|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2016-03-02 16:07
|
|
|
Prie Budavonės miško kerojantis Daukšaičių ąžuolas akį traukia savo plačia laja.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Neseniai atnaujintą Valstybės saugomų gamtos objektų sąrašą papildė ir penki Vilkaviškio rajone augantys medžiai.
Botaniniai objektai
Vasario mėnesį Aplinkos ministerija išleido patikslintą Valstybės saugomų gamtos objektų sąrašą. Jis gerokai pasipildė: iš viso saugomam gamtos paveldui priskirti 78 nauji objektai, tarp jų – ir esantys Vilkaviškio rajone.
Galima pasidžiaugti, jog Vilkaviškio rajonas nuo šiol turės penkis medžius, pripažintus valstybės saugomais gamtos paveldo botaniniais objektais: du ąžuolus, dvi liepas ir maumedį.
Iki šiol mūsų rajone buvo tik du valstybės saugomi gamtos paveldo objektai. Tai nuo 2000-ųjų geologinio paveldo statusą turintis Vištyčio akmuo, esantis Vištyčio regioniniame parke, Nebūtkiemio kaime, ir hidrogeologiniu paveldu pripažintas Mudrių šaltinis Margų kaime (Bartninkų sen.)
Valstybės saugomų botaninių objektų iki šiol mūsų rajone nebuvo.
Įspūdingas maumedis
Botaninių objektų grupė, apimanti medžius bei medžių grupes (parkus, alėjas), – gausiausiai papildyta gamtos paveldo dalis.
Iš viso jau papildytame Lietuvos botaninių gamtos paveldo objektų sąraše yra 641 medis ar medžių grupė. Daugiausiai šiame sąraše figūruoja ąžuolai, pušys, liepos, bet galima rasti ir kitokių medžių: kriaušių, vinkšnų, obelų, gluosnių, šermukšnių, tujų.
Tarp retesnių saugomų Lietuvos medžių yra ir keletas maumedžių. Vienas iš jų, įdomia ir reta išvaizda išsiskiriantis ne tik rajono, bet ir visos respublikos saugomų medžių kontekste, – tai Dabulevičių maumedis Kybartų seniūnijoje, Daugėlaičių kaime. Medžio kamieno apimtis siekia 2,2 m, aukštis – 14 metrų.
Įspūdingasis maumedis išsiskiria masyviais išsišakojimais, vertikaliomis ir horizontaliomis šakelių gijomis.
Ąžuolai ir liepos
Valstybės saugomu medžiu nuo šiol pripažintas ir vešlusis Paežerių dvaro ąžuolas (Paežerių k., Šeimenos sen.), kuris yra apie 30 m aukščio, jo kamieno skersmuo 1,30 m aukštyje siekia 2,02 m, apimtis – 6,35 m. Mūsų rajono saugomų želdinių sąraše jis yra seniausias: manoma, kad šio ąžuolo amžius gali siekti apie 450 metų.
Saugomas bus ir grožiu Paežerių senoliui nenusileidžiantis Daukšaičių ąžuolas, kerojantis javų lauke šalia Budavonės miško, Daukšaičių kaimo ribose (Bartninkų sen.). Šio medžio aukštis yra 22,20 m, apimtis – 4,52 m, akį traukia ypač plati, maždaug 25 m, laja.
Naujajame sąraše yra ir 25 kamienus turinti Dabravolės daugiakamienė liepa, žaliuojanti prie Dabravolės piliakalnio (Pajevonio sen.), bei Jašinsko liepa Pajevonyje. Pastarosios aukštis – apie 22 metrus, apimtis siekia 5,50 m – pagal ją liepa užima 9 vietą Lietuvoje.
– Šiuos medžius buvome pateikę Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai kaip galimus pripažinti saugotinais. Pernai tarnybos specialistai buvo atvykę šių gamtos objektų apžiūrėti ir visus įvertino kaip tinkamus pagal numatytus parametrus, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis.
Tikisi daugiau lėšų
Anot Savivaldybės ekologo, saugotinais gamtos objektai skelbiami dėl to, kad jie galėtų būti įtraukti į turistinius maršrutus kaip lankomi objektai, taip pat tam, kad būtų galima skirti didesnį dėmesį jų apsaugai ir išlikimui.
Pavyzdžiui, kai kurie iš minėtų želdinių yra pažeisti puvinio, tačiau pripažinus juos saugomais objektais yra galimybė gauti lėšų jiems tvarkyti. Labiausiai, ekologo teigimu, pagalbos reikia puvinio pažeistai Jašinsko liepai – ją planuojama aptvarkyti dar šiemet.
– Taip pat reikėtų aptverti Daukšaičių ąžuolą, kad jo apsaugos zonoje, po laja, nebūtų vykdoma veikla, nes aplink medį yra dirbama žemė. Reikėtų paramstyti ir Dabulevičių maumedį. Paežerių ąžuolas taip pat prašosi pagalbos: jo kamiene irgi įsimetęs puvinys, kažkada į atsiradusias ertmes prikrėsta betono, raišiota metalinėmis juostomis. Tačiau viską jau reikėtų ardyti, valyti ir tvirtinti naujesnėmis priemonėmis. Visa tai turėtų daryti patyrę specialistai, nes netinkamai prižiūrint ir genint medžiai nyksta, – aiškino D. Bunikis.
Mūsų rajone yra ir du Savivaldybės saugomais botaniniais gamtos paveldo objektais pripažinti medžiai: Draugelių ąžuolas, augantis Kupreliškių kaime (Pilviškių sen.), ir Šventakalnio liepa, vešinti Pajevonyje, netoli kapinių. Šį statusą jie įgijo 2013 m. rajono Tarybos sprendimu.
Neseniai atnaujintą Valstybės saugomų gamtos objektų sąrašą papildė ir penki Vilkaviškio rajone augantys medžiai. |
Vasario mėnesį Aplinkos ministerija išleido patikslintą Valstybės saugomų gamtos objektų sąrašą. Jis gerokai pasipildė: iš viso saugomam gamtos paveldui priskirti 78 nauji objektai, tarp jų – ir esantys Vilkaviškio rajone.
Galima pasidžiaugti, jog Vilkaviškio rajonas nuo šiol turės penkis medžius, pripažintus valstybės saugomais gamtos paveldo botaniniais objektais: du ąžuolus, dvi liepas ir maumedį.
Iki šiol mūsų rajone buvo tik du valstybės saugomi gamtos paveldo objektai. Tai nuo 2000-ųjų geologinio paveldo statusą turintis Vištyčio akmuo, esantis Vištyčio regioniniame parke, Nebūtkiemio kaime, ir hidrogeologiniu paveldu pripažintas Mudrių šaltinis Margų kaime (Bartninkų sen.)
Valstybės saugomų botaninių objektų iki šiol mūsų rajone nebuvo.
Botaninių objektų grupė, apimanti medžius bei medžių grupes (parkus, alėjas), – gausiausiai papildyta gamtos paveldo dalis.
Iš viso jau papildytame Lietuvos botaninių gamtos paveldo objektų sąraše yra 641 medis ar medžių grupė. Daugiausiai šiame sąraše figūruoja ąžuolai, pušys, liepos, bet galima rasti ir kitokių medžių: kriaušių, vinkšnų, obelų, gluosnių, šermukšnių, tujų.
Tarp retesnių saugomų Lietuvos medžių yra ir keletas maumedžių. Vienas iš jų, įdomia ir reta išvaizda išsiskiriantis ne tik rajono, bet ir visos respublikos saugomų medžių kontekste, – tai Dabulevičių maumedis Kybartų seniūnijoje, Daugėlaičių kaime. Medžio kamieno apimtis siekia 2,2 m, aukštis – 14 metrų.
Įspūdingasis maumedis išsiskiria masyviais išsišakojimais, vertikaliomis ir horizontaliomis šakelių gijomis.
Valstybės saugomu medžiu nuo šiol pripažintas ir vešlusis Paežerių dvaro ąžuolas (Paežerių k., Šeimenos sen.), kuris yra apie 30 m aukščio, jo kamieno skersmuo 1,30 m aukštyje siekia 2,02 m, apimtis – 6,35 m. Mūsų rajono saugomų želdinių sąraše jis yra seniausias: manoma, kad šio ąžuolo amžius gali siekti apie 450 metų.
Saugomas bus ir grožiu Paežerių senoliui nenusileidžiantis Daukšaičių ąžuolas, kerojantis javų lauke šalia Budavonės miško, Daukšaičių kaimo ribose (Bartninkų sen.). Šio medžio aukštis yra 22,20 m, apimtis – 4,52 m, akį traukia ypač plati, maždaug 25 m, laja.
Naujajame sąraše yra ir 25 kamienus turinti Dabravolės daugiakamienė liepa, žaliuojanti prie Dabravolės piliakalnio (Pajevonio sen.), bei Jašinsko liepa Pajevonyje. Pastarosios aukštis – apie 22 metrus, apimtis siekia 5,50 m – pagal ją liepa užima 9 vietą Lietuvoje.
– Šiuos medžius buvome pateikę Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai kaip galimus pripažinti saugotinais. Pernai tarnybos specialistai buvo atvykę šių gamtos objektų apžiūrėti ir visus įvertino kaip tinkamus pagal numatytus parametrus, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis.
Anot Savivaldybės ekologo, saugotinais gamtos objektai skelbiami dėl to, kad jie galėtų būti įtraukti į turistinius maršrutus kaip lankomi objektai, taip pat tam, kad būtų galima skirti didesnį dėmesį jų apsaugai ir išlikimui.
Pavyzdžiui, kai kurie iš minėtų želdinių yra pažeisti puvinio, tačiau pripažinus juos saugomais objektais yra galimybė gauti lėšų jiems tvarkyti. Labiausiai, ekologo teigimu, pagalbos reikia puvinio pažeistai Jašinsko liepai – ją planuojama aptvarkyti dar šiemet.
– Taip pat reikėtų aptverti Daukšaičių ąžuolą, kad jo apsaugos zonoje, po laja, nebūtų vykdoma veikla, nes aplink medį yra dirbama žemė. Reikėtų paramstyti ir Dabulevičių maumedį. Paežerių ąžuolas taip pat prašosi pagalbos: jo kamiene irgi įsimetęs puvinys, kažkada į atsiradusias ertmes prikrėsta betono, raišiota metalinėmis juostomis. Tačiau viską jau reikėtų ardyti, valyti ir tvirtinti naujesnėmis priemonėmis. Visa tai turėtų daryti patyrę specialistai, nes netinkamai prižiūrint ir genint medžiai nyksta, – aiškino D. Bunikis.
Mūsų rajone yra ir du Savivaldybės saugomais botaniniais gamtos paveldo objektais pripažinti medžiai: Draugelių ąžuolas, augantis Kupreliškių kaime (Pilviškių sen.), ir Šventakalnio liepa, vešinti Pajevonyje, netoli kapinių. Šį statusą jie įgijo 2013 m. rajono Tarybos sprendimu.
Galerija: Saugomi medžiai
Publikuota: 2016-03-02 16:07:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|