|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Jaunimo reikalų departamento (JRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktoje „Jaunimo situacijos apžvalgoje 2015 m.“ viena svarbiausių priežasčių, kodėl jaunimas svaiginasi įvairiomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, įvardijamas neturėjimas ką veikti. Jaunimo organizacijų atstovai ragina skatinti vaikų ir jaunų žmonių užimtumą, kurti prieinamą veiklų įvairovę.
Su siaubu laukia vasaros
„Ne pirmus metus dirbant su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, nuostaba, kad jauni žmonės svaiginasi pačiais įvairiausiais būdais, jau seniai nebekyla. Per mokslo metus, kol vaikai lanko mokyklą bei būrelius, bent dalį dienos būna užsiėmę, tačiau vasarą problema paaštrėja. Neturėdamas, kur eiti, ką veikti, jaunimas laiką leidžia gatvėje ir dažnu atveju net nežino apie gaimybes dirbti, savanoriauti ar užsiimti prasminga veikla su savo bendraamžiais“, – sako Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas Mantas Šnioka.
M. Šniokos manymu, jaunimui trūksta laisvalaikio praleidimo erdvių, kuriose galėtų ne tik saugiai ir prasmingai praleisti laiką, bet ir mokytis, tobulėti, susirasti pažįstamų ir investuoti į save. Tam yra reikalinga investicija į jaunimo centrus, kurie taptų pakaitalu prekybos centrams bei lauko suoliukams ar tamsiems daugiabučių kiemams.
Verta nepamiršti ir jau egzistuojančių priemonių jaunimo užimtumui didinti. „Viena jų – jaunimo organizacijos, savo veikloje turinčios sektinų pavyzdžių, kaip dirbti su jaunu žmogumi, kaip jį motyvuoti, sudominti ir paskatinti kryptingai siekti savo tikslų. Būtent tam kiekviena jaunimo organizacija turi pilną kraitį įvairiausių veiklų – renginių, mokymų ir seminarų, iniciatyvų ir projektų. Tai skatina tik vieną žalingą įprotį – kurti ir tobulėti“, – patirtimi dalijasi M. Šnioka.
Pasak Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidento Andrius Uždanavičiaus, jaunimo užimtumą būtina skatinti, nes prasminga veikla visuomet veikia kaip prevencijos priemonė. Tik, anot jo, veiklos turi būti prieinamos visiems, ne tik vaikams, kurių tėvai gali už jas sumokėti. Taip pat jos turi būti gerai apgalvotos ir atitinkančios jaunimo lūkesčius.
„Dažnai aplinka neleidžia įsitraukti į egzistuojančias iniciatyvas, nes būsi priimtas kaip „nevykėlis“. Todėl būtina galvoti apie tai, kokios veiklos nebūtų gėdingos skirtingose aplinkose gyvenantiems asmenims“, – sako A. Uždanavičius.
Problemos – iš nelaimingos vaikystės
Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininko teigimu, žalingų įpročių plitimo tarp jaunų žmonių priežasčių nereikia ieškoti toli. Jos neatsiranda iš niekur, dažnu atveju būna sąlygotos aplinkos, kurioje augama, skausmingos patirties ar negebėjimo susitaikyti su esama situacija, jaunatviško maksimalizmo bei noro viską išbandyti.
Vaikai Lietuvoje nuolat įvardijami kaip nelaimingiausi Europoje. Ekspertų teigimu, jiems labiausiai stinga suaugusiųjų dėmesio, rūpinimosi, atjautos. Pasigendama net pokalbių su artimais žmonėmis. Įvairių tyrimų duomenimis, tėvai pokalbiui su savo vaiku geriausiu atveju skiria 8 minutes per dieną.
„Priimant sprendimus, kaip kovoti su jaunimui kylančiais iššūkiais, viena problema dažnai atsiejama nuo kitos. Pavyzdžiui, yra teigiama, jog noras svaigintis yra nulemtas draugų įtakos, tačiau ar klausiama, kodėl draugai skatina vartoti alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas? Manau, kad yra reikalingas kompleksinis požiūris į situaciją. Tradiciškai naudojami draudimo, gąsdinimo ir bausmių metodai tėra lengviausia, ką galime padaryti, tačiau svarbu yra bendradarbiauti su nevyriausybiniu sektoriumi, jau veikiančiomis iniciatyvomos ar jaunimo linijomis bei skirti tikslingą finansavimą problemos sprendimui“, – sako M. Šnioka.
Anot VU SA prezidento Andriaus Uždanavičiaus, turi būti ugdomas asmens sąmoningumas. Į problemą reikia žiūrėti ne tik kaip į socialinę bei ekonominę, bet ir kaip į psichologinę. Priežastimis, kodėl jaunimas rūko, vartoja alkoholį, nuodijasi įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, nurodomi ir noras pasijusti laimingesniais, užmiršti problemas, siekimas apsvaigti ir nenoras išsiskirti iš draugų rato.
„Reikia skatinti tėvų bendravimą su vaikais, ugdyti tėvystės gebėjimus, plėtoti psichologinės pagalbos centrų tinklą Lietuvoje, paprastinti jaunimo iki 16 metų įdarbinimo sąlygas, skatinti įvairias jaunimo laisvalaikio veiklas, užimtumą, popamokinę veiklą – ypač rajonuose. Nėra alternatyvų, o paskui stebimės, kad jaunimas klaidžioja klystkeliais“, – teigia jis.
Vaikai Lietuvoje nuolat įvardijami kaip nelaimingiausi Europoje. Ekspertų teigimu, jiems labiausiai stinga suaugusiųjų dėmesio, rūpinimosi, atjautos
Emigracijos rodikliai – grėsmingi
JRD paskelbtos jaunimo situacijos apžvalgos duomenimis, per penkerius metus Lietuvoje jaunų žmonių sumažėjo septintadaliu, arba beveik 93 tūkstančiais. Vien per 2014 m. iš Lietuvos į kitas šalis gyventi, mokytis ir dirbti išvyko apie 15 tūkstančių jaunimo. Per penkerius metus išvykusiųjų skaičius siekia 118 tūkstančių.
Remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, patys jaunuoliai veiksmingiausiomis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonėmis jų amžiaus asmenims įvardija užimtumo didinimą, laisvalaikio organizavimą, prevenciją mokymosi vietose, sveiko gyvenimo būdo skatinimą ir gyvenimo įgūdžių ugdymą.
Deja, specialistų vertinimu, Lietuvos savivaldybėse, be išskiriamų pagrindinių jaunimo problemų, pavyzdžiui, nedarbo, migracijos, užimtumo, jaučiamas ir su jaunimu dirbančių specialistų trūkumas, kompetencijų stoka, taip pat nepakanka neformalaus ugdymo ir veiklų įvairovės.
„Kiek Lietuvoje turime riedučių, riedlenčių ir bmx dviračių parkų – vos kelis didžiuosiuose miestuose ir kurortuose. Vasarą prie Baltojo tilto Vilniuje esantis parkas nesutalpina visų norinčiųjų, o žiemą situacija dar blogesnė – uždarų jaunimui prieinamų erdvių, kuriose jie galėtų sveikai leisti laiką, beveik nėra. O visgi tokie parkai galėtų veikti kiekviename miestelyje ar mikrorajone. Palyginimui, Vokietijoje vien didelių riedučių, riedlenčių ir bmx dviračių parkų suskaičiuojama daugiau nei 1500“, – sako Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas M. Šnioka.
Anot jo, tai būtų efektyvi prevencijos priemonė, nereikalaujanti didelių investicijų, tik noro ir supratimo.
Jaunimas – nelegalių „taškų“ klientai
Kad reikia ugdyti jaunimo socialinius įgūdžius, pritaria ir viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys. Jo nuomone, viešumas ir informavimas yra ypač svarbūs, siekiant apsaugoti jaunimą nuo žalingų įpročių. Labai svarbu naudoti tuos informacijos kanalus, kuriais yra pasiekiamas šiuolaikinis jaunuolis – pirmiausia, socialinius tinklus: Youtube, Facebook ir kitus.
Tačiau vien tik faktinės informacijos apie alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimo žalą ir pasekmes teikimas nepakeis maištaujančio jaunimo nuostatų ir elgesio.
„Maištaujančius paauglius uždraustas vaisius vilioja, ypač, kai nėra kitų alternatyvų, kuo užsiimti. O kada yra poreikis, atsiranda ir pasiūla, dažnai, deja, nelegali. Pakanka pašnekėti su jaunimu, jie žino, už kurio kiosko ko galima įsigyti“, – teigia K. Kupšys.
Anot jo, jei vaikams ir paaugliams būtų sumažinta paskata ieškoti alkoholio, tabako ar narkotinių medžiagų, mažėtų ir „už kiosko“ veikiančių nelegalių prekybos „taškų“ skaičius bei šių jaunimą žalojančių medžiagų vartojimo mastas.
„Lietuva be šešėlio“ vadovo nuomone, Lietuvoje nuolat bandoma situaciją taisyti griežtinant draudimus, tačiau draudimai dažnai turi priešingą efektą – didėja šešėlis. Sustiprėjęs nelegalus frontas yra daug pavojingesnis, nes jo negalima suvaldyti, jo atstovai be apribojimų parduoda alkoholį, cigaretes ar narkotines medžiagas jaunuoliams ir net vaikams.
Jaunimo reikalų departamento (JRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktoje „Jaunimo situacijos apžvalgoje 2015 m.“ viena svarbiausių priežasčių, kodėl jaunimas svaiginasi įvairiomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, įvardijamas neturėjimas ką veikti. Jaunimo organizacijų atstovai ragina skatinti vaikų ir jaunų žmonių užimtumą, kurti prieinamą veiklų įvairovę. |
„Ne pirmus metus dirbant su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, nuostaba, kad jauni žmonės svaiginasi pačiais įvairiausiais būdais, jau seniai nebekyla. Per mokslo metus, kol vaikai lanko mokyklą bei būrelius, bent dalį dienos būna užsiėmę, tačiau vasarą problema paaštrėja. Neturėdamas, kur eiti, ką veikti, jaunimas laiką leidžia gatvėje ir dažnu atveju net nežino apie gaimybes dirbti, savanoriauti ar užsiimti prasminga veikla su savo bendraamžiais“, – sako Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas Mantas Šnioka.
M. Šniokos manymu, jaunimui trūksta laisvalaikio praleidimo erdvių, kuriose galėtų ne tik saugiai ir prasmingai praleisti laiką, bet ir mokytis, tobulėti, susirasti pažįstamų ir investuoti į save. Tam yra reikalinga investicija į jaunimo centrus, kurie taptų pakaitalu prekybos centrams bei lauko suoliukams ar tamsiems daugiabučių kiemams.
Verta nepamiršti ir jau egzistuojančių priemonių jaunimo užimtumui didinti. „Viena jų – jaunimo organizacijos, savo veikloje turinčios sektinų pavyzdžių, kaip dirbti su jaunu žmogumi, kaip jį motyvuoti, sudominti ir paskatinti kryptingai siekti savo tikslų. Būtent tam kiekviena jaunimo organizacija turi pilną kraitį įvairiausių veiklų – renginių, mokymų ir seminarų, iniciatyvų ir projektų. Tai skatina tik vieną žalingą įprotį – kurti ir tobulėti“, – patirtimi dalijasi M. Šnioka.
Pasak Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidento Andrius Uždanavičiaus, jaunimo užimtumą būtina skatinti, nes prasminga veikla visuomet veikia kaip prevencijos priemonė. Tik, anot jo, veiklos turi būti prieinamos visiems, ne tik vaikams, kurių tėvai gali už jas sumokėti. Taip pat jos turi būti gerai apgalvotos ir atitinkančios jaunimo lūkesčius.
„Dažnai aplinka neleidžia įsitraukti į egzistuojančias iniciatyvas, nes būsi priimtas kaip „nevykėlis“. Todėl būtina galvoti apie tai, kokios veiklos nebūtų gėdingos skirtingose aplinkose gyvenantiems asmenims“, – sako A. Uždanavičius.
Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininko teigimu, žalingų įpročių plitimo tarp jaunų žmonių priežasčių nereikia ieškoti toli. Jos neatsiranda iš niekur, dažnu atveju būna sąlygotos aplinkos, kurioje augama, skausmingos patirties ar negebėjimo susitaikyti su esama situacija, jaunatviško maksimalizmo bei noro viską išbandyti.
Vaikai Lietuvoje nuolat įvardijami kaip nelaimingiausi Europoje. Ekspertų teigimu, jiems labiausiai stinga suaugusiųjų dėmesio, rūpinimosi, atjautos. Pasigendama net pokalbių su artimais žmonėmis. Įvairių tyrimų duomenimis, tėvai pokalbiui su savo vaiku geriausiu atveju skiria 8 minutes per dieną.
„Priimant sprendimus, kaip kovoti su jaunimui kylančiais iššūkiais, viena problema dažnai atsiejama nuo kitos. Pavyzdžiui, yra teigiama, jog noras svaigintis yra nulemtas draugų įtakos, tačiau ar klausiama, kodėl draugai skatina vartoti alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas? Manau, kad yra reikalingas kompleksinis požiūris į situaciją. Tradiciškai naudojami draudimo, gąsdinimo ir bausmių metodai tėra lengviausia, ką galime padaryti, tačiau svarbu yra bendradarbiauti su nevyriausybiniu sektoriumi, jau veikiančiomis iniciatyvomos ar jaunimo linijomis bei skirti tikslingą finansavimą problemos sprendimui“, – sako M. Šnioka.
Anot VU SA prezidento Andriaus Uždanavičiaus, turi būti ugdomas asmens sąmoningumas. Į problemą reikia žiūrėti ne tik kaip į socialinę bei ekonominę, bet ir kaip į psichologinę. Priežastimis, kodėl jaunimas rūko, vartoja alkoholį, nuodijasi įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, nurodomi ir noras pasijusti laimingesniais, užmiršti problemas, siekimas apsvaigti ir nenoras išsiskirti iš draugų rato.
„Reikia skatinti tėvų bendravimą su vaikais, ugdyti tėvystės gebėjimus, plėtoti psichologinės pagalbos centrų tinklą Lietuvoje, paprastinti jaunimo iki 16 metų įdarbinimo sąlygas, skatinti įvairias jaunimo laisvalaikio veiklas, užimtumą, popamokinę veiklą – ypač rajonuose. Nėra alternatyvų, o paskui stebimės, kad jaunimas klaidžioja klystkeliais“, – teigia jis.
Vaikai Lietuvoje nuolat įvardijami kaip nelaimingiausi Europoje. Ekspertų teigimu, jiems labiausiai stinga suaugusiųjų dėmesio, rūpinimosi, atjautos
JRD paskelbtos jaunimo situacijos apžvalgos duomenimis, per penkerius metus Lietuvoje jaunų žmonių sumažėjo septintadaliu, arba beveik 93 tūkstančiais. Vien per 2014 m. iš Lietuvos į kitas šalis gyventi, mokytis ir dirbti išvyko apie 15 tūkstančių jaunimo. Per penkerius metus išvykusiųjų skaičius siekia 118 tūkstančių.
Remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, patys jaunuoliai veiksmingiausiomis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonėmis jų amžiaus asmenims įvardija užimtumo didinimą, laisvalaikio organizavimą, prevenciją mokymosi vietose, sveiko gyvenimo būdo skatinimą ir gyvenimo įgūdžių ugdymą.
Deja, specialistų vertinimu, Lietuvos savivaldybėse, be išskiriamų pagrindinių jaunimo problemų, pavyzdžiui, nedarbo, migracijos, užimtumo, jaučiamas ir su jaunimu dirbančių specialistų trūkumas, kompetencijų stoka, taip pat nepakanka neformalaus ugdymo ir veiklų įvairovės.
„Kiek Lietuvoje turime riedučių, riedlenčių ir bmx dviračių parkų – vos kelis didžiuosiuose miestuose ir kurortuose. Vasarą prie Baltojo tilto Vilniuje esantis parkas nesutalpina visų norinčiųjų, o žiemą situacija dar blogesnė – uždarų jaunimui prieinamų erdvių, kuriose jie galėtų sveikai leisti laiką, beveik nėra. O visgi tokie parkai galėtų veikti kiekviename miestelyje ar mikrorajone. Palyginimui, Vokietijoje vien didelių riedučių, riedlenčių ir bmx dviračių parkų suskaičiuojama daugiau nei 1500“, – sako Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas M. Šnioka.
Anot jo, tai būtų efektyvi prevencijos priemonė, nereikalaujanti didelių investicijų, tik noro ir supratimo.
Kad reikia ugdyti jaunimo socialinius įgūdžius, pritaria ir viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys. Jo nuomone, viešumas ir informavimas yra ypač svarbūs, siekiant apsaugoti jaunimą nuo žalingų įpročių. Labai svarbu naudoti tuos informacijos kanalus, kuriais yra pasiekiamas šiuolaikinis jaunuolis – pirmiausia, socialinius tinklus: Youtube, Facebook ir kitus.
Tačiau vien tik faktinės informacijos apie alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimo žalą ir pasekmes teikimas nepakeis maištaujančio jaunimo nuostatų ir elgesio.
„Maištaujančius paauglius uždraustas vaisius vilioja, ypač, kai nėra kitų alternatyvų, kuo užsiimti. O kada yra poreikis, atsiranda ir pasiūla, dažnai, deja, nelegali. Pakanka pašnekėti su jaunimu, jie žino, už kurio kiosko ko galima įsigyti“, – teigia K. Kupšys.
Anot jo, jei vaikams ir paaugliams būtų sumažinta paskata ieškoti alkoholio, tabako ar narkotinių medžiagų, mažėtų ir „už kiosko“ veikiančių nelegalių prekybos „taškų“ skaičius bei šių jaunimą žalojančių medžiagų vartojimo mastas.
„Lietuva be šešėlio“ vadovo nuomone, Lietuvoje nuolat bandoma situaciją taisyti griežtinant draudimus, tačiau draudimai dažnai turi priešingą efektą – didėja šešėlis. Sustiprėjęs nelegalus frontas yra daug pavojingesnis, nes jo negalima suvaldyti, jo atstovai be apribojimų parduoda alkoholį, cigaretes ar narkotines medžiagas jaunuoliams ir net vaikams.
Publikuota: 2016-02-19 11:13:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|