„Santaka“ / Maras skatina mažinti šernų populiaciją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-02-24 15:52

Dalinkitės:  


Mūsų apskrityje šernai afrikiniu kiaulių maru neužsikrėtę.

Autorės nuotr.


Maras skatina mažinti šernų populiaciją

Eglė MIČIULIENĖ

Šernams šiuo metu – nepavydėtinas laikotarpis. Lietuvoje plintant afrikiniam kiaulių marui (AKM) ieškoma veiksmingų priemonių šiai ligai sustabdyti. Taigi šernus naikina ne tik maras – tai daryti skatinami ir medžiotojai.



Įtraukta ne viena tarnyba

Šį mėnesį išleistu aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymu, priimtu įgyvendinant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus sprendimą, nuo vasario 15 iki 29 dienos Lietuvos miškuose nurodyta suskaičiuoti visus šernus.

Tai padaryti medžioklės plotams priskirtose teritorijose įpareigoti medžiotojai, o apskaitą koordinuos regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD). Rezervatuose apskaita rūpintis pavesta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.

Apskaitos duomenys turi būti suderinti su RAAD rajono agentūromis, VMVT teritoriniais padaliniais, miškų urėdijų girininkijomis.

Remiantis apskaitos rezultatais bus priimti sprendimai, kaip veiksmingiau užkirsti kelią AKM plitimui, ir nustatytos tolesnės priemonės šernų populiacijai reguliuoti.



Skaičiuodavo ir anksčiau

Medžiotojai į nurodymus suskaičiuoti šernus žiūri gana skeptiškai ir teigia, jog skaičiai tikslūs tikrai nebus. Tikslesnių rezultatų galima tikėtis nebent šviežiai pasnigus, o šiuo metu, kai žemė iš viso nepadengta sniegu, žvėrių pėdsakus pastebėti ir apskaitą atlikti sunku.

Kita vertus, kovą pradėti vesti jaunikliai situaciją vėl pakeis.

Tačiau, kaip teigė Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistai, „iš viršaus“ nuleisti įsakymai ne diskutuojami, o vykdomi.

– Šernai ir ankstesniais metais buvo skaičiuojami, kaip ir įvairūs kiti medžiojamieji gyvūnai. Skaičiuojama tam, kad būtų nustatyti sumedžiojimo limitai. Medžiotojai kiekvienais metais mums pateikia ataskaitas, kiek jų plotuose yra briedžių, elnių, stirnų, šernų, barsukų, vilkų ir kitų žvėrių. Tik ta ataskaita turi būti pateikta ne iki vasario pabaigos, kaip šįkart, o iki balandžio 15 d., – aiškino agentūros vedėjas Vitas Bakas.



Dviem kilometrams – vienas šernas

Pastaraisiais metais šernų medžioklės apribojimų nėra – priešingai, dėl plintančio AKM skatinama šiuos žvėris naikinti.

VMVT siūlo dar labiau sugriežtinti medžioklės reikalavimus, kad šių gyvūnų būtų išnaikinta kuo daugiau, ir iki balandžio 15 d. sureguliuoti šernų populiaciją taip, jog viename medžioklės ploto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau kaip 0,5 šerno. Siūloma leisti šernams medžioti naudoti netgi naktinio matymo prietaisus ir taikiklius, o galimai AKM užkrėstuose medžioklės plotuose – gaudykles-aptvarus. Medžiotojams, kurie nesumedžiotų pakankamai šernų, būtų atimta teisė į medžioklės plotus.

Tačiau patys medžiotojai nesutinka su tokia pozicija. Jie nenori iki tokio lygio išnaikinti šernų ir teigia, kad nėra pakankamai įrodymų, jog AKM plinta tik per šiuos žvėris. Anot vieno iš rajono medžiotojų, ypač gaila šauti į pateles: pavasarį nušovęs šernę gali pasmerki bado mirčiai visą vadą jauniklių. Į tokį šernų naikinimo vajų atsargiai žiūri ir Aplinkos ministerija.

Tačiau VMVT specialistai baiminasi, kad nenaikinant šernų pavojingasis AKM gali išplisti ir į kiaulių ūkius, o tada jau reikės naikinti ne tik šernus, bet ir kiaules.



Išmokos už pateles

Skatinant naikinti šernus, nuo lapkričio vidurio pradėta mokėti ir išmokas už sumedžiotas jų pateles.

Už sumedžiotą nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus patelę medžiotojams mokama 50 eurų, nuo 24 mėn. – 100 eurų.

Kaip teigė Vilkaviškio VMVT vyr. vet. gydytoja inspektorė Ramunė Jakubauskienė, mūsų rajone tokios išmokas jau skirtos 17 kartų.

– Neretai medžiotojams atrodo, jog šernas pagal svorį turėtų būti vyresnis. Tačiau kad būtų nustatytas amžius, mes į laboratoriją siunčiame mėginius, patys „iš piršto“ duomenų nelaužiame, – kalbėjo specialistė.



Moka ir už gaišenas

Šį mėnesį VMVT pranešė dar vieną naujovę: gyventojams bus mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas.

Radus šerno gaišeną, jos negalima judinti. Apie radinį reikia pranešti centrinei ar teritorinei VMVT. Gaišenos radimo vietą nurodžiusiam ir prašymą užpildžiusiam gyventojui bus sumokėta 30 eurų dydžio išmoka.

Teigiama, kad operatyvus šernų gaišenų sunaikinimas ir vietovių dezinfekavimas mažina AKM viruso plitimo tikimybę.

Pasak Vilkaviškio VMVT R. Jakubauskienės, kol kas apie rastus nugaišusius šernus į tarnybą dar nesikreipė nė vienas rajono gyventojas.






FAKTAI



Pirmasis AKM atvejis Lietuvoje užfiksuotas 2014 m. sausio mėn., radus nugaišusį šerną. Nuo tos dienos liga smarkiai išplito.



2014 m. Lietuvoje afrikinis kiaulių maras nustatytos 45 vietose 76 šernams, o per 2015 m. liga nustatyta jau 111 vietų, diagnozė patvirtinta 132 šernams.



Nuo šių metų pradžios Lietuvoje jau užregistruotos 26 vietos, kuriose rasti ar sumedžioti 28 AKM sergantys šernai.



Vien praėjusią savaitę užfiksuotos septynios vietos, kuriose nustatytas AKM. Liga diagnozuota Kupiškio, Vilniaus, Molėtų, Trakų, Anykščių ir Ignalinos rajonuose.



Lietuvos kiaulių ūkiuose užfiksuota 19 AKM atvejų: 6 židiniai 2014 metais ir 13 – 2015 m. Šiuo metu ligos plitimas ūkiuose sustabdytas, paskutinis atvejis užfiksuotas pernai rugpjūčio mėnesį Trakuose.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas