„Santaka“ / Geros kaimynystės idėjas padės įgyvendinti Europos parama

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-31 18:46

Dalinkitės:  


Geros kaimynystės idėjas padės įgyvendinti Europos parama


Europos Bendrija, siekdama mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp kaimyninių šalių, vykdo Geros kaimynystės INTERREG programą. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama INTERREG IIIA programa skatina bendradarbiavimą tarp šių valstybių grupių: Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities bei tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Ji remia bendrus projektus, kurie didina pasienio regionų konkurencingumą, vysto turizmo, transporto, aplinkos apsaugos infrastruktūrą, skatina vietos bendruomenės aktyvumą sprendžiant pasienio regionų problemas.

Dalyvauti programoje gali visos pelno nesiekiančios Lietuvos pasienio regionų organizacijos, tačiau paraiškų rengimas Europos Sąjungos paramai gauti – sudėtingas ir brangus procesas. Savivaldybėms, nedidelėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, kurioms ir skirtos INTERREG IIIA programos, paraiškų rengimas gali tapti kliūtimi. Šią problemą pasienio regionų savivaldybėms ir kitoms organizacijoms padėjo įveikti nemokama ekspertų pagalba, teikiama pagal Vidaus reikalų ministerijos inicijuotą PHARE programos finansuojamą projektą „Administracinių ir techninių gebėjimų stiprinimas įgyvendinant INTERREG programą“.



INTERREG dalyviams projekto ekspertai padėjo nemokamai „Projekto teikiama pagalba organizacijoms padėjo apsispręsti dalyvauti INTERREG IIIA programoje ir turimas idėjas paversti realiai įgyvendinamais projektais“, – teigė projekto vadovas Vytautas Stankevičius. Kauno technologijos universiteto, VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas ir VšĮ Projektų vadybos centras specialistai organizavo mokymus apskričių, savivaldybių administracijų darbuotojams ir kitiems projektų rengėjams bei rengė projektus pasienio regionų problemoms spręsti. Mokymuose dalyviai ne tik gavo teorinių žinių, bet ir išgrynino savo projektų idėjas. Iš jų ekspertai padėjo išsirinkti geriausius pasiūlymus, galinčius pretenduoti į Europos bendrijos lėšas. „Susidūrėme su problema, kad ne visi dalyviai norėjo atskleisti savo mintis. Galimi pareiškėjai bijojo viešinti savo idėjas, kad jų nepanaudotų kiti. Tačiau tai pavyko išspręsti – ekspertai daugiausiai praktinių patarimų davė dirbant ir diskutuojant nedidelėse grupėse“, – sakė mokymų ekspertė Evelina Meilienė. Jos teigimu, susidomėjimas seminarais buvo didesnis nei prognozuota.



Mokymams pasibaigus, ekspertai nemokamai parengė projektus septyniolikai geriausių idėjų įgyvendinti.



Tiksinti bomba Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienyje bus „nukenksminta“

Aktyvi INTERREG IIIA programos dalyvė – Vilkaviškio savivaldybė.

Šalia sienos su Rusija esančiame Vilkaviškio rajone daug problemų įmanoma išspręsti tik kartu su partneriais Kaliningrado srityje. Savivaldybė yra pateikusi ne vieną paraišką INTERREG IIIA programai.

„Dalį projekto pradėjome rašyti jau seminarų metu. Ekspertai mums patarė, kurias idėjas geriau vystyti,“ – pasakojo Vilkaviškio rajono savivaldybės Ekonomikos plėtros skyriaus vedėjas Mindaugas Lenkas.

Vilkaviškio rajono savivaldybė tikisi, kad INTERREG IIIA parama taip pat padės išspręsti problemą, kuri šiame regione vadinama „tiksinčia bomba“. Už Europos Bendrijos skirtas lėšas būtų taisoma pasienio su Rusija teritorijoje esanti Matlaukio užtvanka. Specialistai pripažįsta, kad užtvanka bet kuriuo momentu gali sugriūti. Anot M.Lenko, tokiu atveju galingas vandens srautas nusiristų Kybartų miestelio link, užliedamas derlingus dirbamus laukus.

„Įgyvendinus projektą dalį užtvankos pakrantės bus galima pritaikyti turizmui ir poilsiui, verslininkai galės kurti kaimo turizmo sodybas. Tai turėtų pagerinti ekonominę padėtį šioje vietoje“, – teigė M.Lenkas.



Rusijos atstovai už projekto lėšas numato parengti techninį jų pusėje esančios užtvankos rekonstrukcijos projektą.



Pasauliui – apie mažuosius Baltijos pakrantės miestelius

„Tik išskirtinių gabumų žmonės, neturėdami patirties, galėtų parengti projektą INTERREG IIIA programai, todėl mums nemokama ekspertų pagalba buvo labai svarbi“, – teigė Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Eugenija Koveckienė. Ekspertai padėjo parengti paraišką originaliam projektui, kuris bus įgyvendinamas kartu su partneriais iš Kaliningrado srities. Kaip teigė E.Koveckienė, mažųjų Lietuvos pakrantės miestelių bibliotekoms suteikiama iki šiol neįprasta funkcija – jos telks šių gyvenviečių bendruomenes specialiuose informaciniuose centruose.

Pirmasis informacijos centras bus steigiamas Melnragėje. Į savo paplūdimiu garsėjantį miestelį vasarą suplūsta daugybė poilsiautojų iš Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų. Klaipėdiečiai planuoja atnaujinti bibliotekoje informacijos centrui skirtas patalpas, kuriose galės rinktis Melnragės bendruomenė, informaciją gaus turistai.

Klaipėdos viešoji biblioteka kartu su savo partneriais iš Svetlyj miesto Kaliningrado srityje žada kurti informacinį portalą, skirtą mažiesiems Baltijos pakrantės miestams. „Žmonės iš viso pasaulio internetu galės sužinoti apie tuos mažus taškelius Baltijos pakrantėje, kurie galbūt taip ir liktų nepastebėti“, – teigė E.Koveckienė.





Upe iš Gardino į Druskininkus

Turistinės kelionės Nemuno upe – sena Lietuvos turizmo specialistų svajonė. Plaukimas laivu nuo Gardino iki Klaipėdos jau netrukus gali tapti realybe. Su ekspertų pagalba INTERREG IIIA programai Druskininkų savivaldybės parengta paraiška – pirmas žingsnis, ieškant būdų Nemunu kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną. 113 tūkst. eurų vertės projektas turėtų būti vykdomas abipus sienos.

„Plaukimo Nemunu nuo Gardino iki Druskininkų idėja kilo ne tik mums – jau seniai ją svarsto Gardino valdžia“, – pasakojo Druskininkų savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Agnė Jazepčikaitė. Projekto rengėjai numato organizuoti susitikimus ir mokymus verslininkams, susidomėjusiems turizmo abipus sienos idėja.

Gardino parke, iš kurio galėtų plaukimą pradėti turistai, bus įrengtos pavėsinės, pradėta kurti prieplaukos infrastruktūra. Panašūs darbai numatyti ir Lietuvos pusėje. A.Jazepčikaitė teigė, kad turistai čia galės ne tik pailsėti, bet ir pernakvoti.

INTERREG IIIA projektą druskininkiečiai tikisi užbaigti kitų metų vasaros pabaigoje bendru Lietuvos ir Baltarusijos politikų, verslininkų, turizmo specialistų plaukimu iš Gardino į Druskininkus.

Neprižiūrėtų pasienio zonos objektų tvarkymas, gamtos rezervatų steigimas, bendri turizmo ir informaciniai projektai – netolima ateitis, kurią sukurti padės Europos Bendrijos parama. Nemokamai ekspertų parengtas paraiškas teikiantys INTERREG IIIA programos dalyviai tikisi, kad įgyvendinus projektus jų vietovėse gerės ekonominė situacija ir padaugės bendrų su kaimynais darbų. Lietuvos pasienio regionai nebus pamiršti ir ateityje – Geros kaimynystės programa bus tęsiama kitais metais.



Publikuota: 2006-07-31 18:46:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai