„Santaka“ / Spektaklis gimsta ne per vieną dieną / Laisvalaikis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Laisvalaikis

Dalinkitės:  


Po spektaklio „Kurortinės aistros“ premjeros „Gluosnės“ kolektyvas džiaugėsi žiūrovų dėmesiu.

Nuotr. iš kolektyvo albumo


Spektaklis gimsta ne per vieną dieną

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Vilkaviškio kultūros centro mėgėjų teatras, kuriam vadovauja Daiva Kasulaitienė, dar labai jaunas. Jis gyvuoja tik penkerius metus, tačiau teatro spektaklius pamėgo ne tik mūsų rajono gyventojai.





Paskatino susikurti



Kurį laiką mūsų rajone gyvavusios mėgėjų teatro tradicijos buvo gerokai primirštos. Šiam žanrui ilgai atstovavo vienintelis kolektyvas – pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ mėgėjų teatras „Kertė“, kuriam vadovauja Leonarda Gaurylienė. Vėliau teatro užuomazgos pasirodė ir Pilviškiuose, ir Vilkaviškyje.

Vilkaviškio kultūros centro mėgėjų teatrą suburti paskatino jau keletą metų vykdomas projektas – mėgėjų teatro vakarai „Po paupio gluosniais“. Pirmąjį premjerinį spektaklį – K. Binkio komediją „Kai atsarga daro gėdą“ – kolektyvas pristatė būtent projekto „Po paupio gluosniais“ žiūrovams. Pernai Vilkaviškio kultūros centro mėgėjų teatras rodė spektaklį „Kurortinės aistros“ pagal A. Griciaus pjesę „Palanga“. Festivalyje kolektyvas pasivadino „Gluosnės“ vardu. Jį pasiūlė kolegė L. Gaurylienė.



Kasmet su savo spektakliais teatras aplanko nemažai kaimo bendruomenių, kolektyvų, visuomeninių organizacijų, dalyvauja įvairiuose mėgėjų teatrų renginiuose ir sulaukia žiūrovų simpatijų.







Spektaklis dar „neišnešiotas“



Šiuo metu „Gluosnė“ – naujo scenarijaus ieškojimų kelyje. Kolektyvo vadovė Daiva Kasulaitienė sako, kad iki naujo spektaklio gimimo – ilga kelionė.

– Nėra lengva surasti pjesę septynioms moterims ir porai vyrų. Todėl mielai dar keletą jų priimtume į mūsų kolektyvą. Kol kas tenka scenarijų „lipdyti“ iš gabalų, „nužudyti“ dalį veikėjų, perdėlioti įvykius ir pritaikyti, kad tiktų mūsų aktoriams. Bijau tos dienos, kai man ims vaidentis pjesių autoriai sakydami: „Daiva, kaip tu išdarkei mūsų kūrinius“, – šmaikštavo vadovė. – Kol kas naujos pjesės, kuri tiktų ir patiktų visiems kolektyvo nariams, neturime. Jos paieškos – bene sunkiausia darbo dalis.

Vėliau – jau linksmiau. Susėdus prie stalo skaitomi tekstai, dalijamasi vaidmenimis, aptariami veikėjų charakteriai, piešiamas jų gyvenimas nuo gimimo. Tam, kad aktorius deramai įsijaustų į vaidmenį, jis turi apie savo herojų žinoti viską. Į sceną savo veikėjo paveikslą aktorius „išneša“ tik susikūręs jį savo viduje, o režisierius pagelbsti žengiant pirmuosius žingsnius nuo spektaklio idėjos gimimo gyvenimo link.





kartais norisi viską mesti, tiesiog neiti į repeticijas ir turėti vakarus sau, savo šeimai ar kitokiems užsiėmimams, bet teatras vėl atvilioja į savo glėbį.




Ir kostiumų dailininkai, ir scenografai



Prieš pradedant repetuoti, laukia dar vienas etapas – aprangos ir scenografijos paieškos. Tuomet kolektyvo nariai pabyra į miesto dėvėtų drabužių parduotuves, naršo močiučių, tetų ir dėdžių podėliuose bei kultūros centro „garderobinėje“. Čia kabo šimtai suknelių, švarkų, kostiumų, sudėtos stirtos perukų, skrybėlių. Tačiau išsirinkti ir pritaikyti ką nors naujai gimstančiam spektakliui – sudėtinga.

– Dažniausiai viską daromės patys. Yra mūsų komandoje auksarankė Reda, kuri, jei reikia, patrumpina, paraukia, pakerpa, susiuva mūsų rastus drabužius. Bendromis jėgomis iš draugų, pažįstamų ar artimųjų susiorganizuojame spektakliui reikalingus rekvizitus. Kas pas kažką matė tinkamą spintelę, kas stalelį, kas turi kokį „palivotą viedrą“, kas lempą. Viską atsinešame, taikome, dėstome ir pasiskoliname... iki kito sezono. Paskui daiktus atiduodame ar kaip skruzdėlės išsinešiojame po namus, tad po kažkiek laiko vėl parodyti jau rodytą spektaklį vargiai įmanoma.









Repetuoja, kol patiki vadovė



Į naujo sezono aptarimą susirinkę kolektyvo nariai pasakojo, kad repetuojant būna visko. Kartais nuomonės išsiskiria: jiems atrodo vienaip, vadovei kitaip, bet galų gale prieinama prie vieningos nuomonės. Kartais būna aptarę visai kitokią įvykių eigą, o repetuojant viskas pasisuka kitaip. Ypač daug įdomių minčių, kurios paskui visą sezoną džiugina ir savas, ir žiūrovų širdis, gimsta juokaujant. Tačiau iki to – mėnesiai pasiruošimo ir repeticijų.

– Dirbame tol, kol tampa matomas kažkoks progresas, kol veiksmas pradeda „važiuoti“, – pasakojo „Gluosnės“ vadovė. – Būna momentų, kai aktoriui atrodo, kad jis viską daro taip, kaip reikia, ir sunku įrodyti, jog galima kitaip. Tačiau – įmanoma.

Mėgėjų teatro aktoriai pasakojo, kad tam atvejui vadovė turi labai gerą frazę: „Stop! Netikiu!“ Tuomet tenka dirbti tol, kol „patiki“ vadovė.

– Mes visi – dirbantys žmonės, tad ateiname po darbų, kartais pavargę, kartais suirzę nuo savo kasdieniškų problemų, – pasakojo aktoriai mėgėjai. – Neretai atsinešame savo nuotaikas ir į repeticijas, tad vadovei nėra su mumis labai lengva. Bet viskas išgaruoja, kai pajunti, kad jau tuojau prasidės magija, kai virsti kažkuo kitu ir gyveni ne savo, o kito gyvenimą. Didelis džiaugsmas, kai įvyksta premjera, kai ploja žiūrovai ir vadovė sako, jog viskas buvo „aukštumoje“.

Pasak aktorių, nors kartais norisi viską mesti, tiesiog neiti į repeticijas ir turėti vakarus sau, savo šeimai ar kitokiems užsiėmimams, teatras vėl atvilioja į savo glėbį.

– Žinom, kad nesame profesionalai, kurie gali sau leisti nepataikauti žiūrovui, bet labai džiaugiamės šiuo savo užsiėmimu, – tvirtino „Gluosnės“ nariai. – Ypač smagu išvažiuoti į kaimus, kur mus sutinka labai šiltai. Smagu kartu keliauti ir į festivalius, pasivaržyti su savo kolegomis, pabendrauti ir pasimokyti vieniems iš kitų.





Galerija: Gluosnės akimirkos




Publikuota: 2016-02-09 10:43:31

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai