„Santaka“ / Europos vaistininkai paklūsta vilkaviškietei / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Neseniai Jūratei Švarcaitei teko skaityti pranešimą metiniame Farmacinės grupės prie Europos Sąjungos suvažiavime Dubline.

Europos vaistininkai paklūsta vilkaviškietei


Farmacijos grupei prie Europos Sąjungos vadovaujanti vilkaviškietė galėtų didžiuotis pasiekusi karjeros aukštumas. Tačiau neeilinės patirties įgijusi mergina savo ateitį sieja su gimtine. Šiuo metu Briuselyje gyvenanti Jūratė ŠVARCAITĖ mielai sutiko papasakoti, nuo ko prasidėjo jos kelias į farmaciją ir kaip jai pavyko įgyti tarptautinį kolegų pripažinimą.

– Kaip į Jūsų gyvenimą atėjo farmacija? Gal pasirinkimą lėmė tėtis – kelių vaistinių mūsų rajone savininkas Antanas Švarca?

– Farmacija, o tiksliau – vaistininkystė, mano aplinkoje buvo nuo vaikystės. Mūsų šeima gyveno Vilkaviškyje, Kęstučio gatvėje, prie pat senosios „gaisrinės“. Tad iki centrinės vaistinės, kuriai tuo metu vadovavo tėtis, buvo keli žingsniai. Dažnai ten sukinėdavausi ir dievinau vaistinės kvapą, žavėjo švara ir tvarka, įmantrūs vaistų ruošimo indai, tėčio meilė žmonėms… Man tai buvo magiška vieta, todėl užaugusi svajojau būti vaistininke. Paauglystėje, natūralu, buvo maišto akimirkų ir visokiausių pasvarstymų. Bet baigiamosiose mokyklos klasėse, kai teko rinktis mokslų kryptį, grįžau prie vaikystės svajonių.


2002 metais, kai stojau į Medicinos universiteto Farmacijos fakultetą, ši specialybė buvo ypač populiari. Tad tik gerai išlaikiusi valstybinius egzaminus galėjau tikėtis studijuoti farmaciją. Jos studijos – tikrai sudėtingos. Tai chemijos, fizikos ir medicinos mokslų mišinys. Vaistininko profesijos esmė – suprasti vaisto kūrimą nuo atomo iki jo veikimo žmogaus organizme, tai yra tapti vaistų ekspertu.



– Ar niekada nesuabejojote dėl savo pasirinkimo?

– Kaip ir visiems, teko išgyventi keletą „krizių“, kai galvojau, kad daugiau nebegaliu, praradau motyvaciją. Tačiau visada jaučiau tėvų palaikymą, galėjau atvirai pasikalbėti apie savo abejones.

Jau studijuodama ketvirtame kurse pagal studentų mainų programą pasinaudojau galimybe išvykti į Italiją. Tai buvo tikrai puiki patirtis, todėl išbandyti tokias galimybes rekomenduočiau visiems. Gyvenimas toli nuo namų nebuvo labai neįprasta, nes jau buvo tekę per vasaros atostogas darbuotis JAV. Tačiau akademine prasme patirtis buvo neįkainojama. Teko susidurti su kitokiu dėstytojų požiūriu į studentą, kita mokymo metodika. Ten išmokau prisiimti atsakomybę už tai, ką mokausi. Supratau, kad mano mokslų tikslas – ne gauti gerą pažymį, bet įgyti reikiamą kompetenciją, gebėti gaunamas žinias pritaikyti būsimoje veikloje ir suprasti jų svarbą.


Farmacijos studijas baigiau grįžusi į Lietuvą. Po metų vėl atsirado galimybė grįžti į universitetą. Vėliau Londono farmacijos mokykloje įgijau vaistininko praktikos magistro kvalifikaciją. Tai buvo podiplominės studijos, kurių metu mums paskaitas skaitė daug aukščiausią kvalifikaciją turinčių vaistininkų – šios srities lyderių. Jie dar labiau sustiprino jausmą, kad esu teisingame kelyje.



– Kaip baigus mokslus klostėsi Jūsų karjera?

– Mano karjeros sėkmės paslaptis – atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Dar studijuodama aktyviai dalyvavau studentiškoje veikloje Lietuvoje, taip pat atstovavau Lietuvos studentams farmacininkams Europos farmacijos studentų organizacijoje. Tai, be abejo, padėjo įgauti kitokios patirties, atvėrė daug galimybių. Baigus studijas Londone, teko padirbėti akademijoje. Vėliau persikėliau į Briuselį. Ten dirbau asociacijoje, kuriai dabar vadovauju. Grįžusi į Lietuvą, porą metų darbavausi vaistinių tinkle „Camelia“ farmacinės rūpybos vadove. Ten turėjau galimybę įgyvendinti viską, ką geriausio mačiau Europoje. Galiu pasidžiaugti, jog ne vienas projektas, pradėtas tinkle „Camelia“, ir toliau sėkmingai vystomas mano komandos, kurioje užaugau kaip vadovė. Atgal į Briuselį išvykau gavusi kvietimą į darbo pokalbį. Mat iš pareigų pasitraukus buvusiam Farmacijos grupės prie ES vadovui, daugeliui buvusių bendradarbių ir tarybos narių atrodė, kad turiu išbandyti jėgas naujose pareigose. Tad įveikusi nemažą konkursą jau pusmetį dirbu Farmacijos grupės prie ES generaline sekretore.


Supratau, kad mano mokslų tikslas – ne gauti gerą pažymį, bet įgyti reikiamą kompetenciją, gebėti gaunamas žinias pritaikyti būsimoje veikloje ir suprasti jų svarbą.


– Kuo užsiima organizacija, kuriai vadovaujate, ir kaip atrodo Jūsų darbo diena?

– Vadovauju Farmacinei grupei prie ES (PGEU). Šis pavadinimas dažnam nieko nesako. Tai yra organizacija, vienijanti vaistinėms ir vaistininkams atstovaujančias asociacijas Europoje. Turime atstovų iš 34 Europos šalių. Atstovaujame 400 000 vaistininkų ir 160 000 vaistinių. Mūsų tikslas – sukurti galimybes nacionalinėms organizacijoms dalytis gerąja praktika ir patirtimi, mokytis vieniems iš kitų. Mes taip pat esame oficialiai pripažinti ES institucijų, Europos vaistų agentūros ir kt. partneriai. Siekiame užtikrinti, kad vaistininkų balsas būtų išgirstas ir kuriant įstatymus, kurie turi tiesioginę įtaką farmacininkų darbui, būtų atsižvelgta į mūsų nuomonę. Mūsų tikslas, kad vaistininkai būtų pripažinti sveikatos priežiūros specialistais ir vaistinės taptų lygiaverte sveikatos sistemos dalimi. Vaistininkų teikiamos paslaugos padeda ne tik individualiai kiekvienam iš mūsų, bet ir prisideda prie geresnių visuomenės sveikatos rodiklių, dažnai padeda išvengti nuostolių, susijusių su netinkamu vaistų vartojimu.

Kaip ir bet kurioje organizacijoje, sprendimus priima Generalinė asamblėja, kurią sudaro visų šalių, dalyvaujančių šioje veikloje, atstovai. Sklandžią organizacijos veiklą užtikrina 8 atstovų taryba, o jos nariai skiriami rotacijos principu. Aš vadovauju 4 žmonių sekretoriatui, kuris rūpinasi, kad visi priimami sprendimai būtų įgyvendinti, užtikrina nuoseklų bendradarbiavimą su suinteresuotomis grupėmis, institucijomis, valdžios atstovais.

Darbo reikalais tenka nemažai keliauti. Tomis dienomis, kai dirbu Briuselyje, darbą pradedu 8.30 val. Belgijoje įprastai darbas prasideda nuo 9 val. Tačiau aš atvykstu anksčiau ir pusvalandį skiriu spaudos apžvalgai, dienos darbams suplanuoti. Pirmąją pusę dienos dažniausiai skiriu komandai. Dažnam jų reikia mano patarimo. Tikroji darbo diena, kai galiu prisėsti prie savo tiesioginių darbų, prasideda gerokai po pietų, todėl niekaip nepavyksta sutilpti į darbo valandas.

– Kokią matote Lietuvos farmacijos ateitį?

– Farmacinė grupė prie ES atstovauja visų Europos vaistininkų ir vaistinių interesams, nors Lietuvos vaistininkų tarp asociacijos narių kol kas neturime. Tačiau lietuviški reikalai yra labai arti mano širdies.


Vaistininkystės ateitis tokia, kokią ją nori turėti vaistininkai. Mums vis dar labai trūksta pilietiškumo, tikėjimo, kad esi savo likimo kalvis, organizuotumo. Tačiau jaučiu, jog tai keičiasi. Po truputį keičiasi ir politikų požiūris. Dar reikės nueiti ilgą kelią, bet remdamiesi kitų šalių pavyzdžiais mes susivoksime ir vaistinė taps sveikatos centru bendruomenės šerdyje.

– Ar žadate ilgam užsibūti Briuselyje, kokie Jūsų ateities planai?

– Mano pagrindinis profesinis moto – ką darai, daryk labai gerai. Šiuo metu jokių kitų planų, nei gerai atlikti savo darbą, neturiu. Atstovauju tai kartai, kuri ilgai neužsisėdi vietoje. Tikiu, kad veiklos kaita naudinga ne tik specialistui, bet ir darbovietei. Naujas žmogus dažnai įneša naujų vėjų.

O dėl tolimesnės ateities... Žinau, jog kažkada vis tiek grįšiu į tėčio vaistinę. Čia viskas prasidėjo, čia dažnai atvykstu pasisemti įkvėpimo. Norėčiau kada nors paversti tėčio vaistinę geriausia vaistine rajone ir kad ji taptų gerų specialistų kalve.

Į Lietuvą grįžtu dažnai, bent kartą per mėnesį. Ilgiuosi artimųjų, draugų, savo aplinkos. Man Lietuva be galo graži: gimtas miestas, rajonas, Suvalkijos lygumos, ežerai – tai nepakartojama.


Kai pabendrauju su žmonėmis, jaučiu, kad čia mano vieta, – jai ir priklausau. Nemanau, jog mums ko nors trūksta. Gal tik truputėlio optimizmo, pozityvaus požiūrio ir noro tai, kas netenkina, keisti.



Publikuota: 2016-02-24 10:58:00

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai