„Santaka“ / Žmonės buvusį vadovą pagyrė už rūpestį ir darbštumą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-31 18:40

Dalinkitės:  


Medelius Onos ir Jono Steponavičių atminimui prie muziejaus pasodino jų dukros su šeimomis.

Autorės nuotr.


Žmonės buvusį vadovą pagyrė už rūpestį ir darbštumą

Birutė NENĖNIENĖ

Primins medeliai

Sūdavos etnokultūros asociacija ir Sūdavos krašto muziejus pagerbė buvusio ilgamečio kolūkio pirmininko Jono Steponavičiaus atminimą 90-mečio proga.

Kartu buvo prisiminta jo žmona, ilgametė kolūkio vyr. agronomė Ona Steponavičienė.

Dalyvavo Steponavičių dukros Vitalija Gudaitienė ir Aurelija Grigalevičienė bei kiti šeimų nariai.

Kaimo bendruomenės vardu artimųjų buvo paprašyta į savo tėvų ir senelių amžinojo poilsio vietą Kauno Karmėlavos kapinėse nuvežti gėlių ir užžiebti žvakeles. Steponavičių atminimui Didvyžių bažnyčioje šv. Mišias aukojo kun. P.Marčiulionis, prie muziejaus artimieji pasodino liepaitę ir ąžuoliuką.

Vėliau visi buvo pakviesti pasivaišinti, susirinkusiems programą parodė pagyvenusių žmonių kolektyvas „Rudenėlis“. Seimo nario A.Butkevičiaus padėjėjas A.Neiberka perdavė muziejui dovaną – kompiuterį. Rajono savivaldybės vicemeras J.Meškauskas teigiamai įvertino muziejaus išsaugomą ryšį su pamokančia praeitimi.



Transporto priemonė

Dalykiškos konferencijos metu pranešėjai Vladas Černys, Regina Naujokaitienė ir kalbėjusieji Regina Vitkauskienė, Zena Grigaitienė, Vytautas Girdauskas, Vida Valaitienė, Kazimieras Naujokaitis bei kiti mintimis nusikėlė į netolimus laikus, pasidalijo prisiminimais apie savo bei kitų, tada dar jaunų žemės ūkio specialistų, pirmuosius žingsnius šiame krašte. Kalbėtojai prisiminė labiausiai įstrigusias bendravimo su Ona ir Jonu Steponavičiais akimirkas. Šypseną kėlė prisiminimai apie pirmąją kolūkio pirmininko transporto priemonę – per laukus dardėjusį vežimaitį, traukiamą gražiausio kaimo sarčio.



„Smetoninis“ inteligentas

V.Černys labai taikliai apibūdino sudėtingą pokario kaimo atmosferą, kolūkių kūrimosi laikotarpį, kurio istoriją Sūdavos krašte išsamiai yra užrašiusi kraštotyrininkė Regina Naujokaitienė. Kalbėtojas paskatino pamąstyti, kaip to meto gyvenimo kontekste atrodė 1948 metų spalį į Rumokų bandymų stotį pagal paskyrimą atvykę du jauni agronomai, augę ir išsilavinimą gavę kitoje aplinkoje.

Kai 1952 metais buvo sukurtas Arminų kolūkis, J.Steponavičius jam vadovavo nuo pat pradžios iki 1979 metų, žmona dirbo vyr. agronome, juodu kūrybiškai derino žinias ir nuomones. „Jie niekada nebuvo prisitaikę prie tuometinės valdžios, iki paskutinio atodūsio išliko lietuviškos dvasios ir aukštos moralės žmonėmis“, – sakė kalbėtojas. Muziejininkė Danutė Ardzijauskaitė, su J.Steponavičiumi anais laikais bendravusi kaip vykdomosios valdžios atstovė, surado itin taiklų vertinimą: „Iš kitų jis išsiskyrė išsilavinimu, didele erudicija, buvo kaip „smetoninis inteligentas“.



Dėkingi už pamokas

Kaip žinia, savanoriškai į kolūkius niekas nesiveržė, tačiau žmonėms neliko nieko kito, kaip susitaikyti su naująja tvarka. Pasak kalbėtojų, J.Steponavičiui pirmiausia rūpėjo, kaip padėti kaimo žmonėms užsidirbti duonos, kaip juose uždegti norą ir viltį išgyventi naujomis sąlygomis. Todėl pasitelkęs savo ir žmonos agronomijos mokslo žinias, nuolatos jas gilindamas, ėmėsi įgyvendinti sėjomainas. Pirmininkui pasitelkus gerus specialistus, kolūkis pasiekė didelių laimėjimų gyvulininkystėje.

Buvimas šalia J.Steponavičiaus daugeliui specialistų buvo kaip nepamainomos pamokos: pats sąžiningai dirbdamas to paties reikalavo ir iš kitų, rūpinosi, kad žmonės prasigyventų. Jam buvo svetimas melas. Šis žmogus turėjo gebėjimą savitai paveikti nusižengusius darbo drausmei ar vagišius, – užtekdavo įtaigaus jo žodžio, priverčiančio atsiprašyti dėl netinkamo poelgio. „Jis man buvo beveik kaip tėvas, išmokė dirbti tvarkingai ir sąžiningai“, – sakė buvusi gyvulininkystės specialistė R.Vitkauskienė. Jos buvusi bendradarbė Z.Grigaitienė ypač vertino tai, kad pirmininko skatinami jauni specialistai ne tik galėjo realizuoti savo žinias, bet buvo raginami siekti aukštojo mokslo.

J.Steponavičiui rūpėjo kaimo jaunosios kartos išsimokslinimas, todėl 1967 metais ūkio lėšomis pastatė vidurinę mokyklą.



Ošia agronomės parkai

Ona Steponavičienė žmonių atmintyje išlikusi ne tik kaip gera specialistė, aklai nesivadovavusi instrukcijomis „iš viršaus“. Ji kartu su savo vyru sudarė „gerą komandą“. Žmonės ją prisimena kaip kaimo kultūrinio gyvenimo organizatorę, propagavusią patriotiškumą ir tautiškumą. Veikli moteris paskui save patraukė visus, kuriems buvo artimas posakis, jog žmogus ne vien duona sotus.

Steponavičių rūpesčiu 1956 metais jau grojo kolūkio dūdų orkestras.

1957 metais agronomė suorganizavo pagyvenusių žmonių tautinių šokių kolektyvą, kuris dalyvavo dainų šventėse. 1959 metais sukūrė dramos kolektyvą. O.Steponavičienė organizavo ekskursijas, rankdarbių, valgių parodas ir t.t. Agronomė žmones skatino puošti savo buitį, sodinti medžius, dekoratyvinius krūmus, dalis dabar ošiančių parkelių atsirado jos rūpesčiu.



Mokė savo pavyzdžiu

Kalbėjusieji Steponavičius minėjo kaip darnią, pavyzdingą šeimą. „Nebuvo įprasta namuose daug kalbėti, tiesiog buvo gyvenama pagal principą: negalima paminti savo žmogiškos prigimties, kiekvieno žmogaus orumo, jo teisių ir norų. Tikriausiai tai abu tėvai atsinešė iš savo namų, vaikystės ir sunkios karo metų jaunystės. Mama, likusi visiška našlaite, labai gerai mokėsi gimnazijoje ir buvo atleista nuo mokesčio už mokslą. Žodis „mokslas“ mūsų šeimoje buvo šventas“, – prisiminimais dalijosi dukra Aurelija Grigalevičienė.

Steponavičių dukros baigė aukštuosius medicinos ir inžinerijos mokslus, išmokslino savo dukras, dabar mokslų siekia anūkai.

Gyvenimas teka kitu laiku, kitoje aplinkoje. Paklaustos, kas labiausiai įstrigo iš nepaprastai užimtų tėvų auklėjimo, jos įvardijo skatinimą mokytis ir pamokymą nepraeiti pro sutiktą žmogų nepasilabinus.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas