„Santaka“ / Birža moko bedarbius ir mėgina rasti jiems darbo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-04 16:42

Dalinkitės:  


Apie bedarbystės problemas Darbo biržos direktorė A.Stepulaitienė diskutuoja su (iš kairės) Pajevonio seniūnu G.Bisikirsku, Virbalio seniūnu Z.Lasevičiumi ir Bartninkų seniūnu P.Čirvinsku.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Birža moko bedarbius ir mėgina rasti jiems darbo

Algimantas GUDAITIS


Praeitą savaitę Vilkaviškio darbo birža pakvietė rajono Savivaldybės vadovus, įmonių direktorius, jų savininkus, kitų darbo rinka suinteresuotų įmonių bei įstaigų vadovus, seniūnus į konferenciją, kurioje buvo kalbama apie šiandieninę darbo rinkos situaciją Lietuvoje ir Vilkaviškio rajone bei jos pokyčius 2005 metais.



Vien noro dirbti nepakanka

Vilkaviškio darbo biržos direktorė Alė Stepulaitienė teigė, kad vidutinis nedarbo lygis Vilkaviškio rajone 2004 metais buvo 10,8 proc., šalyje – 6,9 proc. Metų pabaigoje rajone buvo 2627 bedarbiai, iš jų – 1320 vyrų ir 1307 moterys. Daugiau nei pusė bedarbių – 1472 žmonės – kaimo gyventojai, 350 žmonių – daugiau kaip 55 metų amžiaus, 221 – neturintis 25 metų.

Darbo birža atlieka įvairius tyrimus, diegia įvairias bedarbystės mažinimo priemones. Lietuvos darbo birža ir jos padaliniai rajonuose, siekdami nustatyti darbo rinkos pokyčius, nuo 1995 m. kasmet atlieka darbo rinkos prognozę pagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos tarnybos ekspertais. Vilkaviškio darbo biržos specialistai praėjusiais metais apklausė 85 darbdavius, kurių įmonėse dirbo 3910 darbuotojų. Pagal tyrimo rezultatus suformavo bedarbio portretą – jo socialinį įvaizdį.


Bedarbių vyrų, pasirengusių (tinkamų) darbo rinkai, buvo tik 8 proc. Nepasirengusieji darbo rinkai arba tie, kuriems be papildomo pasirengimo sunku surasti ir pasiūlyti darbą, sudarė 92 proc. bedarbių. Svarbiausios priežastys, dėl kurių vyrai neranda darbo yra: kvalifikacijos stygius – 22,3 proc., ilgą laiką nedirbę – 55,8 proc., niekur nedirbę – 6,9 proc., ilgalaikiai bedarbiai – 23 proc. Iš nepasirengusių darbo rinkai vyrų jaunimas iki 25 metų sudarė 9,2 proc., priešpensinio amžiaus vyrai – 8,7 proc.

Panašus ir bedarbės moters portretas. Tik tarp moterų daugiau nekvalifikuotų (35,6 proc.) ir ilgalaikių bedarbių (29,1 proc.), tačiau mažiau jaunų iki 25 metų amžiaus (7,5 proc.).



Vieni ieško darbo, kiti – pažymos

Dėl ko žmonės kreipiasi į Darbo biržą? 85 proc. besikreipiančių nori susirasti nuolatinį darbą. Tačiau yra ir kitų priežasčių, dėl kurių žmonėms tenka bendrauti su šia įstaiga. Iš visų praeitais metais apsilankiusių 2 proc. į Darbo biržą atėjo pažymų nemokamam gydymui gauti, 3 proc. klientų prašė pažymos bedarbio pašalpai, 12 proc. – pažymų socialinėms lengvatoms.

Šiek tiek kitokią Darbo biržos lankytojų situaciją nupieštų darbdaviai. Jie neretai pasiskundžia, kad iš savaitę pas juos padirbusių Darbo biržos atsiųstų darbininkų beveik trečdalis prašosi atleisti iš darbo ir išduoti pažymas, kad jie pas darbdavį dėl įvairių priežasčių dirbti negali.


Darbo birža tyrė priežastis, dėl kurių bedarbiams dažnai nepasiseka įsidarbinti. Buvo apklausta 270 darbo ieškojusių žmonių. Iš jų 19 proc. negavo darbo dėl to, kad neaktyviai jo ieškojo, 36 proc. neturėjo pakankamo išsilavinimo, 40 proc. stokojo patirties ir profesinių įgūdžių, kiti darbo nerado dėl amžiaus ir blogos sveikatos.



Darbo rinka sensta

Darbo birža, atsižvelgdama į bedarbystės priežastis, stengiasi taip organizuoti savo veiklą, kad įvairios priežastys ateityje kuo mažiau trukdytų žmonėms susirasti darbą.

Įgyvendinamos tokios programos kaip vyresnio amžiaus žmonių skatinimas dalyvauti darbo rinkoje, remiama socialinių įmonių veikla, siekiant daugiau darbo vietų sukurti socialiai pažeidžiamiems žmonėms, įgyvendinami rajone Vietinio užimtumo iniciatyvų (VUI) projektai.

Diegiant bedarbystės mažinimo priemones stengiamasi išvengti žmogaus atleidimo iš darbo. Darbo biržos specialistai kalbasi su įmonių vadovais, aiškinasi, kodėl jie nepatenkinti turimais darbuotojais.

Birža siūlo lėšų ir būdų dirbančių žmonių kvalifikacijai kelti. Darbdaviai turi įvertinti tą aplinkybę, kad nemažai jaunų žmonių išvažiuoja dirbti į kitas valstybes, šalyje lieka vidutinio amžiaus, dažnai kvalifikacijos ir darbo įgūdžių neatnaujinę darbininkai. Todėl bendromis Darbo biržos ir darbdavių pastangomis reikia stengtis juos vėl įtraukti į darbą. Birža gali skirti nemažai lėšų socialinėms įmonėms steigti, kur darbą galėtų rasti žmonės su negalia.


Dėl nemažo bedarbystės lygio šiemet visas Vilkaviškio rajonas paskelbtas Vietinio užimtumo iniciatyvų (VUI) projektų diegimo teritorija. Bus skelbiami konkursai šiems projektams diegti. Juos įgyvendinant didžiąją dalį lėšų padengia Darbo birža. Praeitais metais VUI projektai buvo įdiegti UAB „Rymanto medis“, Šeimenos seniūnijoje ir UAB „Damsa“ Virbalio seniūnijoje. Įsteigtos 33 darbo vietos, projektų diegėjams skirta 303 tūkst. Lt Darbo biržos parama.

Šiemet apie VUI projektus turėtų rimčiau pagalvoti Gižų, Bartninkų, Kybartų, Vištyčio seniūnai, kur bedarbystė yra didžiausia.



Bedarbystė mažės

Pastaraisiais metais šalies ekonomika auga greitėjančiais tempais. Prognozuojama, kad verslas konkuruos ir vidaus, ir išorės rinkose. Europos Sąjungos finansinė parama didins produkcijos gamybos, paslaugų teikimo tempus. Visa tai pareikalaus papildomų darbo vietų, reikės daugiau kvalifikuotų, išsilavinusių darbuotojų.

Vilkaviškio darbo biržos atliktos darbo rinkos analizės ir numatomų įgyvendinti priemonių dėka tikimasi, kad 2005 metais bus įdarbinta apie 1450 žmonių, tačiau beveik ketvirtadalis iš jų dėl įvairių priežasčių pakeis jau iki šiol dirbusius žmones. Didžiausio darbo vietų augimo laukiama pramonėje (57 proc.), paslaugų sferoje (35 proc.), statyboje (4,5 proc.), ir tik 3 proc. žemės ūkyje. Vidutinis nedarbo lygis rajone 2005 m. sudarys 5,5–6 proc.

Ištyrus rinką nustatyta, kad labiausiai apskrityje trūksta pardavėjų, konditerių, padavėjų-barmenų, gaterininkų, medienos apdirbimo staklininkų, mūrininkų, siuvėjų, duonos kepėjų, lietuvių, anglų kalbų, informatikos mokytojų, kai kurių sričių medikų, provizorių. Sunku bus darbą rasti žemės ūkio technikos ir automobilių priežiūros darbininkams, suvirintojams, virėjams, audėjams, apskaitininkams, kasininkams, zootechnikams, agronomams, teisininkams, žemės ūkio gamybos technologams.

Visais darbo paieškos klausimais išsamią informaciją galima rasti Vilkaviškio darbo biržoje. Dabar čia dirba 25 darbo rinkos tyrimo bei darbo paieškos specialistai.



Publikuota: 2005-02-04 16:42:18

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai