus. Pakeisti pripažinimo kriterijai leistų geriau nustatyti tuos, kurie realiai atstovauja pieno gamintojų interesams. Tokie kooperatyvai turėtų didesnes galimybes gauti paramą per investicines priemones, modernizuotis bei plėstis.

Žinau, kad Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) kooperacijai skatinti pinigai taip pat buvo skirti. Kas padaryta, kaip pasiruošta krizei, kaip panaudoti šie pinigai? Klausimų, deja, daugiau negu atsakymų.

– Žemės ūkio rūmus ypač suerzino šiemet skirtas 100 tūkst. eurų mažesnis finansavimas savivaldos stiprinimui. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?

– Gal jau gana aklai skirti pinigus? Šios lėšos turėtų būti skiriamos ūkininkų savivaldai stiprinti, o dabar už jas išlaikomi sargai, kiemsargiai ir net valytojos. Būkime atviri, kiemsargiai savivaldos juk nestiprina, tai negi ministerija privalo juos išlaikyti? Suprantu, jog ŽŪR turi saugoti sargai, tik nesuprantu, ką tai turi bendro su savivaldos stiprinimu: ūkininkų švietimu, kooperacijos skatinimu ar atstovavimu organizacijoms? Ką tai turi bendro su pieno kainomis?

Mes nežinome, koks bendras ŽŪR biudžetas, kiek žmonių dirba. Ministerijai svarbiausia, kad rajonuose dirbtų ŽŪR specialistai, kurie ir būtų tie tarpininkai tarp ŽŪM ir ūkininkų, ypač smulkiųjų, aiškintų jiems Kaimo plėtros programos galimybes, kooperacijos naudą, galimybes mažuose ūkiuose perdirbti produkciją. Tokių specialistų rajonuose ir keleto išlaikymui pačiuose ŽŪR ministerija ir skiria pinigus. Bet ne kiemsargiams ir valytojams. Manau, tai yra pačių ŽŪR ir joms priklausančių organizacijų reikalas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas