„Santaka“ / Vilkaviškiečius pavasariu užkrės flamenko teatras iš Ispanijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Išsinuomotų 1 arba 2 kambarių butą Vilkaviškyje. Tel. 8 625 53 553.
Galioja iki: 2019-01-17 08:22:33

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-02-19 16:13

Dalinkitės:  


Išraiškingame Jazmin Centeno šokyje – aistros ir emocijų viražai.

Vilkaviškiečius pavasariu užkrės flamenko teatras iš Ispanijos

Nėra geresnio būdo pasitikti pavasarį, kaip tai daryti su žaisminga muzika, aistros, emocijų ir šokio sinteze. Meilė, neapykanta, judesys ir širdį paliečiančios melodijos. Visa tai – flamenkas. Scenoje kaukšint bateliams, aidint būgnams, aistringiems gitaros pasažams ir žaismingiems šūkiams nepasiduoti pavasario energijai tiesiog neįmanoma. Pirmosiomis kovo dienomis Lietuvoje pirmą kartą viešės autentiškas aistringojo flamenko meno teatras „Amorodio” iš Ispanijos Kovo 5 d., 18 val., jis koncertuos ir Vilkaviškio kultūros centre.

Andalūzijos gatvėse užaugę ir tikrąjį flamenką pažinę bei įsimylėję artistai – savo srities profesionalai. Viena jų – „Amorodio“ šokėja Jazmin CENTENO su laikraščio skaitytojais dalijasi savo ir flamenko istorija.

– Kaip Jūs atradote flamenko šokį?

– Flamenką padėjau šokti būdama vos vienuolikos metų. Jau pačių pirmų flamenko pamokų metu atradau save ir nuo tada šis šokis užkariavo visą mano dėmesį. Galima sakyti, įsimylėjau flamenką. Einant metams šokis man tapo vis reikšmingesnis ir užėmė vis didesnę mano gyvenimo dalį. Matyt, todėl susiklostė aplinkybės ir galiausiai atsiradau pačioje flamenko širdyje – Sevilijoje.

– Jums teko dirbti su žymiais flamenko grandais. Kokį projektą atsiminsite visą gyvenimą?

– Turbūt viena svarbiausių mano patirčių buvo darbas su Jose Galvan, viena žymiausių flamenko pasaulio figūrų – Pastora Galvan ir Israel Galvan tėvas. Pažintis su šiuo meistru man suteikė galimybę susipažinti su autentiškuoju flamenku ir tradicine jo puse. Tai mane labai įkvėpė, paskatino kurti spektaklius, kurie vėliau man ir atnešė tokį didžiulį kūrybinį džiaugsmą.

– Turbūt per spalvingą karjerą yra nutikusi ne viena linksma istorija?

– Pirmas dalykas, kuris dabar šauna į galva, nutiko praėjusiais metais Portugalijoje. Pasirodymo metu visa trupė išėjome į sceną ir ėmėme šokti alegrias šokio dalį. Alegrias nėra iš linksmiausių žanrų. Staiga dainininkė pamiršo dainos posmą ir sutrikusi tiesiog išlemeno kažką panašaus į „fuera“ ar kitą nieko nereiškiančią frazę. Atrodo, tik tokia smulkmena, bet ji privertė pratrūkti juokais ne tik pačią atlikėją, bet ir visus likusius muzikantus. Žinote, kaip tarsi iš niekur pačioje netinkamiausioje vietoje ir netinkamiausiu metu užpuola nesuvaldomas juoko priepuolis? Tai buvo vienas iš tokių kartų. Muzikantų juokas kažkokiu būdu persidavė publikai ir ši taip pat ėmė nuoširdžiai kvatotis.

– Kai Lietuvoje vyksta flamenko šou, nuolat minima Ispanija ir Andalūzija. Ar čia flamenkas tikrai kitoks nei kitose pasaulio šalyse?

– Žinoma, kitoks. Andalūzija yra flamenko gimtinė. Ši vieta iki šių dienų yra pati geriausia vieta mokytis flamenko ir visko, kas susiję su juo. Visi flamenko profesionalai kažkurį savo karjeros etapą taip pat praleido Andalūzijos gatvėse, bandydami prisijaukinti šokį, ieškodami dar naujesnių jo atspalvių.

Žinoma, flamenkas labai populiarėja visame pasaulyje ir mes, Ispanijos flamenko atlikėjai, kartais visai nesistebime pamatę, jog autentišką flamenko meną žiūrovams pateikia visai su Ispanija nieko bendra neturinčios trupės. Ir tai tikrai nėra blogai.

Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje yra puikių džiazo muzikantų ir į jų koncertą atvykę klausytojai nesijaučia nusivylę, jog atlikėjas nėra amerikietis, nors džiazo šaknys yra būtent Jungtinėse Amerikos Valstijose. Neabejoju, panašiai nutiks ir su flamenku.

– Kaip manote, ar konstruktyvūs lietuviai kitaip žiūri į flamenko meną nei emocionalieji ispanai?

– Į tokius klausimus mėgstu atsakyti, pasinaudodama persiko ir kokoso metafora. Įsivaizduokite, kad ispanas – tarsi persikas. Jis minkštas iš vidaus, bet kauliukas labai kietas ir sunkiai prieinamas. O štai lietuvis ar kitos konstruktyvesnės šalies gyventojas galbūt labiau panašesnis į kokosą: itin kietas iš išorės, tačiau viduje minkštas ir malonus. Tad gal lietuviai ir atrodo uždaresni iš pirmo žvilgsnio, tačiau artimiau susipažinus pastebi, jog tai nuoširdžios, atviros, gražios ir išmintingos asmenybės.

– Ko žiūrovams reikėtų tikėtis, atvykus į „Amorodio“ koncertą?

– Kaip sako pats grupės pavadinimas – laukia meilė ir neapykanta (amor ispaniškai reiškia meilę, o odio – neapykantą). Gal kažkam tai atrodo nesuderinama, bet juk mūsų pasaulyje visur vyrauja dualizmas ir vieni dalykai neegzistuoja be kitų – visi turi savo priešingybes: šviesa ir tamsa, diena ir naktis, gyvenimas ir mirtis, meilė ir neapykanta. Todėl šis pasirodymas bus tarsi susitaikymas su neišvengiamu gyvenimo dualizmu, kuris mūsų kasdienybę paverčia nenuspėjama ir įdomia. Manau, žiūrovai tikrai pajus emocijų kaitą ir, be abejonės, galės pasimėgauti išskirtiniu flamenko meno grožiu.



Užsk. 605






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Koks finansiškai Jums yra sausis?
Po švenčių labai trūksta pinigų.
Toks, kaip ir visi kiti mėnesiai.
Finansiniai reikalai pagerėjo.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas junginys „dvigubas dublis“?
Junginys dvigubas dublis (angl. double double ) gali būti vartojamas kalbant apie žaidėją, kuris per vienas rungtynes pelnė dviženklį skaičių taškų ir atkovojo dviženklį skaičių kamuolių. Kalbininkai siūlo vartoti junginį dvigubas dviženklis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas