„Santaka“ / Ateizmas – mažai pastebimas, bet aktualus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-02-23 08:39

Dalinkitės:  


Vytauto Didžiojo universiteto magistrės Rasos Bendaravičienės tyrimas ateizmo tema pelnė aukštą Lietuvos sociologų draugijos įvertinimą.

Ateizmas – mažai pastebimas, bet aktualus

Renata VITKAUSKIENĖ

Diskutuojant apie toleranciją iš daugumos kažkuo išsiskiriantiems žmonėms beveik nieko negirdėti apie ateistus. Negi jų nebėra? O gal bet kokią religiją atmetantys žmonės turi priežasčių garsiai nedeklaruoti savo pasaulėžiūros?

Atsakymų į šituos klausimus ieškojo mūsų kraštietė Rasa Bendaravičienė. Išvadas apie šių laikų ateizmą, ateistų situaciją sociologė padarė ištyrusi internetinės žiniasklaidos publikacijas ir tyrimo tikslais pabendravusi su pačiais ateistais.

– Kuo Jums įdomi ateizmo šiandienos visuomenėje tema?

– Religijos sociologijos studijų kryptį rinkausi kaip vieną įdomiausių, kupiną įvairių prieštarų, leidžiančią kasdien sužinoti naujo apie tai, kaip gyvena ir tiki žmonės visame pasaulyje. Juk tikėjimas ar netikėjimas daro įtaką kiekvieno iš mūsų kasdieniam gyvenimui ir pasirinkimams: kaip elgtis, ką valgyti, kaip rengtis, su kuo bendrauti, kaip siekti tam tikrų tikslų.

Gilindamasi į religijos sociologiją pradėjau dirbti nevyriausybinėje organizacijoje Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centre (NRTIC). Dirbdama susipažinau ir bendravau su žmonėmis, atstovaujančiais skirtingoms religijoms. Mano aplinkoje buvo nemažai įsitikinusių ateistų, neabejingų tam, kas vyksta Lietuvos religiniame lauke.

Bendraudama tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje su skirtingų įsitikinimų žmonėmis supratau, jog yra tam tikros prieštaros. Nors kitose šalyse religijos sociologai ateizmą ir abejingus religijai asmenis tyrinėja mažiausiai dešimt metų, Lietuvoje tokių tyrimų neturėjome. Taigi nusprendžiau padėti pamatą tolimesniems tyrimams, kurie yra reikalingi, kad galėtume suprasti, kas vyksta mūsų visuomenėje, o ne remtis stereotipais, atsirandančiais dėl informacijos trūkumo.

– Kodėl ateizmo tema šiandien nustumta į paribius?

– Viena iš priežasčių – įsivaizdavimas, kad ateizmo sąvoka buvo aktuali tik sovietmečiu.

Svarbus ir tas faktas, jog, NRTIC 2014 m. atlikto tyrimo duomenimis, įsitikinę ateistai sudaro tik 1, 8 proc. populiacijos. Kiti netikintieji bei abejingi religijai asmenys sudaro dar 15 proc. populiacijos. Dauguma apklaustųjų (80 proc.) nurodė, kad jie yra tikintys. Iš visų tikinčiųjų katalikais save įvardijo 94 proc. respondentų.

Nors oficialūs skaičiai rodo, jog ateistų nėra daug, jų veikla pastaruosius dešimt metų aktyvėja. Tas itin matyti internete, nes didžiąją dalį ateistų sudaro žmonės iki 35 metų. Socialiniai tinklai suteikė galimybes ateistams efektyviau bendrauti tarpusavyje, kurti interneto puslapius ateizmo temomis, skleisti žinią, kas yra šiuolaikinis ateizmas. Kitose viešose erdvėse, ne internete, ateistus matome retai, nes vis dar stiprus neigiamas nusistatymas šios grupės atžvilgiu. Patys ateistai vengia aktyviai demonstruoti savo idėjas už internetinės erdvės ribų. Dėl to ši tema lieka mažiau pastebima, tačiau tai nereiškia, kad neaktuali.

– Kokios idėjos vyrauja šiuolaikiniame ateizme? Kuo jis skiriasi nuo propaguoto sovietmečiu?

– Šiuolaikinis ateizmas dar yra įvardijamas naujuoju ateizmu. Jis siejamas su tokiais šiuolaikiniais mąstytojais, kaip Ričardas Davkinsas, Kristoferis Hičensas, Semas Harisas. Naujajam ateizmui ypač būdinga kritiško mąstymo skatinimas, domėjimasis mokslu, dažnai pasisakoma už žmogaus teises. Naujasis ateizmas gali apimti gana skirtingai mąstančius ar tam tikrus religinius klausimus nevienodai vertinančius ateistus, tad jis nėra vienalytis. Šiuolaikinio ateizmo idėjos yra orientuotos į individo mąstymą, jo asmeninį pasirinkimą argumentuotai mąstyti savo pasirinktu būdu. Sovietinis ateizmas buvo neatsiejama politinės ideologijos dalis. Kritinis mąstymas tikrai nebuvo to meto ateizmo bruožas. Nebuvo tai ir laisvas pasirinkimas. Buvo pageidaujama, kad kiekvienas taptų ateistu, jei nori būti pilnateisiu sovietinės visuomenės nariu. Aišku, skyrėsi ir mąstytojai. Tačiau būtent kritinis mąstymas ir laisvas pasirinkimas yra kertiniai skirtumai tarp sovietinio ir naujojo ateizmo.

– Sovietmečiu vieša deklaracija, jog esi ateistas, buvo pageidaujamas ir svarbus privalumas, ypač užimant tam tikras pareigas ar siekiant karjeros. Kaip į tokius pareiškimus visuomenė reaguoja dabar? Ar ateistai, viešai prabilę apie savo pasaulėžiūrą, nerizikuoja pakenkti karjerai, įvaizdžiui visuomenėje?

– Priklauso, kaip tas pasakoma, kokios karjeros siekiama. Per tyrimus apklausiau informantę, kuri yra nevyriausybinės organizacijos direktorė. Ji neslėpė esanti ateistė, tai atsispindėjo ir apklaustosios veikloje. Tačiau informantė teigė, kad viešai savo pažiūrų niekad nedeklaruotų, kai organizacija yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Jos manymu, tai galėtų sukelti tam tikrų nepatogumų ar nemalonumų.

Tirdama internetinės žiniasklaidos publikacijas Lietuvoje neretai pastebėjau, jog siekiant pakenkti politikų, kitų visuomenės veikėjų įvaizdžiui, ypač jei pastarųjų veikla nesutampa su krikščioniškomis idėjomis, oponentai nevengia jų pavadinti „ateistais komunistais“. Tai rodo, kad viešojoje erdvėje vengiama ateizmo sąvokos kaip „nešvarios“. Ji vis dar siejama su komunistinėmis pažiūromis ir gali pakenkti viešo asmens įvaizdžiui. Net penktadalyje visų mano tirtų publikacijų ateizmas minimas šalia komunizmo.
tikėjimas ar netikėjimas daro įtaką kiekvieno iš mūsų kasdieniam gyvenimui ir pasirinkimams: kaip elgtis, ką valgyti, kaip rengtis, su kuo bendrauti, kaip siekti tam tikrų tikslų.


– Į ką visuomenės katalikiškoji dalis žiūri palankiau: į ateistus ar į kitos religijos išpažinėjus?

– Tyrimų duomenys rodo, jog 2007–2014 m. tolerancija tiek vieniems, tiek kitiems sumažėjo. Į ateistus Lietuvoje žiūrima palankiau negu į religinių mažumų atstovus. Apie religines mažumas visuomenė žino dar mažiau negu apie ateistus, vyrauja įvairūs stereotipai, todėl nestebina, kad religinės mažumos vertinamos ne taip palankiai.

– Kodėl stinga tolerancijos ateistams?

– Yra kelios priežastys, tačiau galima įvardyti dvi pagrindines. Pirmoji būdinga posovietinėms šalims, kuriose ateizmas vis dar siejamas su komunistine ideologija, o ateistai įsivaizduojami kaip turintys kažką bendro su prorusiškomis idėjomis.

Kita priežastis būdinga daugeliui pasaulio visuomenių.

Ateizmas vis dar gali būti siejamas su nemoraliu ar net kriminaliniu elgesiu. Tai rodo Vakaruose atlikti tyrimai. Anot kai kurių tyrėjų, yra ryšys tarp religinės pozicijos ir kriminalinio elgesio.

Kiti tyrimai atskleidė, kad religingumas neturi reikšmingos įtakos kriminaliniam elgesiui. Kai kalbama apie nepilnamečius, vartojančius alkoholį, narkotikus, netikintys, abejingi religijai žmonės dažniau pažeidžia įstatymus negu religingi. Tačiau kalbant apie sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, žmogžudystes, nėra įrodymų, jog ateistai ar netikintieji dažniau nei tikintys žmonės įvykdytų tokius nusikaltimus.

– Koks religijos ir koks ateizmo „svoris“ šių dienų visuomenėje?

– Analizuojant internetinės žiniasklaidos publikacijas išryškėjo, kad, prabilus apie bandymus ar norą sumažinti Romos katalikų bažnyčios vaidmenį tam tikrose organizacijose ar srityse, šitas siūlymas kai kuriais atvejais parodomas kaip pavojingas žingsnis, dėl kurio gali būti susiduriama su moralės ir etikos problemomis. Nors kai kurie dvasininkai nevengia pripažinti, jog priklausymas vyraujančiai religinei bendruomenei virsta tradicijos palaikymu, o ne praktikuojamu tikėjimu, tyrimai rodo, kad Romos katalikų bažnyčia toliau reiškiasi kaip aktyvi viešojo visuomenės gyvenimo dalyvė. Ji neatsiriboja nuo pozicijos išsakymo bioetiniais ir kitais socialiniais klausimais.

Tuo tarpu ateizmas neretai įvardijamas kai kurių socialinių problemų (patyčių, šarlatanizmo, žmogaus teisių pažeidimų, nedorybių) priežastimi, laikomas destruktyvia, nemoralia, žalinga pažiūrų sistema, „mirties kultūra“.

Ateizmas dažnai tapatinamas su komunistinėmis pažiūromis, o valdininkai, nepateisinantys krikščioniškų lūkesčių, gali būti apšaukiami „ateistais komunistais“. Tad ateistai viešojoje erdvėje vaizduojami kaip grėsmę keliantys „kiti“, esantys už lietuviškos kultūros, lietuviško tapatumo ribų.

Žiūrint į katalikų ir ateistų santykį globaliu mastu pastebima įdomių tendencijų. Lietuvoje publikacijose religijos temomis vyrauja kritiška ateistų retorika, o užsienyje dažnesni radikalūs ateistų pasisakymai.

Kitas įdomus faktas, kad katalikų atstovai labiau linkę eiti į dialogą su ateistais. Naujojo ateizmo ideologai šito dialogo vengia ar net jį kritikuoja.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas