„Santaka“ / Pasėlių situacija rajone – nepavydėtina

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-02-22 16:02

Dalinkitės:  


Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantas Kęstutis Bukauskas, apžiūrėjęs žieminių rapsų laukus, tvirtino, kad tikrai ne visus šių kultūrų plotus teks atsėti.

Autoriaus nuotr.


Pasėlių situacija rajone – nepavydėtina

Andrius GRYGELAITIS

Panašu, kad besitęsianti žiema rajono ūkininkams nepaliks daug teigiamų įspūdžių. Mūsų regione daug kur iššalo pasėliai. Labiausiai nukentėjo žieminių rapsų laukai.



Trūko sniego

Kad situacija mūsų krašte sudėtinga, pripažįsta visi. Anot specialistų, Vilkaviškio rajonas – vienas labiausiai nukentėjusių visoje Lietuvoje. Panašiai kaip ir mūsų krašto ūkininkai nuostolių patyrė Tauragės, Jurbarko, Šakių, Kalvarijos bei Lazdijų rajonų žemdirbiai.

„Pas mus situacija labai sudėtinga. Žiūrint vizualiai, tiek rapsai, tiek žieminės grūdinės kultūros itin nukentėjo. Aišku, kai kurios augalų veislės išsilaikė geriau, tačiau didelė dalis iššalo. Pradedant nuo Kauno į rytus, vakarus bei šiaurinę šalies dalį, pasėliai išsilaikę žymiai geriau. Kai šalo 15 ir daugiau laipsnių, ten buvo sniego, o pas mus – ne. Tai pagrindinė problemų priežastis“, – teigė UAB „Litagra“ Vilkaviškio skyriaus vadybininkas-konsultantas Danius Juselis.

Jis tvirtino, jog mūsų krašto žemdirbiai kol kas panikuoti neturėtų, nes žiema dar nesibaigė ir situacija gali keistis. Tiesa, anot specialisto, jei dar bent kelias dienas stipriai pašaltų, ir taip šalčių išvarginti pasėliai, ko gero, tikrai neišgyventų. Dėl šios priežasties jis ragino rajono ūkininkus dar neišparduoti sandėliuose laikomų vasarinių kultūrų sėklų, kad vėliau jų netektų patiems pirkti.



Stengiasi raminti

„Liūdniausia padėtis yra tų, kurie sėjo žieminius rapsus. Greičiausiai juos visus teks atsėti. Tiesa, tiems, kurie turi pasėję žieminių kviečių, dar nereikėtų išsigąsti. Važinėjame po laukus ir matome, jog rudi jų daigeliai lyg ir pamažu pradeda žaliuoti. Vadinasi, atsigauna. Raminame ūkininkus, kad jie dar neprarastų vilties. Kol kas neaišku, kokia bus likusi žiema ir pavasario pradžia. Kovo pabaigoje bus galima pasakyti viską tiksliau“, – sakė AB „Linas agro“ vadybininkas-konsultantas Raimundas Švabas.

Specialistas patarė iššalusius žieminių rapsų plotus atsėti ne vasariniais rapsais, o vasariniais kviečiais. Anot jo, dirvoje bus vis tiek išlikę žieminių rapsų pabirų, o juos išnaikinti iš vasarinių rapsų būtų beveik neįmanoma. Tačiau vasariniuose kviečiuose tą padaryti galima įvairiais chemikalais.

Panašios nuomonės laikėsi ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantas Kęstutis Bukauskas.

„Labiausiai kenčia tie, kurie sėjo prancūziškas veisles. Tiesa, jie žinojo, kad stipriai rizikuoja. Rapsai irgi ne visų iššalo. Mano paties žieminiai rapsai kol kas dar atrodo neblogai. Tiesa, daugeliui ūkininkų vis dėlto teks juos atsėti kitomis kultūromis. Atsėti plotus vasariniais rapsais nerekomenduoju. Juos reikia dažnai purkšti, o ir derlius dažnai būna ne toks, kokio tikimasi. Be to, neaišku, koks bus pavasaris, kiek bus drėgmės, kaip greitai rapsai sudygs. Problemų gali būti daugiau nei naudos. Esu nusistatęs prieš vasarinius rapsus ir miežius. Šių kultūrų neauginu jau kokius 7–8 metus. Jei reikės atsėti žieminių rapsų plotus, vietoj jų į dirvą siūlyčiau berti vasarinių kviečių sėklų“, – sakė K. Bukauskas.

Tiesa, Žemės ūkio skyriaus specialistai atsėjant iššalusius plotus ūkininkams patarė nepamiršti deklaravimo taisyklių – išlaikyti bent dvi (deklaruojantiesiems iki 30 ha žemės) ar tris (deklaruojantiesiems per 30 ha žemės) skirtingas kultūras ir atitikti žalinimo reikalavimus.



Draudimo nauda abejoja

Nors kai kuriuos pasėlius teks atsėti kitomis kultūromis, tačiau rudenį ūkininkų į žemę išbertos trąšos netaps bloga investicija. Anot kalbintų specialistų, nauda išliks.

„Iš naujo laukų tręšti tikrai nereikės. Fosforas ir kalis niekur nedingo. Tik azoto žemėje jau nebus likę, todėl azotinėmis trąšomis teks dar papildomai patręšti atsėtas kultūras“, – sakė D. Juselis.

Kol kas akivaizdu viena – rajono žemdirbiai tikrai patirs nuostolių. To būtų galima išvengti, jeigu ūkininkai draustų savo pasėlius. Vis dėlto mūsų krašto gyventojai nelabai linkę tą daryti. Praėjusiais metais savo pasėlius draudė vos 5 rajono žemdirbiai, šiais – 9.

„Draudžiančiųjų gal būtų ir daugiau, tačiau draudimo agentai sudaro tokias sąlygas, kad mūsų krašto žemdirbiams nelabai apsimoka jomis pasinaudoti. Pavyzdžiui, drausti vien žieminius rapsus niekas neleidžia, privaloma drausti visus pasėlius. Rizika, jog iššals žieminiai rapsai, yra gana didelė, gal net 70 proc., o kad iššals javai – gal tik 10 proc. tikimybė“, – svarstė R. Švabas.

Anot jo, mūsų krašto ūkininkai ir taip turi džiaugtis, kad pastaruosius trejus metus rapsai neiššaldavo. Seniau būdavo atvirkščiai: trejus metus iššąla, vienus – ne.

„Suvalkiečiai pastaruoju metu juokėsi iš žemaičių ir aukštaičių, jog šiems tenka atsėti žiemines kultūras. Šiemet tikriausiai bus viskas atvirkščiai. Vis dėlto drausti savo pasėlių mūsų krašto ūkininkams nelabai apsimoka. Geriau draudimui skirtą sumą padėti į banką ir laikyti ten tol, kol jos prireiks. Be to, apsidraudus ir dėl gamtos sąlygų patyrus nuostolių, kitais metais draudimo suma stipriai išauga. Atrodo, kad pats žmogus dėl to yra kaltas. Taip būti neturėtų“, – skeptiškos nuomonės dėl pasėlių draudimo laikėsi ir K. Bukauskas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas