„Santaka“ / Siūlo pokyčius / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Siūlo pokyčius



Įvesti minimalius reikalavimus universitetams ir kolegijoms ir jų pagrindu pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą bei finansuoti tik kokybiškas studijas ir mokslinius tyrimus vykdančias aukštąsias mokyklas.

Stojamasis balas į universitetus būtų ne mažesnis kaip 3, į kolegijas – ne mažesnis kaip 2. Tokius siūlymus Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Valstybės pažangos tarybai.

Švietimo ir mokslo ministerija parengė planą dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių. Plane išanalizuota mokslo ir studijų būklė, siūlomi sisteminiai problemų sprendimai. Keisti susidariusią situaciją siūloma įvedant minimalius reikalavimus aukštosioms mokykloms, keičiant studijų akreditavimo ir finansavimo tvarką, pertvarkant mokslo ir studijų institucijų tinklą.

„Mokslo ir studijų sistemos pertvarkos poreikį sąlygoja studentų skaičiaus mažėjimas, studijų programų smulkėjimas, išbarstytas akademinis ir mokslo potencialas, neefektyvus lėšų naudojimas, didėjanti tarptautinė konkurencija, reikalaujanti aukštos studijų kokybės, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė. – Siekdami keisti esamą padėtį, parengėme sisteminius siūlymus, leisiančius kelti studijų ir mokslo kokybę ir finansavimo efektyvumą. Jiems įgyvendinti reikalinga politinė drąsa ir nuoseklumas“.



Aiškiau apibrėžiama, kas yra universitetas ir kolegija



Švietimo ir mokslo ministerija siūlo įteisinti detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje bei kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui: dėl skaičiaus studijų sričių, kuriose vykdomos studijos, reikalavimų dėl mokslinių tyrimų lygio, mokslo ir studijų tarptautiškumo, bendradarbiavimo su verslu, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, priimamų studentų kompetencijos, absolventų įsidarbinamumo lygio.



Reikalavimas universitetams: tarptautiniu mastu stiprus mokslas



Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 3. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 proc. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių. Studentų mobilumas siektų bent 5 proc.



Kolegijoms – privalomas bendradarbiavimas su regiono darbdaviais

Nors pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje Lietuva pirmauja ES, pagal Europos inovacijų švieslentę užima tik 4–5 vietą nuo galo.


Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius – darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 2. Teorinius kursus skaitantys dėstytojai turėtų būti mokslininkai, dirbantys kartu su universitetais ar mokslo institutais. Dėstytojai turėtų gebėti konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais inovacijų diegimo klausimais. Dirbančių antraeilėse pareigose dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 proc. Studentų mobilumas turėtų būti bent 5 proc.



Numatoma akreditavimo pertvarka



Siekiant išvengti studijų programų smulkinimo, plane numatoma studijų akreditavimo pertvarka – pereiti nuo atskirų studijų programų prie krypčių vertinimo ir akreditavimo. Akredituojant studijų kryptis siūloma nustatyti minimalius rodiklius dėl būtino mokslinės veiklos lygio, reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, bendradarbiavimo su verslu, dėstytojų pedagoginių kompetencijų, absolventų įsidarbinamumo.

Siūloma, kad studijų finansavimas būtų skiriamas tik studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.



Kitas žingsnis – siūlymai dėl tinklo pertvarkos



Plane numatoma, kad atsižvelgiant į nustatytus kriterijus dėl efektyvaus valstybės biudžeto ir turimo intelektinio potencialo naudojimo turėtų būti parengti siūlymai dėl mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos. Kokybės kėlimo planas pateiktas Valstybės pažangos tarybai. Vyriausybei pritarus būtų rengiami pertvarkai vykdyti reikalingi teisės aktai.

Pertvarkos poreikį rodo esamos mokslo ir studijų sistemos būklės analizė. Studentų skaičiui stipriai mažėjant, aukštųjų mokyklų skaičius išlieka stabilus, studijuoti priimami vis prasčiau pasirengę stojantieji. Studijų programų skaičius didėja, o studentų skaičius jose mažėja. Tik pusė 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo.

Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas, kai kuriais atvejais – po labai mažas mokslininkų grupes skirtingose institucijose, todėl mažai konkurencingas tarptautiniu mastu. Nors pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje Lietuva pirmauja ES, pagal Europos inovacijų švieslentę užima tik 4–5 vietą nuo galo.

Nors Lietuvoje aukštajam mokslui tenkanti viešųjų išlaidų dalis viršija ES vidurkį, neefektyvus lėšų naudojimas finansuojant išskaidytą potencialą neleidžia pagerinti studijų kokybės, pasiekti tarptautinėje erdvėje konkurencingo mokslo, padidinti akademinio personalo atlyginimų.



ŠMM info






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas