„Santaka“ / Mažėjantis mokinių skaičius veda prie neišvengiamybės / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė teigė, kad rajono gyventojai jau dabar turi pradėti ruoštis kai kurių mokyklų uždarymui ar reorganizavimui.

Autoriaus nuotr.


Mažėjantis mokinių skaičius veda prie neišvengiamybės



„Išlaikyti Vilkaviškio rajono moksleivį kainuoja 8 proc. daugiau už mažųjų savivaldybių vidurkį“, – tokius skaičius pateikė Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Pagrindinė to priežastis – sparčiai tuštėjančios klasės.



Rengia planą



Šią problemą padėtų išspręsti tik ryžtingas politikų sprendimas uždaryti arba bent reorganizuoti kai kurias nykstančias rajono ugdymo įstaigas. Klausimas kyla tik vienas: ar, matant situaciją, bus to imtasi?

Šiuo metu speciali darbo grupė, kurią sudaro Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vabalas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai bei kai kurių mokyklų vadovai, rengia naują mokyklų tinklo pertvarkos planą. Jame turėtų atsispindėti, kaip atrodys rajono mokyklų tinklas iki 2020 metų.

Tikimasi, kad šį dokumentą rajono Savivaldybės taryba patvirtins kovo mėnesio posėdyje. Tiesa, net jei ir bus patvirtintas naujas mokyklų tinklo pertvarkos planas, jį pagal teisės aktus, atsižvelgiant į situaciją, bus galima koreguoti.

„Kai atliksime visą analizę, kalbėsimės su kai kurių mokyklų direktoriais, žiūrėsime, ar jų vadovaujamos įstaigos dar bus pajėgios išsilaikyti savarankiškai, o gal teks jas prijungti prie kitų mokyklų ar apskritai uždaryti. Kol kas dar niekas neaišku“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė.





Drastiškai mažėja



Rajone per pastaruosius 5 metus mokinių sumažėjo beveik pusantro tūkstančio. Šiandien mūsų mokyklose jų mokosi tik kiek daugiau nei 5100. Per metus netenkame apie 300 vaikų. O dar, atrodo, taip neseniai vien didžiausiose rajono ugdymo įstaigose pamokas lankė po tūkstantį ir daugiau mokinių. Deja, šiandien realybė yra kitokia: didžiausioje rajono ugdymo įstaigoje – Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje žinias kremta per 700 jaunuolių, o prieš dešimtmetį maždaug 1200 moksleivių turėjusi tuometinė Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla šiandien ugdo perpus mažiau – beveik 600 vaikų. Tiesa, seniau šioje įstaigoje mokėsi 1–12 klasių mokiniai, o dabar, mokyklai tapus pagrindine, – tik 5–10 klases lankantys vaikai.

Vis dėlto ne šie pavyzdžiai yra skaudžiausi. Šioms dviem miesto mokykloms bent jau artimiausiu metu tikrai negresia išnykimas. Tą liudija ir šiais metais planuojamos jų renovacijos. Savaime aišku, kad jei įstaiga neturėtų perspektyvų, ar ryžtųsi kas nors ją renovuoti? Ko gero, ne!

Su daug didesnėmis vaikų mažėjimo problemomis susiduria tokios rajono ugdymo įstaigos, kaip Žaliosios Vinco Žemaičio ar Paežerių pagrindinės mokyklos, Vištyčio Petro Kriaučiūno mokykla-daugiafunkcis centras. Jose vaikų skaičius per pastaruosius metus drastiškai mažėjo, o ateitis – taip pat nedžiuginanti.

„Šiuo metu mokykloje turime 75 mokinius. Didelė problema, jog apie 40 mūsų krašto vaikų iš Daržininkų, Žaliosios ar Kataučiznos mokosi ne pas mus, o Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijoje. Manau, reikėtų peržiūrėti įstatymų spragas, sutvarkyti pavėžėjimo sistemą. Mes patys daug vaikų atsivežame: mūsų autobusiukas per dieną nuvažiuoja apie 120 km. Esame suinteresuoti, kad vaikai būtų kuo arčiau namų ir liktų mūsų mokykloje. Čia sąlygos – tikrai geros. Nenorime, jog įstaigą reorganizuotų, bet jeigu ateityje to reikės, teks prisitaikyti“, – kalbėjo Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos direktorius Martynas Kasperaitis.





Brangu išlaikyti



Išlaikyti tokias mokyklas Savivaldybei – itin sunku. Pavyzdžiui, Žaliojoje esančios ugdymo įstaigos septintoje klasėje mokosi vos 9 vaikai, aštuntoje – 7, devintoje – tik 3, o dešimtoje – 5.

Panaši situacija yra ir Paežeriuose. Čia penktoje klasėje mokosi tik 3 vaikai, šeštoje – 9, septintoje – 10, aštuntoje – 5, devintoje – 7, o dešimtoje – 8 mokiniai. Ne ką geresnė čia ir pradinukų padėtis. Keturiose klasėse mokosi vos 25 vaikai, vidutiniškai šiek tiek daugiau nei po 6 kiekvienoje.

Vištytyje situacija taip pat itin sunki. Pradinukų čia mokosi dar mažiau nei Paežeriuose – tik 24, o antrokų mokykloje apskritai nėra. Kitose klasėse vaikų skaičius taip pat itin mažas, nė vienoje nėra daugiau nei 10 mokinių. Galima palyginti, jog didžiausioje rajono ugdymo įstaigoje – „Aušros“ gimnazijoje nėra klasės, kurioje mokytųsi mažiau nei 24 mokiniai.

Pustuščių klasių rajone yra ir kitur. Išlaikyti beveik merdinčias mokyklas Savivaldybei kainuoja didžiulius pinigus. Juk reikia sumokėti už šildymą, elektrą, kitus mokesčius, rūpintis mokyklų inventoriumi, taip pat mokėti pedagogams atlyginimus.

Kasmet 50 proc. rajono biudžeto skiriama švietimui, tad gal uždarius kai kurias neefektyvias ugdymo įstaigas būtų galima pastebimai sutaupyti, o atlikusius pinigus skirti perspektyvių mokyklų renovacijoms ir reikalingam inventoriui įsigyti, miesto ir rajono erdvėms tvarkyti?

„Mūsų biudžetas – 29, 1 mln. eurų. Nors šiuo metu pusę jo skiriame švietimui, šią tendenciją stengiamės palaipsniui mažinti. Buvo laikai, kai švietimui atitekdavo 55 proc. viso rajono biudžeto“, – sakė rajono meras Algirdas Neiberka.





Ragina nedelsti



Kad būtina reorganizuoti, o gal net uždaryti kai kurias mokyklas, pritaria daugelis. Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius ragina tai daryti kuo greičiau.

„Būtina ypač atkreipti dėmesį į nerentabilias mokyklas, atsižvelgiant į vaiko išlaikymo kaštus, šildomą mokyklos plotą ir panašius niuansus. Kuo greičiau mokyklų tinklas bus sutvarkytas, tuo Savivaldybei bus geriau. Pinigų švietimui skiriama labai daug, bet tos mokyklos, kurios yra perspektyvios, gyvena labai sunkiai, nes reikia išlaikyti ir tas įstaigas, kurios neturi ateities. Dėl sutaupytų pinigų galėtų vykti renovacijos, perkamas būtinas inventorius. Mano nuomone, yra bent trys mokyklos, kurias reikėtų reorganizuoti, galbūt – net iki pradinių mokyklų statuso“, – svarstė A. Žikevičius.

Anot jo, neaiškumai ir nežinomybė verčia nerimauti, o mokyklų tinklas jau daugelį metų nesikeičia taip, kaip turėtų. Tiesa, su tuo nebuvo linkusi sutikti Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja. Pasak jos, 2012–2015 m. mokyklų tinklo pertvarkos planas visiškai įgyvendintas: uždaryta Klampučių mokykla, kai kurie ugdymo įstaigų skyriai, akredituotos vidurinio ugdymo programos Kybartų suaugusiųjų bei Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklose.

„Delsiame, tikimės, kad išgyvensime, bet brendame į vis didesnes skolas. Negalima gyventi nuo rinkimų iki rinkimų. Mokinių tėvai tikrai suprastų situaciją, jeigu ši jiems būtų normaliai išaiškinta. Be to, jei delsime uždaryti mokyklas, kuriose nėra vaikų, labai greitai pritrūksime ir mokytojų, nes didžioji jų dalis mūsų rajone – arti pensinio amžiaus“, – kalbėjo „Aušros“ gimnazijos direktorius.

Iš tikrųjų rajono pedagogų amžiaus vidurkis siekia beveik 50 metų. Per pastaruosius metus į rajoną dirbti atėjo vos 9 nauji mokytojai. Jau dabar kai kuriose įstaigose trūksta fizikos, chemijos, gamtos mokslų mokytojų.
Europoje vienas mokytojas vidutiniškai moko 15 vaikų, o pas mus yra klasių, kur kelis vaikus ugdo daugiau nei 10 pedagogų.






Bus neišvengiama



Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, sutvarkius Vilkaviškio rajono mokyklų tinklą būtų galima kasmet sutaupyti net 2, 8 mln. eurų. Tiesa, ši suma, daugelio nuomone, neatitinka realybės.

Pasak A. Neiberkos, ne visada uždaryti mokyklą yra geriausia išeitis.

„Reikia viską skaičiuoti. Kartais pavėžėjimas kainuoja daugiau nei mokyklų išlaikymas. Vis dėlto laikausi tos nuomonės, kad jei mokykla yra išties nuostolinga, joje nesimoko pakankamai vaikų, ją būtina reorganizuoti. Reikia žiūrėti ir į vaikų, ir į pedagogų poreikius. Per mano kadenciją jau teko uždaryti vieną mokyklą Klampučiuose. 200 vietų įstaigoje buvo likę vos kiek daugiau nei 20 vaikų. Svarbiausia tokiais atvejais susitarti su bendruomene ir įtikinti jos narius, kad jų vaikams bus tik geriau“, – sakė rajono vadovas.

Jis tvirtino, jog rajono žmonės jau dabar turi pradėti ruoštis kai kurių mokyklų uždarymui, nes mažėjant vaikų skaičiui tai yra neišvengiama. Jam pritarė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja. Pasak jos, pavėžėjimo sistema rajone yra pakankamai gerai sutvarkyta, todėl neturėtų kilti problemų vaikams keliaujant iš kaimų į miestus.

„Suprantu, kad ten, kur yra ikimokyklinio ugdymo skyriai, vežioti vaikučius būtų gana sunku, o ir tėvai tam itin priešintųsi. Vis dėlto jau pradinukus reikėtų pratinti prie važinėjimų autobusais. Tėvai privalo suprasti, jog jų vaikui svarbiausia turėtų būti ugdymo kokybė. Didesnėje mokykloje vaikas pats gali rinktis, o mažesnėje jam dažniausiai tenka tik prisitaikyti“, – sakė A. Finagėjevienė.





Daug geriau



Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos žodžius pagrindė seniau Klampučių pagrindinę mokyklą lankęs Richardas Orentas. Vaikinas šiuo metu mokosi Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje ir tvirtina, kad besimokydamas mažoje mokykloje jis negalėjo tinkamai tobulėti.

„Mūsų klasėje buvo vos 3 vaikai. Pamokos vykdavo kartu su kitomis klasėmis, todėl mokytojai visada daugiau dėmesio skirdavo vyresniems mokiniams, o jaunesni labiau dirbo savarankiškai. Taip atsirado žinių spragų, kurias, perėjus į kitas mokyklas, buvo labai sunku užkamšyti. Dabar – nepalyginamai geriau. Atstumas keliauti ne itin didelis, tačiau visada žinau, jog galiu bet kada paprašyti draugų ar mokytojų pagalbos“, – džiaugėsi iš Klampučių į Vilkaviškį kasdien važinėjantis R. Orentas.

Alma Finagėjevienė tvirtino, kad rengiamame naujame mokyklų tinklo plane bus numatyti žingsniai, kaip efektyviau panaudoti turimas lėšas.

„Mažuose skyriuose nėra reikiamų specialistų. Net dėl kelių vaikų į skyrius turi vykti logopedai, spec. pedagogai, psichologai. Pagrindinis mūsų tikslas – mokinių ugdymo kokybės užtikrinimas, bet kartais tai įgyvendinti būna labai sunku. Dėl to ir reikia galvoti apie kai kurių įstaigų reorganizavimą“, – sakė A. Finagėjevienė.





Gresia permainos



Nors kol kas dar niekas nepatvirtinta, tačiau daugiausiai klausimų kelia Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Klausučių ir Daržininkų pradinio ugdymo skyriai. Tą pripažino ir įstaigos direktorius M. Kasperaitis. Jis teigė, jog esant būtinybei ieškos galimybių, kaip ten besimokančius vaikučius atsivežti į Žaliąją.

Bene rimčiausios permainos gresia Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklai. Neseniai penkiasdešimtmetį atšventusi įstaiga didžiąją dalį dienos būna tuščia. Dienomis jungtines klases lanko apie 20 ugdytinių. Didžioji dalis suaugusiųjų klases lankančių mokinių yra pasirinkę konsultacinį mokymąsi. Tai reiškia, kad jie į mokyklą ateina tik sutartomis dienomis, o ne kasdien.

Negalvojama apie šioje mokykloje vykdomų ugdymo programų panaikinimą, tačiau svarstoma įstaigos veiklą perkelti į Vilkaviškį, atsisakant didžiulių išlaikymo lėšų reikalaujančio pastato Giedriuose.

„Kol kas viskas tik svarstoma, nes mokyklų tinklo pertvarkos plane privalėsime atsižvelgti į daugelį niuansų. Yra nemažai mokyklų, kuriose vaikų itin sumažėjo. Reikės spręsti jų likimą. Tiesa, ne viskas taip ir blogai: Keturvalakių mokykloje-daugiafunkciame centre šiemet ugdoma 9 vaikais daugiau. Ši įstaiga puikiai tvarkosi. Pagyrimo nusipelno ir Gižuose bei Gražiškiuose esančios mokyklos“, – sakė A. Finagėjevienė.





Pasigenda ryžtingumo



Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad rajono valdžia yra pasiryžusi imtis pokyčių, bet ar taip bus iš tikrųjų, parodys netolima ateitis. Dažnai rajono gyventojai priimamuose valdžios sprendimuose pasigenda paprasčiausio ūkiškumo. Pavyzdžiui, ne vienas pajevonietis stebisi, kodėl miestelyje neseniai „išdygo“ naujas kultūros centras, nors vietinė mokykla – pustuštė. Kai kurie gyventojai laikosi nuomonės, jog kultūros centro patalpas buvo galima įrengti ir mokykloje, kuri yra nevisiškai užpildyta, o ją išlaikyti vis tiek būtina. Šiek tiek keistai atrodo ir tas faktas, kad neseniai uždaryta mokykla Klampučiuose – vis dar šildoma.

Tiesa, ryžtingumo ir ūkiškų sprendimų pasigendama ne tik mūsų rajone. Kaimyninėje Marijampolėje situacija – panaši. Ten pastaraisiais metais nebuvo uždaryta nė viena mokykla, nors, anot Marijampolės savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Astos Vaznienės, tikrai yra ne viena, kuri dirba neefektyviai ir nuostolingai.

„Sprendimus priimame ne mes, o politikai. Per pastaruosius penkerius metus praradome apie 1700 mokinių. Dėl to teko kai kurias mokyklas padaryti kitų įstaigų skyriais. Gal ir būtų finansiškai daug naudingiau uždaryti kai kurias įstaigas, tačiau mūsų politikai nenori imtis drastiškų priemonių. Kartais pasigendame jų ryžtingumo“, – sakė A. Vaznienė.









Publikuota: 2016-02-19 09:27:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai